Sveiki,
Ką
veiktumėt, jeigu sužinotumėte, kad jūsų žmona neištikima, o jums gyventi beliko
mažiausiai pusmetis? Išeitumėt iš darbo? Keliautumėt? Darytumėt, ką norit, ar
liktumėt savo pozicijoje, tačiau viską darytumėt kitaip? Tokių filmų, kur
scenarijus pasisuka pačiais netikėtais rakursais, kada žmogui paskelbiama vėžio
diagnozė, yra tiek daug, kad tiesą sakant, kartais jau tokie filmai atbaido,
ypač, jeigu jie dar turi romantinį prieskonį. Deja, romaniškų spalvų filme „Ričardas
atsisveikina“ (angl. The Professor) (2018) beveik nėra, tačiau yra
paskutines dienas gyvenančio profesoriaus smagūs pasispardymai, savotiški
liūdnojo mirtininko išgyvenimai.
Filmas
absoliučiai kiaurai ir išilgai sumaltas kino kritikų, tačiau žiūrovai turi savo
nuomonę. Kadangi dažniausiai su kritikais mano nuomonė sutampa, tad filmui nekėliau
jokių pretenzijų. Visgi filmo visuma gana nebloga, nors daug kas neįtikina, o
profesoriaus ir žmonos santykiai tokie perdėm hiperbolizuotai teatrališki, kad
net primena serialo „Kortų namelio“ intrigas, o dėstytojo metodai paskaitose,
kad ir kaip įkvėptų, vis tiek atrodo šiek tiek dirbtiniai... Nepaisant to
polėkio niuansuoti kūrybiškumą ir laisvę per ligos faktorių, smagu tampa pats
sumanymas, kad melancholijos ir savigraužos liūne randasi komiškos situacijos,
kurios gerokai praskaidrina nuotaiką. Viena juokingiausių scenų, kada
dėstytojas prašo studento žolės ir su juo pasikrušti ir jis sutinka, nes
gyvenime reikia bandyti daug dalykų, ko paprasti mirtingieji, kurie neturi
tikslios mirimo datos, bijo.
Visgi
visumoje kyla įtarimas, kad visi tokie filmai, „paspalvinti“ humoru, pasakoja
apie sveikų žmonių elgesio ir mąstymo ribotumą, savotišką standartinį kalėjimą,
kurį suformuoja švietimas, visuomenės normos, kad elgtis kitaip, kūrybiškai,
netgi amoraliai, suvokiant visų savo veiksmų pasekmes, yra kažkas ekscentriško
ir už tai reikia smerkti. Mirties ir laikinumo faktas leidžia išsilaisvinti iš šio
kalėjimo – tai bene didžiausia visų filmų apie vėžį sergančius žmones klišė.
Visgi realybėje mes suvokiame, kad viskas yra kiek kitaip ir liga nepriverčia
elgtis taip, kaip elgiasi profesorius Ričardas, tai tėra tik priemonė, būdas
per veikėją parodyti mums visiems gyvenimo saldumą patirti kiekvieną dieną
tarsi ji būtų paskutinė, patirti neplanuotą ir nevaržomą laisvės ir pasitenkinimo
akimirkas.
Šiaip
filmo pabaiga truputį užvilkinta, pernelyg ištįso sentimentalūs dialogai,
darėsi nuobodu, tačiau filmo pradžia ir jos viduriukas, kur veikėjas dar
leidžia sau ironizuoti ir elgtis neprideramai bei išlaiko intelektualaus bohemiško
žmogaus charizmą buvo išties įdomu; vykę dialogai ir scenarijus, tačiau pats
užpildymas nėra kažin kuo išsiskiriantis.
Mano
įvertinimas: 7/10
Kritikų
vidurkis: 7/100
IMDb:
6.7
Jūsų
Maištinga Siela
Gyvenimas gali būti sudėtingas ir patikėk manimi, gyvenimas man suvaidino daugybę triukų, aš niekada netikiu voodoo ar rašybos mintimis, nors esu apie jas perskaičiusi keletą knygų. Ypatingas vyras, vadinamas dr. Ajayi, man įrodo, kad vudu / burtų liejimas yra tikras ir egzistuoja. Mano vardas Sarah ir aš 45 metų su trim vaikais ir mylinčiu vyru. 8 gerus mėnesius buvau prislėgtoje būsenoje, nes mano vyras vieną rytą prabudau ir išėjo iš namų su savo drabužiais be jokio paaiškinimo, laukiau, kol jis tą dieną grįš namo, bet jo nebuvo kur rasti, t. paskambino ir pasakė, kad jam nebebus įdomu nei apie mūsų santuoką, nei apie vaikus, tai man atvėrė odą ir buvau šokas, nes negaliu atsiminti, kad turėjome kokių nors problemų, vėliau sužinojau, kad jis buvo su kita moterimi, visos derybos ir pastangos priversti jį grįžti namo buvo nesėkmė, jis elgiasi taip, lyg niekada anksčiau manęs nepažintų. Aš skaičiau kai kuriuos straipsnius tinklalapyje, kai pamačiau moters, kuri tvirtina, kad „Ajayi“ padėjo jai išspręsti šeimos problemas, liudijimą ir ji nutraukė ryšį. Aš pasirinkau kontaktą ir prašau rašytojo dr. Ajayi, aš išaiškinau jam savo problemas, jis pasakė, kad neturėčiau jaudintis, kad viskas bus gerai. Aš tuo abejoju, bet apsisprendžiau tai padaryti. Man buvo liepta atlikti tam tikrus dalykus, kuriuos aš padariau, ar žinai, kad praėjus 3 dienoms po rašybos liejimo ryte išgirdau beldimą į duris, tai buvo mano vyras, stovėjęs lauke, jis sakė nežinąs, ką daro ir net negaliu prisiminti, kiek laiko buvo išvykęs iš namų, labai džiaugiuosi, kad susigrąžinau savo vyrą ir dėkoju dr. Ajayi rašybos žinovui, nes susisiekus su juo mano gyvenimas praėjo sklandžiai ir noriu, kad ten būtų žmonių išgyvendamas mano ankstesnę būseną, kad turėčiau greitą pagalbą, tai kodėl aš dalinuosi savo liudijimu. Taigi, jei jūs išgyvenate dėl kokių nors gyvenimo sunkumų, susisiekite su dr. Ajayi el. Paštu: drajayi1990@gmail.com arba „Whatsapp“: +2347084887094 ir džiaugsitės, kad tai padarėte.
AtsakytiPanaikinti