Sveiki visi,
Fantastinių trilerių mėgėjai tikriausiai jau matė filmą „Jonukas ir
Grytutė: Raganų medžiotojai“ (Hansel and Gretel: Witch Hunters“ (2013), kuris
yra vienas šviežiausių ir naujausių pasakos pagrindu sukurtas trileris
suaugusiems, kurie, ištroškęs įtampos ir naujų pasakos motyvų, ras vėl kažką
įdomaus praleidžiant laisvalaikį. Taip, būtent laisvalaikį, nes šis filmas,
kaip ir daugelis tokio tipažo filmų yra mums ne praturtinti, bet lepinti.
Kino kritikai šią juostą pasitiko labai prastai nusiteikę, negailėjo pylos
scenarijui ir išdergtiems pasakų herojams, tačiau iš savo parapijos galiu
pasakyti, kad šis filmas tikras auksas, palyginus su kokiomis nors paskutiniosiomis
„Absoliutaus blogio“ dalimis. Ypatingai stebina gera grafika ir techniniai
dalykai. Žiūrėdamas šią juostą nepasijutau, kaip neretai būna, lyg žaidime, o
iš tikrųjų jaučiau tikroviškumą ir kruopščiai išdirbtas ir apgalvotas filmo
detales. Aišku, šypsnius kėlė brolio ir sesers ginklai, lyg ir atitinkami
pasakinio laikotarpio-aplinkos, tačiau, kai baltoji ragana paleidžia tiradą
kulkų iš šaunamųjų patrankų, darosi šiek tiek iš serijos „Van Helsingas“, ir
nebesuvoki, kur takoskyra tarp raganų medžioklės ir vampyrų galabijimo. Liaupsės
techniniams dalykams nesibaigia, nes puikiai pasirodė ir aktoriai, grimas buvo klasiškas.
Pagaliau vėl prisimenamas klasikinis, nenusaldintas raganos portretas – baisi,
susivėlusi, kumpa nosimi, rodos, tokios turėtų būti kaulėtos ir nerangios,
tačiau šiame filme jos virsta neprastomis kovų menų žinovėmis, kaip, beje, ir
Jonukas su Grytute. Kontrastų ieškojimai tarp pasakos ir šio filmo – tai bandymai
apskaičiuoti Visatos tūrį, gal net nevertėtų to daryti.
„Raudonkepuraitės“ (2011) nauja siaubo trilerio versija man patiko taip
pat, nors buvo pasitikta itin prieštaringai. Tarp šių dviejų filmų įžvelgiu ne
vien tik pasakos pamatą, bet ir kuriamą siaubo atmosferą. Žinoma, šiame filme
kur kas daugiau vietos skiriama kovoms (smurtui!), nei baisumams. Iš esmės
filmas tikrai būtų puikus, jeigu ne vienas didelis BET! Scenarijaus skurdumą
neužmaskuosi jokiais specialiais efektais ar aktoriais. Visgi istorija
išvystyta labai jau nuspėjamai ir neįdomiai – raganų sąskrydis, per kurį vyksta
aukojimai... Viskas aišku, kad pasibaigs krachu. Kodėl režisierius nesurizikavo
pabandyti suregzti kokį nors netikėtą scenarijų, kuris nebūtų taip lengvai
nuspėjamas, nemanau, kad tam trūktų fantazijos ar drąsos, tiesiog pernelyg pataikaujama
žiūrovams vis ta pačia įstrigusia formulės plokštele. Ar įmanoma žiūrovą
papirkti ir pakerėti vien tik aktoriais ir grafika? Galbūt. Mane beveik
papirko. Išties buvo smagu žiūrėti ir smagu, kad filmas nepasirodė užtęstas,
tokiam scenarijui visai tinka trumpesnis filmas, o ne pustrečios valandos
maratonas.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 21/100
IMDb: 6.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą