Sveiki,
Filmas „Gerumo stebuklas“ (angl. Wonder) (2017) pakerėjo visą pasaulį
savo gerumo žinute apie šeimą, kurioje dėl genų mutacijos gimė berniukas su
sudarkytu veidu. Visa kita likusi istorijos dalis, kaip galite numanyti, yra
skirta to berniuko adaptacijai su likusiu pasauliu. Kaip berniukas integruosis
mokykloje ir visuomenėje? Kaip aplinkiniai žiūrės į jį? Ką teks patirti dėl jo
labiausiai stresą patiriančiai motinai...
Tiesą sakant, prisiminiau
keletą panašių filmų, ypač filmą „Kaukė“ (1985) su Cher, kurioje taip pat
panašiu rakursu vaizduojama apie „kitoniškumo“ susitaikymą ir integraciją. Arba
filmas „Pudra“ (1995) ir daug kitų filmų, kurie tampa emocinio intelekto ir
moralinio auklėjimo pavyzdžiais, todėl kuo puikiausiai tinka kaip parodomieji
edukaciniai filmai mokyklose. Žvelgiant giliau į patį filmą, čia rasite viską,
ko šiaip iš principo nemėgstu kine: pataikavimą žiūrovui, disnėjišką-idilinę
dirbtinę šeimos vaizdavimo sąrangą, hiperbolizuotas dirbtines sentimentalias
scenas, preciziškai tvarkingai sudarytą istoriją, kurios jau kadaise virto
holivudiniu štampu... Ir taip, filmas absoliutus štampas, tačiau jame yra to,
ko tikriausiai reikia neišrankiam masiniam žiūrovui – pasaulio tikėjimo,
šviesos ir, žinoma, gėrio. Daug paprastų dalykų šiame filme, mintys sukramtytos
tiek, kad jose nebelieka peno dėl ko mąstyti, nes filmas baigtinis pramoginio
tipažo produktas.
Daug ką filmui duoda
žinomų aktorių pavardės, ypač gražuolių melodramatiškų vaidmenų jau kuris
laikas atsisakiusi Julia Roberts. Tokios „Mano sesers globėjas“ kaip C. Diaz
netipinis vaidmuo jai tinka. Apskritai filmas nėra blogas ir negalvojant apie
angažuotas filmo minčių artikuliacijas, manau, kad filmas „įkrito“ laiku, tad
priėmiau jį gerai.
Mano
įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 66/100
IMDb: 8.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą