Sveiki, skaitytojai,
Ilgai lauktas
meksikiečių režisieriaus filmas „Hju
Glaso legenda“ (angl. The Revenant)
(2015) iš tikrųjų buvo vertas dėmesio ir laukimo, nors iš kitos pusės ilgai
nereikėjo laukti, režisierius stulbinamai greitai apsisuko po „Žmogus-paukštis“
(2014), kuris jam pelnė geriausio metų filmo „Oskarą“. Tiesiog produktyvus šiam
unikaliam režisieriui kūrybinis metas. Tas, kas matė tokius jo šedevrus kaip „21
gramas“, „Babelis“, „Meilė – tai kalė“ ir kitus, tas žino, kokio sudėtingumo
šis kino režisierius ir kaip jis rimtai ir giliai žiūri į kiną.
„The Revenant“, kurį
tikriausiai reikėtų versti „Prisikėlęs“, visgi buvo nuspręsta pavadinti lietuviškai
„Hju Glaso legenda“ – tiesą sakant, mūsų pavadinimų vertimai tiesiog tragiški! Visgi
filmas nuostabus ir pradėjau su juo 2016 metų naują žiūrėjimo ciklą...
Pasakojimas, kaip visada labai skiriasi šio režisieriaus darbuose, kaip
skiriasi ir mintis bei idėja. Daug šiaurietiškų vaizdų, daug smurto, išgyvenimo
įspūdžio, šalčio ir neįtikėtinos žmogaus ištvermės, pakurstytos įtūžio ir
keršto. Man patiko šis filmas, nors daug kas sakys, kad filmas truputį
holivudiškas, tačiau režisierius, kaip ir filme „Žmogus-paukštis“, vengė
herojaus pozos vaizdavimo, turime herojų be didelių žygdarbių, už tai, kad jis
sugeba išgyventi, vien tai jis mums tampa herojumi, na, ir aišku, išgelbsti iš
prievartautojų indėnę, bet tai smulkmena.
Puikus atšiauraus
klimato filmas apie keršto jėgą nuostabiai pasirinktoje epochoje ir gamtoje.
Vienas nuostabiausių, mano akimis, šio filmo perliukų yra Leonardo DiCaprio
vaidyba. Daug kas dejuoja, kad jis niekada taip ir nepelnys „Oskaro“, nes jis
tiesiog Leonardo, bet kokia jo vaidyba – tiesiog nuostabi, vienas geriausių jo
vaidmuo karjeroje. Šitiek sudėti ištvermės, jausmo, kančios ir skausmo į
vaidmenį, tiesiog net psichologiškai pavargsti keliaudamas, sukandęs dantis
kartu su filmo herojumi. Žinoma, didelis nuopelnas ir pačiam režisieriui ir
operatoriams, kurie „pagavo“ tinkamą kapą, nebijojo įtikinamai ištęsti kadro,
nes ne tik aštrus veiksmas, bet ir herojaus pastanga bei paprastas judesys daro
stebuklus šiame filme. Tom Hardy, mano praėjusių metų atradimas, tiesiog irgi
lenkiu kepurę prieš jį, kaip ir prieš Domhnall Gleeson. Įdomu, kaip seksis šiam
filmui tuoj prasidėsiančiuose apdovanojimų maratonuose, nes filmas kartu su Leonardu
priešaky jau nominuotas Auksiniams gaubliams.
Aš po šito filmo galiu
pasakyti, kad tiesiog buvau pačiame kine ir gyvenau ne savo gyvenimą.
Mano
įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis:
75/100
IMDb: 8.3
Trumpas interviu su
pagrindiniais aktoriais:
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą