Šios dienos citata: Viktorija Daujotytė apie poetų, filosofų ir politikų laisvę ir nelaisvę

 

 

Sveiki,

„Poeto ir filosofo būtis laisviausia, nes individualiausia; politiko – labiausiai įrėminta; vieniems reikia atskiro, nors ir sunkaus kelio, kitiems bendro ir kuo patogesnio, vieni kalba kaip aš, kiti kaip mes; ne, nesupainioti – negalima vienu metu būti ir vandeniu, ir aliejum.“

 

Skaitydamas Viktorijos Daujotytės knygą „Sakiniai“ beregint pasineriu į tam tikrą egzistencinės pajautos filosofinius apmąstymus apie žmogaus kelio pasirinkimą. Be jokios abejonės, manding, jau ryškėja tendencija, kad už dvasinę laisvę paprastai galą su galu suduriantys kuklūs filosofai ir poetai yra apdovanoti dvasinėmis gelmėmis, o patogų materialų gyvenimą gaunantys politikai (atmetus visus tuos, kurie veržiasi į politiką iš idealizmo padaryti ką nors gera ir įsivelia į interesų kovas) tikriausiai susimoka kita kaina t. y. neturėdami tos dvasinės laisvės pajautos.

 

Jūsų Maištinga Siela