Sveiki,
Vienas labiausiai pasaulyje
paskutiniuoju metu aptariamas filmas – „Nežiūrėk aukštyn“ (angl. Don‘t
Look Up) (2021), kurį režisavo daugeliui žinomas ir pripažintas socialinių
dramų režisierius Adam McKay. Naujausiame savo filme jis šiek tiek keičia žanrą
ir kuria pasaulio pabaigos dramą su absurdiškos komedijos elementais,
susikvietęs ryškiausias nūdienos Holivudo žvaigždes ir legendas. Jau vien ką
reiškia Meryl Streep, suvaidinusios egocentrikės prezidentės, pasirodymas.
Istorija pasakoja apie du
mokslininkus, kurie išsiaiškina, kad į Žemės planetą po 6 mėnesių rėšis beveik
10 kilometrų asteroidas. Nuo čia prasideda tikroji komedija, kai pasauliui ir
JAV prezidentei mokslininkai bando paaiškinti, jog visiems gresia pražūtis. Iš pradžių
pernelyg rimta komedija tampa panaši į nūdienos politikos farsą: žmonės ima
abejoti politiniais sprendimais, prie Vyriausybės ir aikštėse rengia pop
muzikos pasirodymus, raginama nežiūrėti į kometą, į viršų, nes viskas tėra tik
konspiracija. Tuo tarpu rengiami absurdiški bandymai pasiųsti raketą ir pakeisti
jos trajektoriją, vėliau – išgręžti ir gauti iš uolienos deimantų. Visos žmonijos
išsigelbėjimo pastangos primena mūsų silpnos vyriausybės parodiją. Gal ne tiek
parodiją, kas režisieriui pavyko, bet būtent tam tikrą mūsų jau įsigalėjusioje
visuomenėje esančius manipuliacijos būdus. Pavyzdžiui, prezidentės ir jo
patarėjo kalbos iš tribūnų, per kurias juokiausi, bet visgi susizgribau, jog
tokia retorika jau seniai taikoma prieš kiekvieną tragediją ar rinkimus. Žmonių
minios, socialinių medijų pokštavimai puikiai pravertė perteikti tą absurdiškai
tirpstantį ir varvantį politinį grimą.
Kad ir kokia šioji komedija atrodytų
nejuokinga, ji išvengia stačios parodijos pačiu taikliausiu būdu – ji tiesiog panaudoja
tikrovės atšvaitus. Absurdiškame pasaulyje mes jau gyvename. Kaip veikia
karkasinė visuomenė? Netikras vertybes deklaruojanti politika, karai,
nesutarimai, reitingai ir iškreiptos vertybės? Filme visa tai vyksta kaip absurdo
kakofonija, „Armagedono“ filmo atvirkštinė variacija. Žiūrint tokį filmą kaip „Nežiūrėk
aukštyn“, visgi norisi pasakyti, kad kaip gerai, kad tokia niekinga civilizacija,
kuriame dominuoja paviršutiniškumas ir vartotojiškumas netrukus išnyks nuo
žemės paviršiaus.
Režisierius šiuo filmu kritikuoja
mūsų įpročius, lengvabūdišką gyvenimo būdą, tuštybę ir empatijos jausmo stygių.
Kitą vertus, filmas nesiekia būti tikroviškas, veikėjai vienkrypčiai – daugelis
iš jų persmelkti ydų, kurias suformavo karjera, iškreiptos prasmės siekimas. Žinoma,
kad ant žemės gyvena ir kitokių žmonių, tačiau filmas nesakyčiau, kad „puola“
nuodėmingąjį žmogų, visgi didžioji filmo idėja yra perteikti pūvančios sistemos
pavergtus ir apgautus žmones, kurie elgiasi patikliai kaip avinų banda. Žiūrint
į nūdienos vakcinacijos politiką, apgailėtinus Galimybių pasus, mobinguojančius
politikus, kai persekiojami abejojantys ir lipdomos antivakserių etiketės, darau
prielaidą, kad tas pasaulio pabaigos absurdiškas chaosas jau vienaip ar kitaip
vyksta „skaldyk ir valdyk“ politinėje arenoje. Nereikia net kometos. Tu
pabandyk nepritarti, suabejoti mokslu, pabandyk nepasitikėti ir tu tapsi „dugnu“,
parodijos subjektu. Nors filmas apie pasaulio pabaigą, visgi jis daugiau apie mūsų
civilizacijos valdymo ir masinės kultūros paviršutiniškas formas.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 50/100
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą