Vilnius: Vilniaus stoties rajono žavesys ir ateities potencialas

 Sveiki,

Apie Vilniaus stoties rajoną daug kas gali papasakoti pačių įdomiausių ir netgi šiurpiausių istorijų. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Užupį, kuris prieš tris dešimtmečius buvo baisus ir pavojingas užkampis, o šiandien suvokiamas kaip unikalus reiškinys, kurį sukūrė vietos menininkai.

Pastaruoju metu Vilniaus stoties rajonas man labai įdomus, progai pasitaikius, čia visada pasivaikštau ir jis man tinka ir patinka. Nors atrodo, kad dar visai neseniai (o tai buvo seniai), kai čionai atvykau, šį rajoną daugelis laikė gana nepatraukliu ir netgi pavojingu. Mano pirmieji įspūdžiai anuomet buvo apie šį rajoną skurdoki. Belaukiant, kol draugai mane pasiims iš stoties, prie manęs prisikniso kažkoks zonos gyventojas verkdamas, kad duočiau jam anuomet litą penkiasdešimt, nes jam trūksta grįžti bilietui į Alytų, nes, supraskite, jo laukia žmona ir penki vaikai namuose alkani (kaip iš sovietinio animacinio apie kiškelį, kuris išėjo obuoliauti). Žinoma, kad nedaviau, ir vyruko verksmingos akys staiga persimainiusios tapo akiplėšiškos, žinoma, mane už skūpumą pasiuntė ant trijų raidžių. Daugmaž tokia buvo mano pirmoji pažintis su stoties rajonu.

Visuotinai tai buvo suvokiamas kaip taškas, iš kurio reikia išvažiuoti arba atvykti, o visas kitas fonas yra tik reketuotojų, prostitučių, ligonių ir alkoholikų kaulytojų rajonas. Galiu pasakyti, kad maždaug taip ir buvo, nors ir dabar vietinis vaizdelis žmonių atžvilgiu nelabai nepasikeitęs. Šią vasarą atokaitoje po medžiais pakritę miega benamiai, o prie stoties kioskų įsikūrusiose lauko aludėse sėdi nukaitę ir nugairinti bei prakaito išpilti garsiai savo slengu besikoliojantys sugėrovai. Bet tik tiek, tačiau stoties rajonas visgi tapo patrauklus.

Čia, prie geležinkelio stoties fasado, jau ne vienerius metus moderni teleportacinė instaliacija, atsinaujinusios ir ganėtinai saugios užkandinės, McDonaldas, viešbutis „Panorama“, knyginėlis „Keistoka“, hosteliai, netoli čia veikusi skandalinga ir itin savita „Kiaulės“ užkandinė su Donaldo Trampo įdomia karikatūra (dabar, kiek mačiau, deja, jau nebeveikianti, o gal klystu), vis normalesnis Halės turgus, nuolat perdažomi ir prižiūrimi namų fasadai išlaikę senovinį architektūros grožį, o ką jau kalbėti apie prancūziškai dvelkiančią Šopeno gatvę, kurio pastatų sienos yra atskira meno mozaika. Mano nuotraukoje užfiksuotas Alberto Einšteino didžiulis grafiti, kuriuo taip žavisi užsieniečiai lankytojai nepraleisdami progos pasidalyti savo YouTube dienoraščiuose.

Greitu metu geležinkelio stotis patirs permainų, ją rekonstruos. Kalbama ir apie autobusų stoties renovaciją ir modernizaciją, tačiau tai tik taškai, į kuriuos atvykstam ir išvykstam ir, žinoma, jie labai svarbūs, tačiau stoties rajonas, jų kiemeliai ir skvereliai (pradėkime nuo to, kad iš šabakštyno atsirado Jurgos Ivanauskaitės kosminio katino skverelis) turi dar daug potencialo ir mistikos. Manding, tai antrasis Užupis, kuris gali pritraukti savaip turistus, nes čia vis daugiau ir daugiau įsigali saugios erdvės, o į paviršių išlenda negirdėtos senos istorijos (ne vien apie narkomanus ir sąvadautojus).  

Čia laiptai į autobuso stotį, Sodų ir Šopeno gatvių sankirta. Daugelis iš jūsų čia ėjo arba praėjo. Istorinis dalykas, nes visada juos praeidamas nužiūriu, jie man Vilniaus pažinties pradžia, ištakos. Tiesa, užnešti lagaminą jais sudėtinga, beveik neabejoju, kad juos arba rekonstruos, arba sunaikins, bet liks bent mano atminty.

Jūsų Maištinga Siela