Sveiki,
Šįkart į rankas pateko brazilų
režisieriaus Bruno Baretto kino juostą „Siekiant
mėnulio“ (angl. Reaching for the Moon)
(2013), bet filmą galėtume versti kaip „Retos
gėlės“ (portugl. Flores Raras).
Nežinau, kodėl kino kritikai buvo nepalankūs šiam filmui, tačiau man jis tikrai
sukėlė nevienareikšmiškus jausmus. Tai vienas mėgstamiausių mano žanrų –
biografinė drama, kurioje pasakojama poetės Elizabeth Bishop gyvenimas. Gal ne
kiek gyvenimas, kiek jos meilės istorija su brazile Lota de Macedo Suares.
Deja, mes neturime jos Bishop eilėraščių lietuviškai, tačiau jų yra keletas
verstų ir publikuotų savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“. Juos galite paskaityt
paspaudę ČIA ir ČIA.
Iš filmo iš tikrųjų
nieko gero nesitikėjau ir tikriausiai nebūčiau nė žiūrėjęs, jei pažįstamas
nebūtų pasakęs, kad privalau tai pamatyti, kadangi šiek tiek primena filmą S.
Dalry „Valandos“. Deja, nepriminė man „Valandų“, tačiau nusivylęs taip pat
nelikau. Filmas išties puikus! Kritikai pažymėjo, kad filmas turėtų vadintis
„Elizabeth Bishop Brazilijoje“, nes būtent ten pernelyg skiriama dėmesio,
daugelis kaltino scenarijų, bet tai tikriausiai dėl to, kad jų kultūrai artima
E. Bishop asmenybė ir jie ją tikriausiai yra įpratę matyti visai kitokią. Man
filmas žiūrėjosi šiek tiek nešališkai ir tik kaip man nežinomos moters gyvenimo
atkarpa. Režisieriui rūpėjo parodyti meilės istoriją ir jam, tiesą sakant,
pavyko.
Kadras iš filmo "Siekiant mėnulio".
Filmas pasižymi gera estetika,
neforsuojant ir neperspaudžiant detalėmis, atgaminami 6-8 dešimtmečiai,
kuriuose E. Bishop kaip poetė iškyla į viešumą, nors ir gyvena su Lota Rio priemiestyje,
apsuptos gražaus sodo ir kvapą gniaužiančių gamtos vaizdų. Taip, filme daug
Brazilijos, bet prabangios, turtingos, švarios ir gražios. Neįprastai jaudino
filmo aplinka ir tas pasakiškas sodas, kurį režisierius vaizduoja filme. Įdomi ir
pati meilės istorija, kuri turi savo meilės trikampių. Aišku, filmas tik paviršutiniškai
pasakoja lesbiečių meilės istoriją, bet iš tikrųjų pasakoja apie gyvenimą, apie
tai, kaip mes beprotiškai bijome prarasti, o praradę prarandame savo sielos
dalį. „Pesimizmas niekada nenuvilia“ buvo ištarta šiame filme ir pagalvojau,
kad tokį filmą reiktų pamatyti sergantiems depresija. Apskritai biografinės
dramos apie menininkus yra vienos geriausių ir emociškai stipriausių. Nesiruošiu
kapstytis, kiek režisierius interpretavo Bishop gyvenimą – man tas ir nerūpi,
tačiau filmas išties geras, emocionalus, įtraukiantis. Jau vien dėl Brazilijos
buvo verta žiūrėti. Didelis ačiū puikioms aktorėms – Miranda Otto ir Gloria
Pires, kurios sukūrė išties įtikinamą ir gražų per kelis praėjusio amžiaus
dešimtmečius nusidriekusį, kas kad lesbietišką, bet kartu ir labai moterišką
aistringo gyvenimo tango.
Filmą vis dar galite
parsisiųsti titruotą lietuviškai iš www.torrent.lt
Mano
įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis:
44/100
IMDb: 7.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą