Filmas: "Holivudas mirė" / "Hollywood Ending"

Sveiki, skaitytojai,

Tai retais atvejais, kada susiduriu su Woody Allen filmais, kažkas įvyksta magiško ir stebuklingo. Netgi tais išskirtinais atvejais, kada jo filmas karjeroje nėra pats sėkmingiausias ir geriausias. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti apie jo romantinę komediją „Holivudas mirė“ (angl. Hollywod Ending) (2002), kuriam, rodos, nestinga „aleniškumo“, tačiau kartu filmą norisi iškart apibūdinti kaip aristokratišką-intelektualų kičą, kuris kartu ir absurdiškas, ir žavus.

Tiesą sakant, siužetas gana makabriškas – senstelėjęs režisierius imasi kurti su savo buvusia žmona naują filmą ir staiga apanka vos pradėjus filmavimus, tačiau jis vis tiek tęsia su azijiečiais pagalbininkais filmavimus, neišsiduodamas, kad yra aklas. Tiesą sakant, pagrindinį vaidmenį sukūręs pats W. Allen nė per nago juodymą neįtikino. Absoliučiai absurdiškos scenos, kada aklas kino veikėjas net kalbasi su sofa, nors pagal mūsų logiką akivaizdu, kad jis turėtų reaguoti į pašnekovo balsą, tą logiškai daro kiekvienas, kuris žaidžia „aklą vištą“, tačiau viskas čia makabriškai perspausta, kad net veikėjas atrodo ne tiek talentingas režisierius, kiek visiškas kvailys. Komedijos elementai lyg anekdotinės situacijos, veikėjas atrodo absoliučiai kičas, o aplinkiniai apsimetantys kvailiais ir nepastebintys aklojo žmogaus, vadindami jį „išsiblaškiusiu“.

Nepaisant kičo ir neįtikėtinų situacijų, W. Allen‘as čia vis tiek išlieka aristokratiškai elegantiškas – jeigu jau dekoracijos, tai būtinai tviska prabanga, jeigu namai – tai pilnos lentynos intelektualių knygų, nesvarbu, kad veikėjai kartais atrodo absoliučiai, atsiprašant, debilai. O ką jau sakyti apie legenda virtusiais W. Allen‘o parašytais dialogais? Vien dėl jų norisi žiūrėti filmą. Sakau, šioje jo juostoje yra ir gerų, ir visiškai absurdiškų dalykų, kurie tampa kažin kokiu magišku kiču.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Džesabelė: Dvasios prakeiksmas" / "Jessabelle"

Sveiki,

Dar vienas komercinio siaubo filmo pavyzdys „Džesabelė: Dvasios prakeiksmas“ (angl. Jessabelle) (2014), kurį režisavo ir kūrė vienas iš „Pjūklo“ epopėjos režisierių. Filmas labai greitai buvo sumaltas į miltus kino kritikų ir aš tikriausiai iš kvailumo vis tiek ryžausi pažiūrėti, nes jaučiu vaikišką trauką šio žanrų kinui.

Filmą žiūrėjau su nuostata, kad ragausiu ataušusią ir neskanią sriubą, bet filmas beveik patiko, nes turėjo mįslę, mintį ir ją norėjosi suvokti, įminti. Tikriausiai filmas ant šios asiliuko morkos ir laikosi, nes visa kita buvo šablonų šablonas. Labai stigo režisūrinio originalumo, toks jausmas, kad jau viskas matyta ir regėta, turiu galvoje aplinką, režisūrinį braižą, kampą, intrigos formavimą – visos tos juostos, ežeras, vaiduokliški persekiojimai, personažų psichologija – matyta ir regėta iki kraujo raudonumo. Ir tik vudu burtų štrichai, (nors irgi, rodos, nieko naujo!), mįslė belieka šio filmo varomuoju varikliu, o visa kita tiesiog paskendo savose sultyse.

Nežinau, ar patiko ir pagrindinė aktorė, kuri, atrodo, lyg ir žavi, ir protinga, bet kažko truputį stigo. Apskritai filmui kažko stigo ir strigo. Gera mintis, idėja, bet viską sumovė, sakyčiau, režisūriniai sprendimai. Ypač nesąmoningai buvo motinos juostos filmavimai. Na, kuri tau dabar motina burs dukrai ateitį per filmavimo kamerą, kuri verks savo egoistiškai filmuodama ir šnypšdama snarglį mekens, kad tu mirusi, tu mirusi...? Neįdomu, banalu, nemotyvuota. Daug spragų, nereikalingų dalykų, kurie nutempia filmą į dugną ir paskandiną kaip pagrindinę filmo veikėją.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 37/100

IMDb: 5.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "13 nuodėmių" / "13 Sins"

Sveiki,

Siaubo trilerio mėgėjams dar viena dovana – filmas „13 nuodėmių“ (angl. 13 Sins) (2014), kurį režisavo „Paskutinio egzorcizmo“ (2010) režisierius Daniel Stamm. Na, tokie amerikietiški filmukai dažniausiai nieko gero nereiškia. Bent jau man. Pramoga, šioks toks laiko prastūmimas ir, žinoma, savigrauža, kad tuo metu galėjau pažiūrėti kur kas geresnę kino juostą.

„13 nuodėmių“ iš dalies yra nuviliantis reikalas. Režisūra nieko neišsiskiria iš daugybės tokių „amerikoniškų“ formato filmukų. Siužetas ir scenarijus kažkur matytas, tik šiek tiek pakeisti įvykiai, personažai, aplinkybės, tačiau netgi finalas labai nuspėjamas ir nepateikiantis praktiškai jokių staigmenų. Ir vis dėlto filmas nėra toks nuobodus, kokį gali įgalinti visi šie ryškiai matomi šablonai. Įvykis seka įvykį, įdomu, kuo viskas pasibaigs. Aišku, neįtikino pats siužetas ir ta mistinė „žaidimo“ valdymo idėja. Pinigų troškulys ir silpnos valios  bei pastumdėlio staigi transformacija irgi atrodo absurdiška, nelogiška ir, pripažinkime, nemotyvuota, todėl ji fantastinė kaip ir pats perauklėjimo žaidimas.

Tos 13 užduočių, kurias turi padaryti vyrukas, atrodo kvailos, nors kartu turi ir kažko lėkštai patrauklaus. Kažkas čia bandė šį filmą lyginti su „Pjūklo“ pirmąją dalimi, tačiau filmas nelabai panašus. Žodžiu, nieko pernelyg gero negaliu pasakyti, bet nesigailiu žiūrėjęs, tiesiog per lengvas filmas, skirtas pramogai – o ko daugiau norėti iš tokio filmo? A? Ogi nieko. Šventai tikiu, kad po pusmečio, jei kas nors paklaus: „O kaip tau filmas „13 nuodėmių?“ Atsakysiu, kad nežinau, apie ką tu kalbi, nesu tokio filmo nė matęs...

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela