Sveiki, kino maniakai,
Šįkart noriu trumpai
pakomentuoti dar vieną siaubo filmą, kuris vadinasi „Okulus“ (angl. Oculus)
(2013) – tai bene naujausias amerikietiško komercinio siaubo filmų rinkos
produktas, kurio pavadinimą išvertus iš lotynų kalbos būtų – „Akis“. Po itin
nevykusio seanso su filmu „Šėtono belaukiant“, nusprendžiau nepasiduoti ir
griebti dar vieną, tik šįkart jau gerai įvertintą filmą.
„Okulus“ – tai nėra
pirminis filmas apie vaiduoklių veidrodį, praeityje būta sukurta ir daugiau
pasakojimų, bet šis tikriausiai bus sėkmingiausias filmo kūrėjų darbus,
pasiekęs net Lietuvą. Iš esmės filmas tikrai neblogas, patiko savo atmosfera,
nors ji gana iš pradžių šabloniška – garso takelio pamasintos įtampų scenos,
žvilgsniai, atodūsiai ir bla-bla... Tačiau nustebino pats siužetas. Akivaizdu,
kad siaubo filmus yra ištikęs idėjinis paralyžius, kurį nors kiek atšildo tokie
filmai kaip „Okulus“, „Išvarymas“, pirmosios dvi „Paranormalaus aktyvumo“ dalys.
Siužetas netikėtas,
žaismingas – tai paaiškėja juostai persiritus į antrąją pusę. Labai gražiai
sužaista filmo laikais, veidrodžio iliuzija, tikrovės ir anapusinio pasaulio
paralelėmis. Tai daugiasluoksnis laiko atžvilgiu pasakojimas, kuris šiek tiek
praturtina filmą pasakojimo pobūdžiu. Patiko žavūs, jauni ir gražūs aktoriai –
Karen Gillan bei Brenton Thwaites, kurių duetas man nejučia priminė „Jonukas ir
Grytutė: Raganų medžiotojai“ vaidybinį duetą. Filmas pasirodė neužtęstas,
tikslingai subalansuotas, vietomis sukėlęs tikrai vykusį susidomėjimą, kad
ėmiau klausti – kas per velnias, ar jie kartais patys negyvena veidrodyje? Ir tas
susidomėjimas, sprendimas, mįslės buvo tikriausiai geriausia, ką davė šis
filmas. O kas dėl paties siaubo? Sunkoka mane išgąsdinti filmuose, bet vis
labiau imu prisiminti vaikystę ir senus gerus bauginančius filmus apie pilies
vaiduoklius bei nesuromantizuotus vampyrus. Kur dingo šie filmai?
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis:
61/100
IMDb: 6.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą