Sveiki,
Ketvirtoji animacinio filmo serijos
dalis „Monstrų viešbutis: aukštyn kojom“ (angl. Hotel Transylvania:
Transformania) (2022) vėl sugrąžina (jeigu neklystu, jau 4 sykį) mums,
kurie žiūrėjo nuo pirmosios dalies, tuos pačius animacinius veikėjus. Vampyrui,
viešbučio savininkui, sukanka 125 metai, jis kantriai kenčia žento netobulai suruoštą
šventę ir jau ketina savo mylimosios paragintas išeiti į pensiją, tačiau
išgirsta iš žento apie viešbučio modernizavimo pertvarkas. Nepaisant to, vampyras
dar parodo, kad yra šiek tiek žmogafobas ir nelabai norėtų žmogui perduoti viso
gyvenimo verslą...
Žentas irgi nepėsčias, jis pasiverčia
monstru su stebuklingu akmeniu, galiausiai akmuo sugenda ir jiems tenka
keliauti į Pietų Ameriką naujo... Žodžiu, filmas „susmaigstytas“ ant kelių
probleminių ašių. Viena iš jų – socialinė: kaip priimti kitokius savo
monstriškoje terpėje? Ir stebuklinės personažo išorinės bėdos: kaip atvirsti
tuo, kuo buvai? Istorija gana primityvokai vystoma šiomis linkmėmis, perteikiant
baisuoklio vampyro infantilias ir komiškas reakcijas. Šis „koziris“, jeigu jį
galima tokiu laikyti, dominuoja beveik be išimties visuose amerikiečių animaciniuose
filmuose.
Kitą vertus, nebūkime pretenzingi,
šis filmas išartikuliuotas pagal šabloną (tarsi iš natų), nieko originalaus
nepateikia, o ir tam tikri nuotykiai, kad ir nuspėjami bei (ypač finale)
didaktiškai erzinantys, visumoje filmas turi savo ašį, savo šeiminį žiūrovą,
kurie tikisi labai lengvo pramoginio nuotykio su banalia, bet net septynmečiams
suprantama pamokoma žinute. Toks filmas ir yra.
Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 45/100
IMDb: 6.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą