Sveiki,
Ar vėl prasidės rašytojos
Agatos Kristi kino era, kol kas niekas nežino, tačiau filmo ekranizacija „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (angl. Murder on the Orient Express) (2017)
gali tapti tyla prieš sprogstančią audrą, ypač, jeigu filmas susilauks
komercinės sėkmės, tai beveik neabejotina, kad į šią detektyvų karalienę Holivudas
vėl atsigręš 180 laipsniu kampu, bet...
Bet komercinės sėkmės
negarantuoju, nes filmas gana vidutiniškas. Į sales žiūrovus gali sutraukti
nebent ištisas pulkas pačių ryškiausių aktorių ir netgi aktorės M. Pfeiffer grįžimas
į didįjį kiną. Režisierius Kenneth Branagh, praeityje sukūręs „Torą“ ir pasaką „Pelenę“,
toliau ištikimai laikosi atsargių ir komercija grįstų kino kūrimo taisyklių –
labiausiai stengiamasi visomis išgalėmis palepinti žiūrovą vizualiniais
vaizdiniais, kad net šis A. Kristi romano ekranizavimo galutinis rezultatas
truputį priminė ne šiurpią detektyvinę istoriją, bet irgi veikiau pasaką.
Pasitelkęs jau turimus įgūdžius, režisierius kūrė holivudinio braižo juostą
neišrankiai masei, tad paryškintų spalvų tiek daug (kas iš esmės man netrukdo,
net gražu), kad net paskandina savo herojus. Traukinio peronuose vykstantys
keleiviai iš esmės yra karkasiniai, negyvi, imituojantys skirtingo tipažo
charakterių portretus, nejaučiant, kaip veikėjai tampa patys tik dar vienomis
dekoracijomis.
Kas myli „kiną dėl akių“,
tai juosta iš principo nėra prasta, nes ir A. Kristi, žvelgiat kaip į rašytoją
iš šių dienų perspektyvos, deja, nėra genijus ir daugelį savo detektyvinių
storijų apie Erkiulį Puaro sukūrė pagal vieną ir tą patį braižą... Tai ko
norėti iš scenaristų? Lengvą žiūrėjimą kiek paįvairino truputį gyvesnis Ekiulis
Puaro, kurio vaidmenį atliko pats režisierius, įdomi ir finalinė scena,
Kristaus Paskutinės vakarienės kompozicinė imitaciją, kurią pustuštėje salėje,
kur žiūrovai susimetę kojas ant tuščių krėslų, tikriausiai nė nepastebėjo, nes
pradėjo patamsyje žiūrėti į laikrodžius, tikriausiai jausdami, kad filmas tuoj
baigsis.
Filmas labai jau
vidutiniškas, neįsimenantis ir pernelyg pataikaujantis lepiems vaizdiniams,
trūksta gylio, charakterių gyvumo. Tokios istorijos pateiktos nemąsliu ir
neintriguojančiu „feisbukiniu“ būdu visada kiek tuštokos ir tampa tik greitu
maistu kino sraute.
Mano
įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 52/100
IMDb: 6.8
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą