Filmas: "Džiunglių kruizas" / "Jungle Cruise"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Režisierius Jaume Collet-Serra per savo karjerą sukūrė ne vieną siaubo ir įtempto veiksmo filmą, pradedant anuomet šiurpinančiais „Vaško namais“, „Našlaite“ ir baigiant „Non-stop“ bei „Sekluma“. Kiek netikėta, kad iš tamsių juostų režisierius perėjo į spalvingą Disney stiliaus pasakojimą „Džiunglių kruizas“ (angl. Jungle Cruise) (2021). Dideliais pinigais ir spalvinga kinematografija pasižymintis filmas, sakyčiau, tinka nuo paauglių iki pačios senatvinės auditorijos.

 

Dviem pagrindiniais smuikeliais filme „groja“ visiems puikiai žinomi kultiniai „didelių projektų“ aktoriai t. y. Dwayne Johnson ir Emily Blunt. Ką naujo ir gero begali pasiūlyti Disney kino kompanija, kai jau pamažu pradeda atslūgti pasakų „Pelenė“, „Gražuolė ir pabaisa“ bei kitų atnaujintų versijų rodymai? Ogi „Džiunglių kruizą“! Istorija mus nukelia į XX amžiaus pradžią, kai Vakarų civilizacija vis dar „serga“ mokslinėmis ekspedicijomis į egzotiškiausius pasaulio kampelius, o šiurpios kelionių gotikinės istorijos audrina skaitytojų vaizduotę. Ryžtinga ir apsukri daktarė Lilė pavagia paslaptingą strėlės antgalį, kuris yra Pietų Amerikos džiunglėse niekam nežinomos magiškos vietos raktas. Panaudojus raktą, bus galima, pasak legendos, gauti stebuklingo augalo, kuris pagydo bet kokias pasaulio ligas. Mokslininkė su broliu leidžiasi į pasaulio pakraštį ir čia susipažįsta su Amazonės upių baseino kruizo kapitonu, tačiau ant jų kulnų lipa godus vokietis, kuriam augalo reikia norint laimėti karą...

 

Žodžiu, turime visą siužetą su spalvingais veikėjais, pastarieji atitinka visus Disney stiliaus ir tokio žanro filmo veikėjų charakteristikas. Tvirta Lilę atstovauja feminizmui, nes dėvi kelnes ir geba išsisukti iš bet kokių aplinkybių ir dar įkrėsti į kailį piktadariams. Džiunglėse verkšlenantis homoseksualas galiausiai išmoksta muštis, o laivo kapitonas, kad ir koks raumeningas ir brutalus beatrodytų, iš tikrųjų yra altruistas romantikas, o ką jau pasakyti apie blogiuką vokietį? Visi veikėjai savo nesudėtingomis programomis tarsi išdrožti pagal tuos pačius Volto Disnėjaus animacinių filmų brošiūras iš XX amžiaus vidurio.

 

Nepaisant, kad viskas tarsi šabloniškame sapne, filmas nėra toks jau prastas. Man jis priminė vaikystėje matytos „Mumijos“ bei „Laros Croft“ filmų serijų mišinius, nes ta pati dvasia, polėkis, pasakojimo moduliacija, tik šiame filme viskas šiuolaikiškiau ir efektyviau, žvelgiant į visuminį technikos lygį. Visgi filmas didžiąją dalį yra bėgimas ir kliūčių barjerų įveikimas, todėl vaizdiniai itin ilgai išlieka dinamiški, atsipūsti lieka vos viena kita scena. Kas man patiko ir nustebino? Spalvos, Viktorijos laikų ekspeditorių dvasia (nors ji ir dirbtina) bei tam tikri siužetiniai „paturbinimai“, pavyzdžiui, konkistadorų dvasios įtraukimas kaip istorinių kontekstų praplėtimas ir pan. Visgi filmas ne iliustruotas mokslinis žurnalas, o tik butaforinė linksma interpretacija, leidžianti tiesiog kaip senais gerais laikais mėgautis tomis jau kadais išartikuliuotomis idėjomis, bet kartu patirti nuotykį. Kas pasakys, kad filmas nepavykęs? Pavykęs, jei atmesime šablonus ir nepradėsime jo nagrinėti po gabalėlį.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šeimos kova" / "Fighting With My Family"

Sveiki,

Visiškai mano netikėtas filmo pasirinkimas buvo „Šeimos kova“ (angl. Fighting With My Family) (2019), kai kur dar verčiama kaip „Kova su mano šeima“, kas iš esmės nebūtų labai tikslu, nes kova vyksta ne su šeima, bet tai veikiau šeimos vienybės tema, siekiant savo svajonių įgyvendinimo... Tai biografiniais motyvais paremtas pasakojimas apie realiai egzistuojančią britų kilmės „Amerikietiškų imtynių“ žvaigždę Soraya Knight (g. 1992), kuri tapo visų laikų jauniausia šio TV šou ir sporto projekto čempione. Tai filmas apie jos kelią į šlovę, kuri, kaip dažnai ir būna panašaus pobūdžio filmuose, neatrodo tokia lengva ir paprasta...

Iš tikrųjų priežastis buvo viena, kodėl nusprendžiau žiūrėti šį filmą – aktorė Florence Pugh, kurios pasirodymai „Ledi Makbet“ ir „Saulės kultas“ įsirėžė į atmintį ilgam. Šis jos vaidmuo taip pat išskirtinis, kuris paliudija, kad jaunoji aktorė ne iš kelmo spirta ir ji labai universali. Filme taip pat pasirodo „Sosto karų“ žvaigždė Lena Headey, atlikusi Sorayos motinos vaidmenį... Visumoje filmas iš pradžių kelia abejonių, ar šis biografinis filmas su komedijos prieskoniais ir šiokiu tokiu šaržu apie socialiniame dugne gyvuojančią keistą šeimynėlę išties sugebės išlaikyti dėmesį iki pat pabaigos. Žinoma, daugelis režisūrinių sprendimų sumenkinti tam tikrus kultūrinius dalykus, kaip antai seriją baisių keiksmažodžių, kuriuos realiai vartoja šioji šeimynėlė, ir prifarširuoti holivudinių labai patogių masiniam žiūrovui literatūrinių tekstų ir pernelyg akivaizdžių didaktinių, pamokslų: šeima yra toji tvirtovė ir stiprybė, vardan kurios verta stumtis į priekį ir aukotis, tačiau nereiktų pamiršti ir savęs paties...

Iš tikrųjų filmo visuma, kad ir kokio turėtų holivudinio prieskonio, kas, savaime aišku, ne visada yra trūkumas, visgi filmas nuteikia pozityviai, smagiai, dinamiškai. Pabaigoje galima net šiek tiek susigraudinti, nes toji istorija, kad ir kokia atrodytų neįtikėtina, šiek tiek yra apie mus visus, kurie siekia savo tikslų, tenka palikti namus, tėvus ir išgyventi socialinę, kultūrinę atskirtį, susigrumti su vienatve ir jėgų trūkumu tam, kad galėtume iš naujo įvertinti ir įsivardyti vardan ko viso to tu sieki.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vajana" / "Moana"

Sveiki,

Vienas iš paskutinių animacinių hitų, žinoma, yra filmas „Vajana“ (angl. Moana) (2016), kurį kuo puikiausiai įvertino kino kritikai. Kai kinų, japonų ir kitų egzotiškų šalių kultūra jau seniai išnaudota animaciniuose filmuose, reikėjo dar surasti egzotiškesnį telkinį ir štai – maorių salų kultūra „suėjo“ kaip tik.

Filmas tinka visai šeimai, nes jis turi praktiškai visus nuotykių žanrui būdingus elementus: didvyrė mergaitė leidžiasi į pavojingą žygį, kad išgelbėtų savo genties salos gyventojus nuo artėjančios apokalipsės. Lyg ir nieko naujo nuo Antikos laikų, kai mitiniai pusdieviai įvykdo savo žygius, padeda mirtingiesiems, kol galiausiai visiems tampa gyventi gera ir smagu. Tiesą sakant, filmas gana smagus, žiūrisi su vaikais gana įdomiai, tačiau visumoje jis, manding, neprilygsta „Žuvytei Dori“ ar kitiems amerikietiškojo animacinio filmo legendoms. Tiesą sakant, tai muzikinis filmas, kur pačiose netikėčiausiose jo momentuose, kai norisi įvykių aštrumo ir pliūpsnio humoro, sakyčiau, kūrėjai kaip tyčia šliūkšteli dainų ir šitaip, bent man asmeniškai, sugadina visą įdomumą.

Tiesą sakant, net „Ilgo plauko istorija“, ir ta, man pasirodė įdomesnė animacija už „Vajaną“, tačiau šio filmo gerumu neabejoju, jame yra įdomių ir netgi visai originalių motyvų, tačiau to nepakako, kad šis filmas mane „paimtų“ iki galo. Simpatiški personažai pernelyg jau kažkur savo didvyriškai charakteriais matyti, o štai pusprotis gaidys buvo bene įdomiausias personažas visoje toje pakankamai nuspėjamoje misinėje kelionėje. 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Planas tėčiui" / "The Game Plan"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart trumpai apie filmą „Planas tėčiui“ (angl. The Game Plan) (2007). Na, vėlgi pradėsiu nuo pagrindinio aktoriaus Dwayne Johnson, kuris man niekada nepatiko, bet tai tikriausiai pats geriausias filmas matytas su juo. Gal dėl to, kad žiūrėdamas filmą pajutau keistą vaikystės nostalgiją, kai kasmet vis laukdavau su nekantrumu „Vienas namuose“ eilinio kalėdinio seanso. Filmas labai panašios dvasios – vaikas krečia tėvmas pokštus, bando juos sutaikyti, bet iš esmės jie kalba suaugusiųjų žargonu, aiškina tėvams sudėtingais terminais jų santykių peripetijas. Vaikai personažai, kokių gyvenime niekada nebūna...

Ir kitą vertus, tai tipinis amerikietiškas, visada pasiteisinęs žanras, kuris visada sulauks šeimyninės auditorijos dėmesio. Nieko nesakau, tokių filmų reikia, juos linksma žiūrėti, nepaisant šablonų, nutrintų scenarijaus modelių, laimingos ir įprastinės finalinės baigties. „Planas tėčiui“ atitinka visas šio kino žanro modelius. Vienam vakarui, kai nori nusileisti, nes kai kas namuose negali pakęsti intelektualesnio kino, manau, filmą galima pažiūrėti visai linksmai nusiteikus, nors nieko įspūdingo ir nesitikėkit.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Heraklis" / "Hercules"

Sveiki, kino žiūrovai,

Regis, ekranizuoti Heraklį vėl tampa madinga. Šiemet pavasarį jau pristačiau smarkiai nevykusį filmą „Legenda apie Heraklį“, kuris nuvylė visomis prasmėmis, išskyrus pagrindinio aktoriaus raumenis. Taip jau nutiko, kad šiemet sulaukėme dar vieno Heraklio, pavadinimu tiesiog „Heraklis“ (angl. Hercules) (2014), kuris nepalyginamai buvo geresnis už šiųmečių pirmąjį variantą.

Negalėčiau pasakyti, kad filmas pribloškiantis ar koks nors labai jau patikęs, bet turint galvoje, kad Antika į kiną ateina kasmet ir paskutiniu metu tiesiog rodomi siaubingos šios epochos ekranizacijos, turiu galvoje tą patį „Legenda apie Heraklį“ ir „Pompėja“, tai šis yra žymiai geresnis variantas. Nors man kur kas labiau patiko „300“ tęsinys, bet šis „Heraklis“ pakankamai gerai žiūrisi. Visų pirma neužsižaista su grafika, nors siužetas gana vidutinis ir be didelių nuotykių, tačiau kažkaip įdomiai ir be pretenzijų žiūrisi. Štai jums dar vienas Dwayne Johnson pasirodymas kieto vyruko kailyje - tai tipinis šio aktoriaus amplua, prisimenant jo pasirodymą „Skorpiono karalius“ filme, matyt, subtilaus vaidmens tiesiog neleistų atlikti jo gabaritai, kurie, dievaži, veržte veržėsi pro kraštus, net gyslos tarp raumenų pulsavo. Įspūdis toks, kad tarp filmavimo pertraukėlių jis tučtuojau užbėgdavo už kamerų ir padarydavo 200 gerų atsispaudimų ir vėl grįždavo į aikštelę.

Kaip sakiau, istorija gana vidutiniška, bet išlaikyta ir Heraklio tvirtybė, ir didybė. Įdomus ir istorijos atskaitos taškas ir jo pabaiga, kuri, regis, paliko gan didelį lauką tolesniems Heraklio tęsinio kūriniams. Visgi epinis didingas pasakojimas truputį nusivažiavo į tokį pop pramoginį filmą. Jeigu nesuprantate, ką turiu galvoje, vertėtų pažiūrėti „Gladiatorius“ ir suprasite.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela