2009 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

Ta proga...

Sveiki mielieji! Su Berlyno sienos nugriovimo metinėmis! Geros tos revoliucijos, kurios neturi aukų. Taigi, ta pačia proga, noriu pasveikinti savo seną draugę Raselę su 20- uoju gimtadieniu! Būk laiminga! Išties, tai seniausia mano draugė... Ne amžiaus prasme, o užpatentuotos draugystės. Visgi sugrįžti į universitetą nėra jau taip „nefaina“ kaip atrodė vakar ir užvakar. Reikėtų kibti ir pradėti rašyti fonetikos referatą ir šiaip ką nors prasmingo nuveikus, bet TINGINYSTĖ – toks dalykas, kai sunku jam pasipriešinti. Nieko, reikia kaip nors susiimti. Primenu Jums, kad Vilniuje, šiuo metu, vyksta Europos kino festivalis „Scanorama“, jei turėčiau daugiau pinigų. tikrai apsilankyčiau, bet gaila, valstybė tokių renginių nekompensuoja studentams, todėl jaučiu liksiu namuose ir pasitenkinsiu kukliais namų darbais ir romanais.

Jūsų Maištinga Siela

2009 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Seksas po melagingo pažado vesti nėra išžaginimas, nusprendė Indijos teisėjas

Vienas Delio teisėjas paragino Indijos moteris saugotis vesti žadančių vyrų, kai viena moteris apkaltino taip ir nepasipiršusį savo meilužį išžaginimu, sekmadienį praneša laikraštis „Hindustan Times“. Moteris, kurios pavardė neskelbiama, teigia, jog iš esmės buvo išžaginta, nes mylėtis su 22 metų Arifu Iqbalu sutiko tik įsitikinusi, kad jiedu taps vyru ir žmona. Tačiau jaunuolis pažado netesėjo, o teisėjas Kailashas Gambhiras sakė, jog tai 23 metų moteriai reikia sutikti su savo sprendimo pasekmėmis. „Vien tik pažadas vesti neturėtų paskatinti užmegzti fizinių santykių, - pareiškė teisėjas. - Pirmutinė moters atsakomybė yra saugoti savo kuklumą“. Toks teisėjo pareiškimas tikriausiai papiktins moterų teisių gynimo grupes šioje konservatyvioje šalyje. Neseniai keliais kitais teismo verdiktais buvo paremtas kaltinimas, kad melagingas pažadas vesti prilygsta išžaginimui. A.Iqbalo teismas išgirdo, jog pora drauge miegodavo metus laiko ir jog pirmą kartą jiedu pasimylėjo moters namuose, į jos tėvų arbatą pripylę vaistų, kad šie kietai miegotų, rašo minėtas laikraštis.

Trimačio vaizdo projekcija privertė judėti Vilniaus rotušę



Šeštadienio vakarą miestiečiams ir sostinės svečiams buvo suteikta išskirtinė galimybė pamatyti specialiai Rotušės pastatui pritaikytą trimačio vaizdo projekciją. Tokio lygio projekcija Lietuvoje rodoma pirmą kartą. Vaizdo projekcijos dėka vienas garsiausių Vilniaus pastatų neatpažįstamai pasikeitė. Gausybė lazerių padėjo Rotušę „pakelti“ nuo žemės, paversti visai kitokios architektūros pastatu. Projekciją kūrė keturių profesionalų komanda: nuo 2006 metų Lietuvoje gyvenantis projekto režisierius danas Allanas van O.T.Andersenas, elektroninės muzikos kompozitorius Simonas Sližys, interaktyvių žaidimų kūrėjas Bartas Polonskis ir trimatės animacijos specialistas Simas Chomentauskas.

2009 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Mano atostogų realijos. Nacionalinė Dailės Galerija. (2 dalis)

Sveiki mielieji, štai kaip greitai sunyko ši savaitė. Ir mano atostogos baigėsi, savaitgalis liko mokymuisi ir kitiems reikalams. (Kai kas šias atostogas matė kaip taukuotą špygą). Šį nuostabų „lapkritingą“ naktį, kada už lango - dargana ir šalčiai, man skauda galvą! Ir nežinau nuo ko, nes bulgariškas pusiau saldus raudonas vynas taip ir liko nepradarytas, net svečių vizitą atšaukiau. Nutrūktgalviškai ėmiau ieškoti pačios tragiškiausias galvos skausmo priežasties ir sugalvojau, kad kokiame „Rimi“, prekybos centre, būsiu pasigavęs pragaištingą kiaulių gripą! Lėkiau į internetą kūlversčiais ieškoti ligos simptomų! O ką tu gali žinoti, jei Lietuvoje šis gripas toliau sėkmingai plinta ir jau serga 64 žmonės. Kažkur teko skaityti, kad Afrikoje, kažkokioje izoliuotoje gentyje, taip pat pradėjo sirgti šiuo paslaptingu virusu. Įdomu kokia pasiutusi kalė jau nunešė į miško tankumynus šį užkratą? Kadangi neturiu temperatūros (kol kas), tai atmečiau šį variantą, ir po to kažkaip pradėjo gurgėti pilvas. Jaučiu būsiu kažko užkrimtęs, kas mano jautruliui skrandukui ir visam likusiam organizmui nebus patikę. Na ir gerai! Taigi, kas dar gera mano atostogose? Tiesa! Pagaliau aplankiau Nacionalinę Dailės Galeriją ir pamačiau išliaupsintą parodą iš Londono! Galiu tik pasakyti, kad buvo verta per darganą brautis į „dangoraižių rajonėlį“ ir pamatyti „Šaltojo karo metų modernizmą. Menas ir dizainas. 1945-1970“. Su savo varganais studentiškais pažymėjimais mums pavyko patekti net už pusę kainos! Ir tikrai, nei aš, nei mano draugas nebuvome nusivylę paroda. Siūlau ir jums ten apsilankyti, ir pamatyti menų mobilizaciją tais laikais, kai jūsų tėveliai dar buvo jaunučiai! Paroda buvau nustebęs, kadangi pamačiau to, ko nematęs! Eksponuojami autentiški daiktai, brėžiniai, paveikslai su išsamiais paaiškinimais ir modernia įranga. Jau vien Dailės Galerijos pastatas vertas tikro architektūros lauro vainiko! Pati paroda suskirstyta į tokias sritis: trapi žemė, kosmosas, revoliucija ir t.t. Buvo įdomu pamatyti baldus, kurie savo modernizmu prilysta net mūsų laikams. Net sunku pagalvoti, kad dauguma daiktų sukurti taip seniai, nors atrodo tokie modernūs ir kasdieniški. Parodoje taip pat eina filmai, rodomas JAV ir SRRS lenktyniavimas, dangoraižių statymai ir t.t. Paslapčia net prisiliečiau prie autentiško kino diktatoriaus Mao švarkelio! Keisti paveikslai atitinkantys chaotišką ir sunkiai suprantamą meną, baldai, telefonai, laikrodžiai ir visa kita. Eini ir galvoji, kad visa, ką turim dabar iš tikrųjų užaugo ant šaltojo karo metų pamatų! Didžiausią įspūdį padarė pastatų miniatiūrinės konstrukcijos ir skyrelis apie kosmosą, nes kai kas dar sugebėjo įtempti net kosminį zondą! O planai, kad visą Manhetiną sutalpinti į stiklinį rutulį, mane net šokiravo; ir susimąsčiau, kas būtų, jeigu tas šaltasis karas būtų užsitęsęs kur kas ilgiau, matyt, lenktyniavimas būtų padaręs tikrai rimtų padarinių ir mes ne per internetą skaitytume naujienas, bet ant kokio Mėnulio kraterio. Taigi, jeigu dar nepabuvojote kartu su 25 tūkstančiais žmonių, kurie aplankė šią parodą, marš pirkti bilietų! Jei rytoj nevažiuosiu į laidos „Šok su manimi“ filmavimą, tai mano kultūros odisėja bus baigta kukliu apsilankymu knygyne, nes jau baigiu doroti romaną, kurį taip pat čia pristatysiu. Gaila tik tai, kad laikas išaušo ir pasimokyti, ir prisiminti lituanistikos reikaliukus. Na, o šiam vakarui liko didžiulis pasitenkinimas – filmas apie Hitlerį „Trečiasis Reichas“. Kartą paragavęs menų dozės, nebegali atsivalgyti, norisi su viskuo gyventi ir pulsuoti, ir taip „papuošti“ savo gyvenimą. Jei nebūtų menų ir kultūros, ką aš veikčiau gyvenime? Kas aš būčiau? Nežinau...

Jūsų Maištinga Siela

2009 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis

Mano atostogų realijos (1 dalis)

Sveiki mielieji, atsibudau šiandien kaip niekad anksti ir žiūriu visur balta balta kur dairais. Aišku, žiemos pradžia man sukėlė ne džiaugsmą, bet nostalgiją ir liūdesį, jog su laiku ir gamtos stichijomis nepakovosi nei mintimis, nei kalavijais, nei nagų dilde, o tuo labiau tualetiniu popieriumi. Į galvą šovė tokios mintys: „aha, vėl bus slidu, vėl šlapdriba (kažkodėl šitą žodį kalbininkai uždraudė naudoti ir bando įskiepyti, kad šlapdriba yra šlapio sniego apdriba), jog bus pilną paslydusių žmonių, dar trumpesnės ir šaltesnės dienos, vėl bus atledys, vėl bus purvynai, vėl bus balandžių sušalusių benamių, už kuriuos nesu ir negaliu būti atsakingas, vėl bus saulės trūkumas... Ir visa tai veda iš proto! Jūsų ne? Vėl niekur nenorėsiu iki pavasario išlįsti iš namų arba labai to norėsiu, tik laukė bus taip nyku ir neįdomu, kad gulėsiu tik po antklode ir skaitysiu knygą. Mano antipatija žiemai – siaubinga! Tampu mizantropas, tarytum koks fantomas rūsyje grojantis užkalkėjusiais vargonais. Ne, žiema tikrai ne man. Jei turėčiau kitokį pasirinkimą, būtinai išvykčiau iš Lietuvos ir grįžčiau į apsiputojusį pavasarį! Atostogos mano eina į pabaigą ir aš jaučiu, kad nenoriu, kad jos baigtųsi. Noriu ir toliau tinginiauti! Žinau, tinginystė viena iš didžiausių mano ydų, bet kai yra atostogos ir nieko neveikimo metas, tada į galvą šauna pačių beprotiškiausių minčių! Velniai rautų, ir man tai patinka! Tarytum universitetinės duonos jau būčiau prisivalgęs iki soties, nors iš tikro net pirmosios sesijos nesulaukiau. Šiandien ketinu visgi apsilankyti Nacionalinėj Dailės Galerijoje ir vėliau savo įspūdžiais pasidalinti čia. Temsiu vieną savo draugą už ausų, kad pasižiūrėtume įspūdingos šaltojo karo parodos iš Londono, kurią jau aplankė 25 tūkstančiai žmonių. Kažkas sakė, kad tai labai įspūdinga paroda, bet kol pats neįlipau į visą tą reikalą (šiomis dienomis labai garsi Landsbergio citata), negaliu pasakyti, kuo iš tikrųjų visa tai kvepia. Tiesa, vėl peršoksiu, užvakar klausiausi LNK žinių, be visų tų neigiamų dalykų, kurių bijau klausytis: pedofilijos, krizės ir žmogžudysčių, žmogžudysčių, žmogžudysčių, tikėjausi išgirsti ką nors teigiamo ir gero, bet eilinį kartą nusivyliau žiniomis ir pačia žiniasklaida. Niekas nieko gero nebesako! Lietuvoje ir pasaulyje nieko gero neįvyko! Žmones taip tirštai maudo negatyviose naujienose, kad jie turėtų išprotėti, arba atvirkščiai, jaustis laimingi, kad ne jiems, o kažkam kitam nutiko nelaimė. LNK žinios pasibaisėtinos! Įsijungiu „Panoramą“, o ten - ištisai kitokia koncepcija, pradėjau mylėti „Panoramą“; ten daugiau dėmesio skirta teigiamiems dalykams: kultūrai, sėkmei, laimingiems žmonėms. Staiga komercinė televizija mano akyse krenta kaip tie rudens lapai, kurių jau nebėra. O po to neklauskite, kodėl Lietuvoj žmonės tokie paniurę! Kartais tikrai norisi to „švento“ sovietinio melo, kada per televiziją nieko negirdėsi iš negatyvaus pasaulio realijų tik klestėjimą, klestėjimą ir dar kartą klestėjimą, o kažkokia žmogžudystė ar pedofilijos skandalas net buvo draudžiamas viešinimui. Nenuostabu, kad pasiekę laisvę ir nepriklausomybę, kartu įgavome sutirštintą negatyvių naujienų karantiną. Žmonės pradeda mėgti nelaimes! Jie kas vakarą jungia TV, kad išgirstų, kas ką nudūrė, kas ką pasmaugė, kas ką išprievartavo ir t.t. Baisu! Taigi, užvakar išgirdau dar vieną baisų dalyką. Krizė tęsiasi! JAV bankrutavo dar vienas stambus bankas, nors ES šalyse jau jaučiamas gerėjimas, bet Baltijos šalims pranašaujamas vis didėjantis fiasko ir krachas. Latvija nebeturi kur smukti ir dabar, anot ES ekspertų, Lietuva smuks mažiausiai 14 proc. ir Pabaltys taps vienas iš didžiausių nedarbo regionų epicentrų visoje Europoje. Ši žinia labai pamalonino, nes aš jau gyvenau viltimis, kad 2010 metais jau pradėsime lipti iš duobės. Nė velnio! Pasiilgau tų laikų, kai man atvažiavus į Vilnių, autobusų ir troleibusų bilietėliai būdavo po 1,25lt! Niekas to nebesugražins kaip ir praėjusios vasaros. Man net juokas ima, kai atsiranda tokių drąsuoliu internete, kurie drįsta peikti Dalią Grybauskaitę! Kad neva ji mūsų neišveda iš krizės, nors žmonių viltys buvo sudėtos būtent į ją. Taip, lyg Grybauskaitė galėtų pakoreguoti visus Švedų bankus, JAV politiką ir visą pasaulio ekonominę krizę, kad pagerėtų Lietuvos padėtis, nors Danijos dienraštis Grybauskaitę siūlė kaip vieną iš rimčiausių kandidačių į ES prezidentes, mat įsitvirtinus Lisabonos sutarčiai, dabar bus renkamas net visos Europos prezidentas! Man bloga darosi kalbant apie politiką, nors kartais tai neišvengiama... Taigi, mielieji, užteks man čia amsėti, eisiu ruoštis į galeriją, iki greito. Myliu, bučiuoju ir iki :D

Jūsų Maištinga Siela

2009 m. lapkričio 4 d., trečiadienis

Klipai apie taiką ir vienybę

Sveiki mielieji, šiandien noriu ir vėl pratęsti taikos ir vienybės pasaulyje tematika. todėl paleidau į Youtube dar keletą sukurtų klipų, kurie galbūt kai kam per milimetrą atvers akis ir kažką išvys toli horizonte. Štai juos pateikiu čia:


Arizonoje mirė irakietė, kurią „dėl šeimai užtrauktos gėdos“ automobiliu partrenkė tėvas

Arizonoje pirmadienį mirė jauna irakietė, kurios tėvas, kaip įtariama, ją partrenkė automobiliu dėl to, kad ji tapo pernelyg vakarietiška.

20-metei Noor Faleh Almaleki, kuri beveik dvi savaites buvo komos būsenos, buvo atlikta stuburo operacija. Ligoninėje ji atsidūrė spalio 20 dieną, kai policija pranešė, kad jos tėvas vienoje Finikso automobilių aikštelėje savo visureigiu partrenkė ją ir jos vaikino motiną. Kita nukentėjusi moteris, Amal Khalaf, turėtų išgyventi. 48 metų Falehas Hassanas Almaleki po to užpuolimo pabėgo, bet ketvirtadienį buvo areštuotas Atlantos oro uoste, į kurį buvo atsiųstas iš jo neįsileidusios Jungtinės Karalystės. Policija jį apklausė, tačiau neskelbia, ką jis sakė pareigūnams. Šį savaitgalį per Finikso teismo posėdį apygardos prokurorė teisėjui sakė, kad F.H.Almaleki prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą ir kad tai buvo bandymas nužudyti dėl užtrauktos gėdos. Šeimos nariai policijai sakė manantys, jog F.H.Almaleki savo dukrą užpuolė todėl, kad ji tapo pernelyg vakarietiška ir nesilaikė jo tradicinių irakietiškų vertybių. N.F.Almaleki mirus, kaltinimai F.H.Almaleki, kuris iki šiol buvo įtariamas užpuolimu sunkinančiomis aplinkybėmis, pasunkės. Policija pranešė, kad ši šeima iš Irako atsikraustė 10-ojo dešimtmečio viduryje.