Sveiki,
Dar vienas komercinio
siaubo filmo pavyzdys „Džesabelė:
Dvasios prakeiksmas“ (angl. Jessabelle)
(2014), kurį režisavo ir kūrė vienas iš „Pjūklo“ epopėjos režisierių. Filmas
labai greitai buvo sumaltas į miltus kino kritikų ir aš tikriausiai iš kvailumo
vis tiek ryžausi pažiūrėti, nes jaučiu vaikišką trauką šio žanrų kinui.
Filmą žiūrėjau su
nuostata, kad ragausiu ataušusią ir neskanią sriubą, bet filmas beveik patiko,
nes turėjo mįslę, mintį ir ją norėjosi suvokti, įminti. Tikriausiai filmas ant
šios asiliuko morkos ir laikosi, nes visa kita buvo šablonų šablonas. Labai stigo
režisūrinio originalumo, toks jausmas, kad jau viskas matyta ir regėta, turiu
galvoje aplinką, režisūrinį braižą, kampą, intrigos formavimą – visos tos
juostos, ežeras, vaiduokliški persekiojimai, personažų psichologija – matyta ir
regėta iki kraujo raudonumo. Ir tik vudu burtų štrichai, (nors irgi, rodos,
nieko naujo!), mįslė belieka šio filmo varomuoju varikliu, o visa kita tiesiog
paskendo savose sultyse.
Nežinau, ar patiko ir
pagrindinė aktorė, kuri, atrodo, lyg ir žavi, ir protinga, bet kažko truputį
stigo. Apskritai filmui kažko stigo ir strigo. Gera mintis, idėja, bet viską
sumovė, sakyčiau, režisūriniai sprendimai. Ypač nesąmoningai buvo motinos
juostos filmavimai. Na, kuri tau dabar motina burs dukrai ateitį per filmavimo
kamerą, kuri verks savo egoistiškai filmuodama ir šnypšdama snarglį mekens, kad
tu mirusi, tu mirusi...? Neįdomu, banalu, nemotyvuota. Daug spragų,
nereikalingų dalykų, kurie nutempia filmą į dugną ir paskandiną kaip pagrindinę
filmo veikėją.
Mano
įvertinimas: 4.5/10
Kritikų vidurkis:
37/100
IMDb: 5.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą