Sveiki,
Ši Donato Petrošiaus
citata paimta iš teksto Dilgėlės ir Tarkovskio medis (Literatūra
ir menas, Nr. 3721). Jau kuris laikas galvoju, kad esu pernelyg protingas.
Rimtai. Kai imu ginčytis internete su avių banda, tampu dygus ir irzlus, bet
baisiai protingas. Man tuoj prilipdoma pikto, arogantiško ir puikuotis
mėgstančio etiketė. O kas man belieka? Susitapatinti su šiuo „titulu“. Tačiau
tose nesantaikos properšose vis švysteli man kažkas panašaus į Donato
Petrošiaus išsakytą mintį, kad geriau kultūriniam beraščiui, kuris „suformuotas“
pagal pro patria, tautininkų ir visokių Mindaugo Puidokų populistinių „tradicinių
šeimos vertybių“, Jurgos Lagos traumuotų ispaniškų patirčių, kurias ji visur ir
visada taiko kalbėdama apie seksualumą, manding, darosi aišku, kad jiems
prikaišioti beprasmiška, kad jie tiesiog neapsišvietę kultūriniai beraščiai yra
tiesiog bergždžias reikalas.
Esu susidūręs netgi su priešinga
situacija: jie tuo didžiuojasi, kai vienintelis to žmogaus paskaitomas žinių
šaltinis yra iškrypusios „Respublikos“ antraštės, paspringusi savo tamsuma
Jurga Lago. Baisiausia, kad būtent tie beraščiai, nuskurdinti intelektualiai, nustekenti
empatiškai, manipuliuojami ideologijomis ir dirbtinai primestomis grėsmėmis
balsuos už runkelius ir nulems mūsų visų likimą. Kultūrinis skurdumas nėra
šiaip sau „kiekvieno reikalas“, kai tie žmones eina balsuoti ir paskui nuseka
likusios avys, tai jau tampa pareiga reaguoti, kad Jurga Lago, Mindaugas
Puidokas, Kazimieras Juraitis ir kiti pusdurniai, prisidengę savo gėdas Vyčio
ženklu ir kliedėdami apie patriotiškumą, nesugadintų visko iki galo.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą