Sveiki,
Kai sakau, kad rinkoje trūksta gerų
ir originalių siaubo filmų, ima ir į mano eterį iššoka šeštuoju dešimtmečiu
tviskantis „Vaikis ant ratų“ (2017) režisieriaus Edgar Wright vienas naujausių
darbų „Paskutinė naktis Soho rajone“ (angl. Last Night in Soho)
(2021), kuris daugeliui išsiilgusiems prabangaus tviskėjimo su siaubo
elementais taps žiūrovišku reginiu.
Istorija pasakoja apie šiuolaikiniame
pasaulyje gyvenančią merginą Eloyzą, kuri iš gilios provincijos atvyksta į
Londoną mokytis kurti savo drabužių, tačiau netrukus neapsikentusi bendrabučio
pasipūtusių merginų, ji susiranda prestižiniame rajone senamadišką butą.
Kasnakt užmigdama ji panyrą į tikrovišką sapną šešto dešimtmečio Londoną, kur
ji stebi ir iš dalies pati patiria grakščios gražuolės Sindės gyvenimo epizodus.
Galiausiai kasnakt ji mato vis prastesnę Sindės gyvenimo atkarpą, kol
galiausiai panyra į alkoholio ir prostitucijos liūną. Eloyzai sunku grįžus į
tikrovę patikėti, kad visa tai tebuvo sapnas...
Iš tikrųjų, kad ir kaip
beanalizuosime, filmo turinys prasminiu atžvilgiu yra plokščias, o siužetas
kažkur matytas, jo niuansai ir veikėjų sprendimai bei retsykiais erzinantis
elgesys nuspėjami. Manau, filmas būtų kur kas stipresnis, jeigu režisierius ir
scenaristas būtų originalumo linkme vystęs veikėjų individualizuotą pasaulį.
Tačiau scenarijus nors ir korėtas, režisierius randa būdą, kaip viską apvynioti
blizgiu popieriumi ir... jam tai pavyksta kuo puikiausiai! Jeigu turinio
atžvilgiu filmas pernelyg nuspėjamai standartiškas, jo pateiktis ir forma kelia
susižavėjimą tiek aktoriais, tiek rūbais, tiek spalvomis, tiek senojo auksinio
Holivudo pateiktimi, kuri netrukus pavirsta į žmogžudysčių ir vaiduoklių
spektaklį. Muzika, stilius, šukuosenos, kabaretinė Londono kultūra įtraukia.
Visgi lėlės barbės Sendės likimas
nujaučiamas iš pirmųjų kadrų, o neatgailaujanti veikėja pateisinama kaip gležna
ambicijų siekusi blondinė nederamu būdu, kuri nesugebėjo nuo pat pradžių
pasakyti griežto NE ir buvo #metoo XX amžiaus seksualinio priekabiavimo auka.
Kitaip sakant, filmo fokusas yra patriarchalinis vyrų pasaulis, kur mergina yra
prekė ir tik įrankis: pramoginėj erdvėj – kekšė, o namuose – šventoji ir
ištikimoji. Šiuolaikinėje tikrovėje provincialė ekstrasensė keistuolė (kai ką
primena iš Fokus Pokus filmo) pamažu ima keistis ir tapatintis su praeityje
gyvenusia mergina. Šios transformacijos ir santykis naratyviškai primena S.
Kingo siaubo romano pasakojimus su pasakos „Pelenės“ miksu. Iš vienos pusės
naivu, o iš kitos filmui tai tinka.
Vis galvojau, jeigu panašią istoriją
perteiktų šiomis dviem laiko atkarpomis kokiame nors gotikiniame Viktorijos
laikų girgždančiame name, turėtume absoliučiai vidutinišką siaubo filmą, visgi
sprendimas tą padaryti savaip davė vaisių.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą