Sveiki, skaitytojai,
Tai retais atvejais, kada
susiduriu su Woody Allen filmais, kažkas įvyksta magiško ir stebuklingo. Netgi tais
išskirtinais atvejais, kada jo filmas karjeroje nėra pats sėkmingiausias ir
geriausias. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti apie jo romantinę komediją „Holivudas mirė“ (angl. Hollywod Ending) (2002), kuriam, rodos,
nestinga „aleniškumo“, tačiau kartu filmą norisi iškart apibūdinti kaip
aristokratišką-intelektualų kičą, kuris kartu ir absurdiškas, ir žavus.
Tiesą sakant, siužetas
gana makabriškas – senstelėjęs režisierius imasi kurti su savo buvusia žmona
naują filmą ir staiga apanka vos pradėjus filmavimus, tačiau jis vis tiek tęsia
su azijiečiais pagalbininkais filmavimus, neišsiduodamas, kad yra aklas. Tiesą sakant,
pagrindinį vaidmenį sukūręs pats W. Allen nė per nago juodymą neįtikino. Absoliučiai
absurdiškos scenos, kada aklas kino veikėjas net kalbasi su sofa, nors pagal
mūsų logiką akivaizdu, kad jis turėtų reaguoti į pašnekovo balsą, tą logiškai
daro kiekvienas, kuris žaidžia „aklą vištą“, tačiau viskas čia makabriškai
perspausta, kad net veikėjas atrodo ne tiek talentingas režisierius, kiek
visiškas kvailys. Komedijos elementai lyg anekdotinės situacijos, veikėjas
atrodo absoliučiai kičas, o aplinkiniai apsimetantys kvailiais ir nepastebintys
aklojo žmogaus, vadindami jį „išsiblaškiusiu“.
Nepaisant kičo ir
neįtikėtinų situacijų, W. Allen‘as čia vis tiek išlieka aristokratiškai
elegantiškas – jeigu jau dekoracijos, tai būtinai tviska prabanga, jeigu namai –
tai pilnos lentynos intelektualių knygų, nesvarbu, kad veikėjai kartais atrodo
absoliučiai, atsiprašant, debilai. O ką jau sakyti apie legenda virtusiais W.
Allen‘o parašytais dialogais? Vien dėl jų norisi žiūrėti filmą. Sakau, šioje jo
juostoje yra ir gerų, ir visiškai absurdiškų dalykų, kurie tampa kažin kokiu
magišku kiču.
Mano
įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 46/100
IMDb: 6.6
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą