Filmas: "Dypanas" / "Dheepan"

Sveiki, skaitytojai,

Auksinė palmės šakelė, Auksinė palmės šakelė... Ko norėti iš tokio filmo, kuris pelnė Auksinę palmės šakelę? Ko norėti iš filmo, kurio plakatas toks, kokį matote aukščiau? Ogi niūrios socialinės dramos, kurioje žmonių pasirinkimai ir moralė pjudosi su įstatymų ir taisyklių pasauliu. Bent jau tokia pirmoji asociacija kilo prieš žiūrint prancūzo Jacques Audiard filmą „Dypanas“ (pranc. Dheepan) (2015). 

Tiesą sakant, su šiuo režisieriumi jau esu susipažinęs, kai teko pamatyti jo filmą „Rūdys ir kaulai“, kuris visgi paliko man šiek tiek didesnį įspūdį nei „Dypanas“. Kodėl? Visų pirma, sveikinu režisierių, kuriam rūpi tai, kas šiandien dedasi pasaulyje – tas visas baisus smurtas Šri Lankoje, iš kur į Prancūziją atskrenda pagrindiniai filmo personažai, kurie apsimeta tais, kuo nėra, kas nėra priima svetimos šalies taisyklėmis ir vis bando paminti savo ankstesnę tapatybę ir praeitį. Tokių filmų apie socialinę ir kultūrinę adaptaciją sukurta tikrai daug ir kokybiško kino, gal tai ir lėmė šiokią tokią apatiją „Dypanui“, nes daugiau ar mažiau kažkaip matyta kine, skiriasi tik šalys ir aplinkybės. 

Taigi netikra šeimyna apsigyvena Prancūzijos užmiestyje, tam tikrame pavojingame pabėgėlių rezervate ir malasi su kasdienybės sunkumais. Čia netrūksta vietinio smurto, susišaudymo ir, tiesą sakant, sunku žiūrovui stebėti tą sunkiai traumuojančią adaptaciją, kuri nužmogina, tačiau kartu kyla daug svarstymo dėl paties Dypano, kuris tėvynėje gi buvo toks pat negailestingas žudikas, kiek vietinė eilinė mafija. Netruks prabėgti laikas, kada atokus rezervatas taps tokia pat karo zona, kokia buvo tėvynėje. Filmas lyg ir iškelia nesaugaus pasaulio viziją, kad žmogus buvęs kare visur jausis kaip kare ir elgsis kaip kare, nes sugriovus namus ir gyvenimą taip lengvai nebesusikursi antrųjų jokioje taikioje žemėje. Filmas iš esmės stiprus, aktoriai geri, dvelkia egzotiška, ryškiomis ne vieną problemą aprėpiančiomis gairėmis, pateikta nebanaliai, tik va, tie, kurie tikisi iš filmo gylio ir filosofijos, teks pamiršti, čia pakankamai viskas nuosekliai ir atvirai suraikyta ir pateikta taip, kad žiūrovas nestokos emocijų.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela