Sveiki, skaitytojai,
Netrukus „Kino pavasaris“
pristatys gausybę puikiausių ir naujausių kino filmų, o aš savo ruoštu tęsdamas
„Oskarų“ filmų nominantų peržiūras, ryžausi pažiūrėti festivalių favoritu
laikomą Barry Jenkins filmą „Mėnesiena“
(angl. Moonlight) (2016), kurio
debiutinis ilgametražis filmas tapo tikra sensacija. Pernai liaupsinta
lesbiečių drama „Kerol“ taip pat pasiekė didžiules aukštumas, todėl šiemet
analogiškai merginas keičia vieno homoseksualo iš juodaodžių kvartalo gyvenimo
istorija ir tenka pripažinti, kad šis filmas siužetiškai kur kas įdomesnis ir
stipresnis už pernykštį „Kerol“.
Jeigu „Kerol“ blizgėjo
prabanga, elegancija, tačiau istorija buvo mirtinai užboksuota teatrališkumu ir
sintetinėmis, neįtikinamomis scenomis – atleiskite gerbėjai, – tai „Mėnesienoje“
mes matome nuo pat pradžių ryškiai apibrėžtas socialines, kultūrines ir etnines
ribas. Berniuko motina narkomanė, patyčios mokykloje, muštynės, vienatvės ir
nesaugumo jausmas įsismelkia į pagrindinio herojaus sielą ir galiausiai tos
kasdienės jausenos nulemia visą vaikino likimą. Nerasite čia nei trilerio, nei
itin prabangių scenų, nei perdėtos erotikos, tačiau įtikina veikėjų vaidyba,
socialinio dugno vaizdavimas, veikėjų tarpusavio santykiai, jų dialogai, juodaodžių
kvartalo kultūriniai niuansai. Nelengva LGBT drama tikriausiai taps geriausiu
2016 metais šia tema sukurtų filmų.
Tiesa, nesu tikras, ar
man patiko pati pasakojimo struktūra. Nors anotacijoje sakoma, kad filmas
aprėpia visą gyvenimą, tačiau tai melas. Filmas sukarpytas į triptiką:
vaikystė, paauglystė ir branda. Tikėjausi tirštesnės istorijos ir konstrukto,
tačiau režisieriui rūpėjo ne maniera ir ne apkrovimas, tačiau dėmesys jausmui
per gana minimaliai vaizduojamas veikėjo Juan svarbius gyvenimo momentus. Režisieriui
scenose pavyko pavaizduoti daug įtampos, kuri, rodos, gimsta iš natūralaus
veikėjų vienas prieš kitą nepatogumo jausmo, rodos, netgi tuoj pradės
smurtauti, keršyti, bet regis šiuo atveju meilė ir gėris laimi, netgi toje
pragariškoje vaikystėje. Nesu tikras, ar filmas visiems patiks, ir visai ne dėl
LGBT tematikos, bet dėl akivaizdžių kadrų, natūralių gyvenimo slinkčių. Tai kino
juosta mėgstantiems ne tiek įmantrias gelmes, kiek tą tyliai neištartą žodį ir
tiesiog būvimą kadre, kai žvilgsnis pasako daugiau nei žodis.
Mano
įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 99/100
IMDb: 7.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą