Sveiki,
Šią vasarą didysis kinas
pažėrė ne vieną didelę fantastinę juostą. Viena iš jų buvo „Tarzanas: Džiunglių legenda“ (angl. The Legend of Tarzan) (2016), kuri sulaukė ganėtinai drungnų
vertinimų. Neatsilikdamas nuo didžiojo kino, aš taip pat ryžausi pažiūrėti šią
juostą, juolab kad anksčiau buvau matęs kelis šios istorijos variantus kine, o
ir kažkada teko skaityti knygą.
Nesu tikras, ar man šis
filmas tiko ir patiko. Visų pirma filmo startas išties geras – kvapą
gniaužiantys vaizdai, džiunglės, paslaptinga Kongo gentis ir Tarzanas, sėdintis
už stalo su... smokingu! Čia dabar kas per...? Pasirodo, tai ne senos istorijos
perdirbinys, o savotiška tąsa. Tarzanas iš Londono grįžta į džiungles suvesti
sąskaitų ir aplankyti brolį beždžionę... Graudoka. Dėl ko? Dėl absoliutaus
neoriginalumo. Kiek teikia žmogui, gyvenusiam džiunglėse iki pilnametystės
įgyti rafinuotą anglišką manierą? Filosofuoti, tobulai valdyti kalbą ir ne... O
Dieve, netgi skaityti mokslines knygas, ką tikrai mačiau viename iš kadrų.
Tiesiog anglų džentelmenas su tobulais socialiniais įgūdžiais – štai kur
fantastika! Dar viena fantastika – paties Tarzano retrospekcija, kadaise
lakstęs po džiungles dailaus kūno ir sudėjimo žmogus (aišku, dėl žiūrovo akių!),
tiek to, sakau, ištvermė tikrai prideda prie tobulo kūno, tačiau, kada laukinis
džiunglėse pasirodo su tobulai švariai nuskustu veidu, nė iš tolo neprimena
laukinio, bet veikiau porno aktorių... Tiesiog daugybę tokių neįtikinamų vietų,
kurie nutolę nuo realybes, kad tampa tiesiog paveikslėliais. Istorija apie
išlikimą ir kitokio žmogaus psichiką tapo tiesiog veiksmo trileriu su
fantastiniais elementais.
Taigi, daug žadanti filmo
pradžia turinio atžvilgiu pamažu ėmė čiuožti žemyn. Kad net pagalvojau: nebaisu
kristi tarp medžių viršūnių, juk lianos savaime atsiduria tinkamu metu po ranka
– stebuklas! Ir toli gražu neprimena istorijų apie beždžiones iš dokumentinių
filmų apie laukinę gamtą. Taigi, filme daug žymių aktorių, kurie atlieka tikrai
milžinišką darbą, ypač Alexander Skarsgard, kuris žengia iš nepriklausomo kino
į platųjį holivudinį kiną, tačiau, kaip neretai būna, kvapą gniaužiantys
vaizdai nesugeba atpirkti nusivylimo dėl turinio, o filmo pabaiga priminė
dešimto dešimtmečio eilinių trilerių atomazgas – krokodilams draskyti
scenarijaus autorius, o ne filmo blogiukus.
Mano
įvertinimas: 5.5/10
Kritikų vidurkis: 44/100
IMDb: 6.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą