Filmas: "Velnio šviesa" / "Prey for the Devil"

 

Sveiki,

 

Žiauriai juokingu pavadinimu siaubo filmas „Velnio šviesa“ (angl. Prey for the Devil) (2022) tikriausiai pritraukė ištisą tuntą žiūrovų. Turiu galvoje tuos, kurie išties mėgsta siaubo filmus ir vedini „Egzorcisto“ bei kitų kultinių filmų, kurie anuomet padarė įspūdį, nė nemirktelėję pasirinko žiūrėti ir „Velnio šviesą“. Režisierius Daniel Stamm, galima sakyti, yra šio žanro profesionalas (žinoma, ne kokybės, o kiekybės prasme), nes pastaruoju metu dirbo prie panašaus turinio serialų, o mes jį labiau žinome kaip siaubo filmo „13 nuodėmių“ (2014) kūrėją. Pastarąjį filmą teko matyti irgi, tačiau net kankinamas elektra negalėčiau atpasakoti, kas tame filme dėjosi, nes paprasčiausiai nebeatsimenu, kadangi nepadarė jokio įspūdžio.

 

„Velnio šviesa“ pasakoja apie jauną peroksidinę (auč!) vienuolę, kuri vaikystėje patyrusi mamos apsėdimą, bando vyriškoje kunigų seminarijoje pralaužti lyčių standartus ir tapti... egzorciste vien tam, kad kažkaip išgydytų savo traumas, suprastų, kaip veikia demoniškosios jėgos, kurių šiame filme pilna ant kiekvieno kampo. Visgi moteris iškart pajaučia, jog turi įtaigos galią ir blogis jos klausosi, tą suuodžia ir įvardija bažnyčios tarnai. Visgi filmas prikaišiotas ir aplipintas šiam žanrui būdingų klišių, kurios stelbia filmo turinį. Vos tik bandai įsijausti į istoriją, bet suvoki, kad ta personalizuota sesers Anos istorija neveža net iki Rietavo, o ką jau kalbėti apie Mažeikius, tad pamažu darosi juokinga. Jeigu filmo pradžioje dar galima jausti pastangų kurti intrigą, tai pabaigoje tampa kakofoniška Užgavėnių pasiutpolkės parodija, kai Ana, įkritusi į požemių švęsto vandens baseinėlį, pati išsivaro velnią.

 

Manau, su šiuo filmu beveik viskas arba blogai, arba labai labai „ties riba“, nes scenos komponuojamos kaip iš vadovėlio „Sukurk prastą siaubeką, kurį vis tiek visi žiūrės“. Galiu tik pasidžiaugti, jog šalia viso šio siaubo filmo pompastikos neseniai užgimė aukštesnio siaubo filmo bumas („Vyrai“, „Paveldėtas“, „Motina!“, „Ne“ ir kt.), o tai, kas yra „Velnio šviesa“, jau galima laikyti nurašytu broku. Dieve mano, tik nesugalvokite mokėti už šį „šedevrą“ pinigų, geriau atiduokite juos man.

 

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 38/100

IMDb: 5.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "13 nuodėmių" / "13 Sins"

Sveiki,

Siaubo trilerio mėgėjams dar viena dovana – filmas „13 nuodėmių“ (angl. 13 Sins) (2014), kurį režisavo „Paskutinio egzorcizmo“ (2010) režisierius Daniel Stamm. Na, tokie amerikietiški filmukai dažniausiai nieko gero nereiškia. Bent jau man. Pramoga, šioks toks laiko prastūmimas ir, žinoma, savigrauža, kad tuo metu galėjau pažiūrėti kur kas geresnę kino juostą.

„13 nuodėmių“ iš dalies yra nuviliantis reikalas. Režisūra nieko neišsiskiria iš daugybės tokių „amerikoniškų“ formato filmukų. Siužetas ir scenarijus kažkur matytas, tik šiek tiek pakeisti įvykiai, personažai, aplinkybės, tačiau netgi finalas labai nuspėjamas ir nepateikiantis praktiškai jokių staigmenų. Ir vis dėlto filmas nėra toks nuobodus, kokį gali įgalinti visi šie ryškiai matomi šablonai. Įvykis seka įvykį, įdomu, kuo viskas pasibaigs. Aišku, neįtikino pats siužetas ir ta mistinė „žaidimo“ valdymo idėja. Pinigų troškulys ir silpnos valios  bei pastumdėlio staigi transformacija irgi atrodo absurdiška, nelogiška ir, pripažinkime, nemotyvuota, todėl ji fantastinė kaip ir pats perauklėjimo žaidimas.

Tos 13 užduočių, kurias turi padaryti vyrukas, atrodo kvailos, nors kartu turi ir kažko lėkštai patrauklaus. Kažkas čia bandė šį filmą lyginti su „Pjūklo“ pirmąją dalimi, tačiau filmas nelabai panašus. Žodžiu, nieko pernelyg gero negaliu pasakyti, bet nesigailiu žiūrėjęs, tiesiog per lengvas filmas, skirtas pramogai – o ko daugiau norėti iš tokio filmo? A? Ogi nieko. Šventai tikiu, kad po pusmečio, jei kas nors paklaus: „O kaip tau filmas „13 nuodėmių?“ Atsakysiu, kad nežinau, apie ką tu kalbi, nesu tokio filmo nė matęs...

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela