Šios dienos citata: Donatas Petriošius apie tai, kaip kultūrinė beraštystė lemia rinkimus ir mūsų gyvenimo kokybę

 Sveiki,

 

Ši Donato Petrošiaus citata paimta iš teksto Dilgėlės ir Tarkovskio medis (Literatūra ir menas, Nr. 3721). Jau kuris laikas galvoju, kad esu pernelyg protingas. Rimtai. Kai imu ginčytis internete su avių banda, tampu dygus ir irzlus, bet baisiai protingas. Man tuoj prilipdoma pikto, arogantiško ir puikuotis mėgstančio etiketė. O kas man belieka? Susitapatinti su šiuo „titulu“. Tačiau tose nesantaikos properšose vis švysteli man kažkas panašaus į Donato Petrošiaus išsakytą mintį, kad geriau kultūriniam beraščiui, kuris „suformuotas“ pagal pro patria, tautininkų ir visokių Mindaugo Puidokų populistinių „tradicinių šeimos vertybių“, Jurgos Lagos traumuotų ispaniškų patirčių, kurias ji visur ir visada taiko kalbėdama apie seksualumą, manding, darosi aišku, kad jiems prikaišioti beprasmiška, kad jie tiesiog neapsišvietę kultūriniai beraščiai yra tiesiog bergždžias reikalas.

 

Esu susidūręs netgi su priešinga situacija: jie tuo didžiuojasi, kai vienintelis to žmogaus paskaitomas žinių šaltinis yra iškrypusios „Respublikos“ antraštės, paspringusi savo tamsuma Jurga Lago. Baisiausia, kad būtent tie beraščiai, nuskurdinti intelektualiai, nustekenti empatiškai, manipuliuojami ideologijomis ir dirbtinai primestomis grėsmėmis balsuos už runkelius ir nulems mūsų visų likimą. Kultūrinis skurdumas nėra šiaip sau „kiekvieno reikalas“, kai tie žmones eina balsuoti ir paskui nuseka likusios avys, tai jau tampa pareiga reaguoti, kad Jurga Lago, Mindaugas Puidokas, Kazimieras Juraitis ir kiti pusdurniai, prisidengę savo gėdas Vyčio ženklu ir kliedėdami apie patriotiškumą, nesugadintų visko iki galo.

 

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Lietuvos elito patyčių pliūpsnis - veidrodis dažno lietuvio

Sveiki,

Prisiminiau po „Eurovizijos“ sprogusias vadinamojo elito patyčių pliūpsnius nugalėtojai Nettai iš Izraelio. Iš esmės man jau Eurovizija buvusi nebuvusi – praėjo ir pamiršau, tačiau neadekvatūs reagavimai ir patyčios iš tikrųjų atskleidžia keletą tiesų apie mūsų tautą.

Visų pirma, pašiepti – tai kompensuoti savo menkavertiškumą, Eurovizijos atveju – numalšinti savotišką Ievos dainos neįvertinimą. Juk panašiai elgiasi ir mokiniai gavę prastą įvertinimą – šiaušia ir kolioja mokytojus, bandydami pakelti savo emocijų lygį, tikėdamiesi iš aplinkinių pritarimo. Tai nebrandus žingsnis, kuris demaskuoja mūsų brandos, netolerancijos lygį. Arba kaip vienoje spaudoje buvo pabrėžiama – mūsų elitas supuvęs iš vidaus.  Bet juk ne vien elitas sprogdino pašiepiančias žinutes, bet ir dažnas lietuvis. Nenorėkime, kad mūsų žinomi žmonės būtų kažkokios kelrodės žvaigždės, jeigu etatinis lietuvis irgi toks.

Antra – neadekvatus žurnalistinis atakavimas tų, kurie prasižengė. Visur publikuota Jurgos Lago fotografija ir antraštė su „stora boba“ kuo aiškiausiai atrodo kaip bausmė pačiai Jurgai Lago. Kiek dabar turi stiprybės moteris, kurią dabar viešai teisia visi? Aš tikriausiai jausčiausi šlykštus kiekvieną akimirką, nes neturiu tokio chamizmo, kad man viskas dzin. Prisiminiau tokias mergaites iš Marijampolės, kurios šlapinosi ant kapų, filmavosi ir po to kaip juokelį paskleidė po internetą – tėvams didžiulis šokas, mergaitės net į mokyklą nebegali eiti... Juk tai savotiškas nusikaltimas ir bausmė.

Gaila, kad taip skaudžiai turime mokytis iš savo klaidų, tačiau ar turime kitą pasirinkimą?

Jūsų Maištinga Siela