Filmas: "Lankytojai iš tamsiųjų pasaulių" / "Fireball: Visitors from Darker Worlds"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Paskutiniu metu neplanuotai žiūriu daugiau dokumentinius filmus, karantino metu labiau atsirado troškimas pažinti pasaulį, plėsti akiratį, todėl nusprendžiau pažiūrėti „Lankytojai iš tamsiųjų pasaulių“ (angl. Fireball: Visitors from Darker Worlds) (2020), kuriame pasakojama apie į Žemę nukritusius meteoritus ir kokią prasmę tokie reiškiniai suteikdavo senovės tautoms.

 

Filmo kūrėjai keliauja po visą pasaulį, nuo Norvegijos iki Australijos, nuo Meksikos iki Indijos, ir kalbasi su kosminių liekanų mokslininkais, demonstruoja surinktus pavyzdžius. Meteoritų tyrinėjimas – rimtas ir egzotiškas reikalas, kadangi jie susiformavo kosmoso platybėse kur kas seniau nei pati Žemė, jų sudėtis leidžia spręsti apskritai apie Visatos evoliuciją ir suvokti, kokią vietą užimame mes. Filmo autoriai kelia kelias įdomias hipotezes. Viena iš jų smarkiai paplitusi net mokyklose: ar galėjo Žemėje gyvybė „atkeliauti“ meteoritu ir po to išsivystyti iki protingos būtybės? Mokslininkai mano, kad taip, kadangi Žemėje turime organizmų ir bakterijų, kurie gali miegoti milijonus metų, nepaveikti jokio šalčio. Kita hipotezė kiek mistiškesnė ir susieta su žmonijos archetipiniu mąstymu: kai pasirodo kometa, ji žada žmonijai didžiules permainas. Labai įdomi filmo vieta buvo apie Kolumbo atrastą Ameriką ir Anglijoje nukritusį meteoritą. Žinoma, tai tik sutapimai, tačiau pats meteoritų pasirodymų ir žmonijos sąmonės lūžio sąsajų tyrinėjimas yra įdomus dalykas.

 

Galiausiai mokslininkai keliauja į Meksiką, kur aptariama didžioji katastrofa, sunaikinusi dinozaurus, po to keliaujama į Antarktidą, kur ant ledo ieškomi meteoritų pavyzdžiai. Iš esmės filmas pažintis, kelioninis, žadinantis žmonijos fantaziją, leidžia svajoti apie kosmoso gelmes ir meteoritų atneštas metafizines ir mokslines žinias iš kosmoso paraščių. Visgi visumoje, bent man, besidominčiam nuo vaikystės kosminiais kūnais, filmas nors ir neprailgo, bet iš esmės beveik nieko naujo ar sensacingo nepateikė. Kur kas didesnį įspūdį darė savamokslis norvegų muzikantas, kuris nuo Oslo stogų renka mikroskopines kosmines dulkes ir su draugu daro mikroskopines jų nuotraukas, o tokių dulkių (be jokios abejonės) yra ir ant mūsų stogų ir net palangių.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Susitikimai pasaulio krašte" / "Encounters at the End of the World"

Sveiki,

Ką žinote apie Antarktida? Kad ten tirpsta ledynai ir vasaroja pingvinai? Tai tikriausiai viskas, ką mes žinome apie šį ledo kontinentą. Dokumentinis filmas „Susitikimai pasaulio krašte“ (angl. Encounters at the End of the World) (2007) tik po kelerių metų buvo pastebėtas ir netgi nominuotas „Oskarui“ geriausių dokumentinių filmų kategorijoje. Iš esmės nieko apie Antarktidą nežinančiam žiūrovui šis filmas žiūrėsis kaip edukacinis, kone Youtubinis vaizdinys.

Tiesą sakant, iš filmo tikėjausi kur kas daugiau emocijų ir įdomesnių istorijų. Turint galvoje, kad dokumentikos žiūriu gana retai ir ji dažnai mane „įkrauna“ didžiulėmis emocijomis, tai šis filmas paveikė kur kas mažiau, nei tikėjausi. Žinoma, tenka pripažinti, kad gal filmą nufilmuoti apie Everestą kur kas paprasčiau nei apie Antarktidą, nes čia žmones ir įrangą galima suskaičiuoti ant vieno popieriaus lapo. Sudėtingos filmavimo sąlygomis ne kažin kiek tos Antarktidos ir parodoma, kur kas labiau režisierių jaudina žmogaus ir gamtos santykis bei ten gyvenančių mokslininkų asmeninės biografinės istorijos. Toks įspūdis, kad ten gyvena pasaulio valkatos, neturintys nei namų ir nuolat migruojantys kaip pingvinai – viskas ok, nes tai iš tikrųjų žavi ir man patinka, tačiau žiūrint apie Antarktidą būtent ir tikiesi išvysti Antarktidos grožį ir siaubą...

Filmas paveikus tiek, kiek režisieriui pavyko panirti po ledu ir atskleisti tą ledo ir vandens karaliją, ant kurio vaikšto žmogus. Garsai, spalvos, pingvinai ir ruoniai, vandenynų dugno gyventojai, narai po ledu – štai, kas iš esmės visada šiame filme jaudino, keista uždaro ledo katedra, ramybė ir perteiktas didingas baugumas. Na, ir žinoma, buvo įdomios tos gyventojų sąlygos bei tyrinėjimo objektai, kai mes skaičiuojame sekundėmis išnykstančias gyvybės rūšis, tai ten kasdien atrandama bent po vieną naują gyvybės formą (žinoma, vasaros metu), nes Antarktidoje, kaip ir Šiaurės poliuje, saulės nebūna penkis mėnesius. Iš esmės įdomi dokumentika, pažintinė ir kartu šiek tiek su hipiškos nuotaikos gaidele pasakojama istorija, kažkodėl nei nustebino, nei ką, bet buvo ganėtinai įdomu save pažindinti su Antarktida per šį filmą.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela