Sveiki,
Šiandien
noriu trumpai pakomentuoti seną komediją pavadinimu „Atsitiktinis didvyris“ (angl. Hero)
(1992), kurį režisavo visiems puikiai žinomas režisierius Stephen Frears,
žinomas iš tokių darbų kaip „Karalienė“ (2006), „Filomena“ (2013), „Purvini
žaidimai“ (1988) ir kt. Tiesą sakant, šio filmo tikriausiai nė nebūčiau
žiūrėjęs, jeigu jo nebūtų parekomendavęs vertėjas, kuris sako, „paimk šį filmą“,
turėtų patikti.
„Atsitiktinis
didvyris“ – jau savaime pavadinime yra nusakoma šios komedijos formulė –
visiškas nevykėlis padaro žygdarbį ir turėtų pagal patį banaliausią siužetą
būti apdovanotas, tačiau jo apdovanojimą nugvelbia benamis. Likusi filmo dalis
skirta tai garbei susigrąžinti, kuri iš esmės yra šeimos (ypač sūnaus)
susižavėjimo susigrąžinimas... Tiesą sakant, šioji komedija kartu parodo ir
hiperbolizuoja grobuonišką žurnalistikos pasaulį. Pigių sensacijų besivaikanti
žurnalistė tampa auka ir iš to išspaudžia reto bjaurumo istoriją, tačiau
finalinėse scenose visgi pasirodo, kad ji turi širdį. Didžiausi blogiukai šiame
filme tampa užslėpto humanizmo transliuotojais.
Negalima
nepaminėti aktorių. Jau tapusių kino legendomis. Visų pirma Dustin Hoffman,
kuriam patikėtas pagrindinis vaidmuo. Iš esmės, kad ir komedija, Dustinas vis
tiek iškyla kaip su įsimenančiu vaidmeniu. Tą patį galima pasakyti apie
aktorius Geena Davis bei Andry Garcia, kuriuos dabartiniame kine sutikti vis
sunkiau ir sunkiau, tad kėlė nostalgiją dešimto dešimtmečio populiariajam kinui.
Visgi
filmas man, kad ir neblogas, pasirodė tiesiog vidutiniškas. Praleidau neblogai
laiką, tačiau kažin ko (nepaisant pramogos) iš filmo negavau – bet juk tai
komedija, jos funkcija ir yra linksminti. Vaidmenys be aktorių charizmos visgi
tipažiniai. Suskirstyti pagal klišes – ambicinga žurnalistė, kuri padarys bet
ką, kad padarytų reportažą, valkata, kuri padarys bet ką, kad praturtėtų...
Vidinių susipriešinimų nedaug, po socialinėmis karjeristinėmis klišėmis slepiasi
numanomas humaniškas pamokymas žiūrovui, kad ir netikri, ir atsitiktiniai
didvyriai gali likti užkulisiuose ir visuomenei nežinomi. O visuomenė, kaip
pateikia šis filmas, ypač dievina didvyrius, kas išliko ir iki šių dienų. Filmas
tiks neišrankiam žiūrovui.
Man asmeniškai
filmas labiausiai patiko dėl to neblogo siužeto, kada pagrindinis veikėjas
bando pasiekti apsišaukėlį draugužį, bet, kaip Charlie Chaplin nebyliojo kino
laikais, jam visi keliai prie tikslo užkertami.
Mano įvertinimas: 6/10
IMDb:6.5
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą