Sveiki,
Jau
labai seniai norėjau pamatyti daugelio išgirtą Sean Baker režisuotą filmą „Floridos
projektas“ (angl. The Florida Projeckt) (2017) ir pagaliau „prisikasiau“
per visus tuos laukiančius eilėje filmus. Nebuvau nusiteikęs itin rimtam kinui,
tačiau užteko 25 minučių, kad suprasčiau, jog jau gyvenu atskirame pasaulyje, sekiodamas
vaikučius ir regėdamas tą keistą purpurinės spalvos hostelio getą, kur sunkiai
besiverčiantys gyventojai savaip randa būdų kaip išgyventi...
Filmo
centre – vieniša motina Heilė, auginanti dukrytę. Pastarosioms gresia išmetimas
iš nuomojamo kambario, tačiau Heilė stengiasi iš paskutiniųjų, kad to nenutiktų.
Šio pastatų komplekso prižiūrėtojas Benas stebi Heilę ir savotiškai „prigloboja“
dažnai apleistus vaikus, kol jų tėvai dirba, atleidžia tų vaikų išdaigas ir
šunybes. Šiame pasaulyje, kuris atskirtas vos už kelių kilometrų nuo Disnėjaus
pasakų šalies, galioja visai kitos taisyklės ir vaikystės išdaigos spjaudant
ant automobilio langų arba dar blogiau – padeginėjant apleistus pastatus tampa
vieninteliai tikriausiai įdomūs vaikystės išgyvenimai. Istorija pasakojama iš
vaikų perspektyvos, daug kas atrodo infantilu, bet tuo pačiu ir grubu, atrodo,
kad tiems vaikams nuolat gresia kažin koks pavojus, bet labiausiai tai, kad jie
užaugs labai panašūs į Heilę, kalbės ta pačia kalba, bandys sudurti galą su
galu ir čia belieka vienas žingsnis iki kriminalinio pasaulio...
Dinamiškai
ir realistine maniera nufilmuota juosta iš tikrųjų perteikia socialinio
skurstančio pasaulio pusę. Motinos meilė retsykiais atrodo atsaini ir nekantri,
o vaikų elgesys ir kalbos maniera nepateisinami prieš suaugusiuosius, tačiau ko
norėti iš skurstančių žmonių kultūros, kurie neturi gerų pavyzdžių? Pagrindinį
ir įsimintiną vaidmenį šiame filme sukūrė lietuvaitė Bria Vinaitė, filme
išvystame ir kino veteraną Willem Dafoe.
Tai atmosferinis
filmas, kurio temos lyg ir nebe naujos, tačiau daug ką atperka natūralistinė
vaikų vaidyba, kuri man priminė iš dalies Richard Linklater filmą „Vaikystė“
(2014). Stipri režisūra, gebėjimas nebanaliai ir be moralizavimo perteikti
pasaulio vaizdinį, kurį dažniausiai mes patys esame linkę pasmerkti su visais
ten esančiais skurdo iškamuotais žmonėmis. Labai rekomenduočiau ne tik
kinomanams, bet ir vidutinių filmų žiūrėtojams, nes šiaip ar taip, manau, jiems
kitoks kinas taip pat nepakenktų.
Mano įvertinimas:
9.5/10
Kritikų vidurkis: 92/100
IMDb: 7.6
Jūsų
Maištinga Siela
