Sveiki,
O šiandien tai pylė. Prabudau
apie šeštą ryto. Pirmiausia – žaibo blykštė, o vėliau – griaustinis suvirpino
lango stiklą. Prisiminiau, kad reikia plauti langus – na, kiek gi galima būti
apsileidusiam, bet negi plausi tokią gražią dieną, kai šitaip patogiai ir
natūraliai lyja ant miesto ir mano namo? Ne, negalima. Užmigau dar kelėtai
valandų. Sapnavau jau atliktus darbus. Kad vėl ir vėl darau tą patį. Esu nemirtingas
sapnų Sizifas, jei ką.
O dabar – pižaminėse kelnėse,
su muzika ausyse, o prieš nosį garuoja kava, pašonėje Silva Rerum III, mintyse esu dar keleriomis knygomis į priekį. Prasidėjusi
dar viena stebuklų vasara. Argi, tuštučių žargonu sakant, nefaina, a?
Ak. Ir tikrai. Kartais nieko
daugiau ir nereikia, tiesiog mėgautis ir būti.
Pasiklausykime ne tik lietaus:
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą