Sveiki,
Esu iš tos kartos, kuri
tikriausiai užaugo su pirmaisiais „Super Mario“ kompiuteriniais žaidimais,
tačiau būsiu retas egzempliorius, nes taip niekada ir nesu jo žaidęs nei vaikystėje,
nei paauglystėje, todėl mažo ūgio ispanas su džinsiniu kombinezonu man tebuvo
reta reklama. Tiesą sakant, nepamenu, kad jis būtų populiarus tarp mano amžiaus
grupės vaikų, bet tikriausiai tai kiekvieno kiemo, miesto, regiono mada. Šiemet
pasirodęs animacinis filmas „Broliai Super Mario“ (angl. The Super
Mario Bros. Movie) (2023) daugeliui atgamino nostalgišką Super Mario
žaidimo prisiminimus, tiesa, ne tiek išlaikoma anų laikų kompiuterinė žaidybinė
rokiruotė, kiek sukaltas pagal Volto Disnėjaus receptą.
Pastaruoju metu neaptinku
jokio animacinio filmo, kuris mane būtų nustebinęs, „Broliai Super Mario“,
sakyčiau, irgi. Mario su savo broliu Luisu patenka į paralelinį stebuklų
pasaulį prieš tai išgyvenę gyvenimo nuosmukį, tėvų nusivylimą, o paraleliniame
pasaulyje, kur galimybės kitokios, o užvalgius grybukų ar žvaigždučių, tampi iš
nevykėlio stipruoliu, įveiki pačius didžiausius sunkumus ir dar pelnai
princesės širdį. Žodžiu, prikeltas kompiuterinio žaidimo herojus tampa
užmaukšlintas ant stereotipais grįstų pasakojimų. Idėja toli gražu neblizga ir
nėra nei novatoriška, nei stebinanti.
Filmas absoliučiai vidutiniškas,
tinkantis, kaip mėgstu sakyti, „užmušti laikui“, šiek tiek pasijuokti, šiek
tiek pasigrožėti animacine grafika, šiek tiek prisiminti banalių pamokymų:
jeigu esi mažas ir tave laiko nevykėlių, turi užtektinai turėti drąsos ir
narsos kovoti už savo artimuosius ir tau gyvenimas atlygins. Tai iš esmės
kartojasi iš filmo į filmą, tad ir „Broliai Super Mario“ (panašiai kaip su „Pūkio“
tęsiniu) žaidžia tomis pačiomis kortomis. Galiu tik įsivaizduoti, jog, kai tau
septyneri, filmą sužiūri tikrai įdomiau, nei suaugusiam.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 46/100
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą