Sveiki,
Kodėl nemėgstu smurtu
grįstų filmų? Nes jie pagrįsti vien fizine ištverme, agresija ir neretai,
pavyzdžiui, S. Seagal‘o filmuose nebūna pagrindinio komponento – vidinės veikėjo
dramaturgijos ir jaudinančios žmogiškumo istorijos. Štai filmas „Siaubinga kamera,99 blokas“ (angl. Brawl in Cell Block 99) (2017), regis,
atsisako bereikšmio smurto aktų ir iš esmės smogia jautriai sustyguodamas tai,
kas dažniausiai nematoma pramoginio kino žiūrovui – vidinė žmogaus drama.
Lėtai įsibėgėjanti
kriminalinė istorija pasižymį gana sudėtinga pagrindinio veikėjo nusikaltėlio
veterano charakteriu – romus ir nesikarščiuojantis arba tik itin retai pasirodantis
kaip nesuvaldomas smogikas imasi gelbėti santuoką. Maniakišką turintis tėvystės
instinktą jis pasiryžta dėl negimusio vaiko bet kam – netgi žudyti be atvangos,
paaukoti save vardan geresnio palikuonio gyvenimo. Neprikibsi, viskas čia lyg
ir logiška, tačiau kažkurią akimirką kaip žiūrovui sukirba jausmas, kad kiek
perdėtai eklektiška toji vidinė dramaturgija: buvęs narkomanas, žiaurus
smogikas ir šiaip nusikalstomo pasaulio erelis viduje talpina tiek švelnumo,
tiek atsidavusio tėvystės instinkto, kad nejučia prisimini nufilmuotus Lietuvos
kaimo vaizdus, kur geriantys tėvai nesibodi trenkti mažamečiu per sprandą,
neturintys jokio žalio supratimo apie instinktus ir norą apsaugoti. Kitą vertus
– puikūs samdomi nusikaltėliai pasižymi puikiais socialiniais įgūdžiais, juk kitaip
jie neperprastų žmonių ir nesurikiuotų savo veiksmų eigos.
Filmo finalinės smurto
scenos – įspūdingos ir žiaurios, tačiau pasiaukojimo scena bene viena
labiausiai nuvalkiotų – primena Džeko atsisveikinimą, kai Rouzė, nuskendus Titalinui,
lieka ant plausto, tačiau visa istorija nebanali, įtraukianti. Vertėtų labiausiai
čia pagirti pagrindinį aktorių Vince Vaughn, kuris šiaip jau žinomas kaip
komedijų aktorius bei nuoseklią, apgalvotą S. Craig Zahler režisūrą. Žodžiu,
tikrai neprailgo.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą