2014 m. lapkričio 8 d., šeštadienis

Filmas: "Muzikinė dėžutė" / "Music Box"




Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Muzikinė dėžutė“ (angl. Music Box) (1989), kurį režisavo Costa-Graves. Su šiuo režisieriumi susidūriau pirmąkart, bet užtat su aktorė Jessica Lange, su kuria masiškai peržiūrinėju šiemet filmus, jau nebežinau, kiek kartų. „Muzikinė dėžutė“ tai dar vienas jos vaidmuo, kuris buvo įvertintas „Oskaro“ nominacija.

Filmas pasakoja apie vengrų kilmės šeimą, kuri, pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui, emigravo į Ameriką. Po beveik 40 metų, Anos Talbot tėvas gauna šaukimą į teismą. Jis kaltinamas žiauriais nacistiniais nusikaltimais Europoje. Rodos, Ana niekada negalėtų abejoti savo švelniu, rūpestingu ir visada atsidavusiu tėvu. Juo ir neabejoja, bet būdama teisininke ji ryžtasi ginti tėvą teisme, bet visi parodymai ir liudijimai rodo, kad Anos tėvas buvo karo nusikaltėlis, šaudęs žmonėms į galvas... Filme didelį dalį laiko atima teismo posėdžiai, per kuruos pamažu bliūkšta Anos nuostatos, viltys, tikėjimas tėvu. Lemtingas dvasinis lūžis teismą perkelia į Europą, kur imami parodymai iš vietinių, tada Ana išsiaiškina visa tiesą apie tėvą...

 Kadras iš filmo "Muzikinė dėžutė".

Šiaip išties geras filmas, turintis didžiulės moralinės atsakomybės ir pasirinkimo tarp meilės ir tiesos, noro tikėti esama realybe, energijos. Stipri Jessica Lange vaidyba, kuriai reikėjo ištransliuoti vidinę pasipriešinimo ir susipriešinimo, dvejonių kovą su savimi. Įdomi istorinė medžiaga buvo paremta realiai egzistavusia tokia šeima, kurios tėvas buvo patrauktas į teismą. Šiaip mane vargina ilgi filmai, kuriuose be paliovos tęsimi teisminiai procesai, tačiau šis nė kiek nevargino dėl holokaustinės tematikos. Tai filmas, kurį žiūrint, patys imsite viskuo abejoti, ir klausite tikėti tuo, ar netikėti, kaip suka teismo procesas.

Filmas yra pelnęs nemažai prestižinių įvertinimų ir apdovanojimų. Gaila, bet jis praktiškai niekam beveik nežinomas Lietuvoje. Galima dejuoti ir sakyti, kad tai „dar vienas filmas apie holokaustą“, bet holokausto vaizdinių čia nebus. Tai ilgas ir sunkus, bet įdomus, bylinėjimasis su morale. Ir kyla tik vienas klausimas, ar galima apgauti atmintį, susikuriant idilišką gyvenimą? Ar galima apgauti prisiminimus?

Mano įvertinimas: 8.5/10
IMDb: 7.3


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą