Sveiki,
Šįkart noriu
pakomentuoti kino filmą „Džimio salė“
(angl. Jemmy‘s Hall) (2014). Na, su
režisieriumi Ken Loach jau susipažinau seniai ir tai nebe pirmas jo matytas
režisūrinis darbas. Pirmasis – „Miežius siūbuojantis vėjas“, „Angelų dalis“ buvo
rodomi įvairiuose Lietuvoje filmo festivaliuose. „Džimio salė“ šiemet pasirodo „Scanoramoje“.
Šiame filme, kaip ir „Miežius
siūbuojantis vėjas“, režisierius vaizduoja Airijos istorinius etapą. Šįkart ne
partizaninį karą, bet kitokį konfliktą – Airijos ateistų, laisvamanių piliečių
susirėmimą su religija. Iškart po Pirmojo pasaulinio karo, kai Airija neseniai
atgavo nepriklausomybę nuo Britanijos, provincijos buvo gana atsilikusios, ten
nebūta jokių pramogų, apleistas švietimas, todėl žmonės patys norėjo kurti savo
kultūrą, todėl apleista Džimio pašiūrę primenanti salė tapo laisvosios kultūros
vietovių centru. Filmas apremtas tikrais įvykiais. Tačiau religija norėdama
išlikti dominante ėmėsi kryžiaus žygį, kad tik ši „velnio skylė“, būtų
uždaryta...
Šiaip iš tikrųjų
nebloga medžiaga. Rodos, pernelyg istoriškai smulki ir nereikšminga, tačiau
mažuose dalykuose režisierius aptiko kino vertos medžiagos. Prisipažinsiu, kad
man kur kas labiau patiko filmas „Angelų dalis“ apie viskio degustavimą, nei
šis, tačiau nenoriu pasakyti, kad filmas prastas ar nevykęs. Iš esmės patiko. Savitas,
atpažįstamas režisierius, turintis kaip visada ką papasakoti apie Airiją. Neturiu
jokių priekaištų nei scenarijui, nei vaidybai, nei medžiagai – tiesiog skonio
reikalas, ar Jums patinka tokios istorijos, ar jomis Jūs sugebate žavėtis.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis:
60/100
IMDb: 6.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą