Sveiki, skaitytojai!
Tęsiu 10 dešimtmečio Lietuvoje rodytus TV serialus. Ir
šįkart apie argentiniečių telenovelę „Laukinis angelas“, rodytą per BTV
kanalą daugmaž iškart po 2000-ųjų, kurio, tiesą sakant, nežiūrėjau, bet šiek
tiek atsimenu dėl atmosferos, dainų ir dėl to, kad namiškiai jį šiek tiek
žiūrėjo. Šiame įraše sužinosite daugiau apie šį serialą, jo aktorius,
produkciją, populiarumą ir t. t.
Argentinos televizijos istorijoje mažai kūrinių paliko
tokį gilų pėdsaką kaip 1998–1999 metais kurta telenovelė „Laukinis angelas“
(ispn. Muñeca Brava), tapusi ne tik vietiniu fenomenu, bet ir
viena sėkmingiausių visų laikų Lotynų Amerikos eksporto prekių. Šio kultinio
serialo idėja ir scenarijus priklauso talentingajam Enrique Estevanezui,
kuris sugebėjo meistriškai sujungti klasikinę Pelenės istoriją su tuo metu
revoliucingu humoru bei stiprios, savarankiškos moters paveikslu. Serialas buvo
kuriamas Buenos Airėse, o jo pasirodymas eteryje sutapo su didžiuliais
pokyčiais Argentinos visuomenėje, todėl pagrindinės herojės Milagros maištingas
būdas tapo gaiviu oro gūsiu tradiciniame, dažnai itin dramatiškame ir
konservatyviame telenovelų žanre.
Pasirinkimas pagrindiniam Milagros vaidmeniui kviesti
jauną urugvajietę Natalią Oreiro nebuvo atsitiktinis, mat kūrybinė grupė
ieškojo aktorės, kuri spinduliuotų ne tik grožį, bet ir begalinę energiją bei
berniukišką chuliganiškumą. Natalia tuo metu jau buvo kylanti žvaigždė, tačiau
būtent „Laukinis angelas“ jai suteikė progą ne tik vaidinti, bet ir tiesiogiai
prisidėti prie savo personažo kūrimo – sakoma, kad aktorė pati sugalvojo
daugelį Milagros detalių, pavyzdžiui, raudoną kepuraitę su snapeliu atgal.
Priešais ją iškilo Facundo Arana, vaidinantis turtuolį Ivo Di Karlo,
kurio kandidatūra patvirtinta dėl jo romantiško žvilgsnio ir gebėjimo perteikti
vidinį konfliktą tarp šeimos vertybių bei meilės merginai iš žemesnio
socialinio sluoksnio.
Natalios Oreiro ir Facundo Aranos duetas ekrane
pasižymėjo tokia neįtikėtina chemija, kad žiūrovai visame pasaulyje nuoširdžiai
tikėjo jų meilės istorija, nors realiame gyvenime aktoriai tebuvo geriausi
draugai. Natalia įkūnijo Milagros, našlaitę, užaugusią vienuolyne ir
dievinančią futbolą, o Facundo tapo įsimylėjusiu pleibojumi, kuriam teko
perlipti per savo egoizmą. Ši pagrindinė pora tapo serialo stuburu, sugebėjusiu
išlaikyti žiūrovų dėmesį per visas 270 serijų, kurios Argentinoje buvo rodomos
kasdien, o kitose šalyse kartais skaidomos į dar smulkesnius fragmentus
priklausomai nuo transliacijos tinklelio.
Siužetas sukasi aplink Milagros, pravarde Čoli,
kuri įsidarbina tarnaite prabangiuose Di Karlo namuose, net nenumanydama, kad
šio namo šeimininkas yra jos tikrasis tėvas. Tai klasikinė paslaptis, tačiau
„Laukinis angelas“ išsiskyrė tuo, kad veiksmas vyko ne tik ašarų pakalnėse, bet
ir diskotekose, futbolo aikštėse bei lūšnynuose, kur Milė jautėsi kaip žuvis
vandenyje. Serialas drąsiai laužė stereotipus, rodydamas pagrindinę heroję ne
kaip auką, o kaip kovotoją, kuri neleidžia savęs žeminti nei turtingoms
ponioms, nei pasipūtusiems vyrams, o tai pakerėjo ne tik namų šeimininkes, bet
ir jaunąją auditoriją.
Kritikai „Laukinį angelą“ priėmė neįprastai palankiai,
pabrėždami, kad tai nėra tiesiog „muilo opera“, o savotiška komedija su dramos
elementais, pasižyminti greitu tempu ir šmaikščiais dialogais. Visuomenė
Argentinoje ir už jos ribų tiesiog pamišo dėl serialo: gatvės ištuštėdavo
transliacijų metu, o merginos masiškai pradėjo kopijuoti Milagros stilių –
languotus marškinius, rišamus ant juosmens, ir tas pačias kepuraites.
Populiarumas buvo toks milžiniškas, kad serialas buvo parduotas daugiau nei 80
šalių, tapdamas fenomenu tokiose vietose kaip Rusija, Izraelis, Lenkija, Čekija
ir, žinoma, Lietuva.
Serialo sėkmė buvo neatsiejama nuo Natalios Oreiro
muzikinės karjeros, nes būtent „Laukinis angelas“ tapo tramplinu jos
debiutiniam albumui, pavadintam tiesiog „Natalia Oreiro“. Pagrindinė
daina „Cambio Dolor“ tapo serialo vizitine kortele ir pasauliniu hitu, o
jos vaizdo klipas, kuriame aktorė šoka su spalvingais kostiumais, nuolat sukosi
muzikos kanaluose. Kitos dainos, tokios kaip „Me Muero de Amor“, taip
pat buvo naudojamos romantiškiausioms scenoms įgarsinti, o tai leido aktorei
per kelis mėnesius tapti tarptautine popmuzikos ikona, parduodančia milijonus
albumų egzempliorių.
Lietuvoje šis serialas pasirodė kiek vėliau, 2000-ųjų
pradžioje, ir buvo rodomas per BTV televiziją, kur greitai sumušė visus
reitingų rekordus bei tapo neatsiejama popietės dalimi tūkstančiams lietuvių
šeimų. Susidomėjimas buvo toks didelis, kad Natalia Oreiro tapo bene
dažniausiai minimu vardu Lietuvos pramogų spaudoje, o jos plakatai puošė
daugelio paauglių kambarius. Serialo populiarumas skatino žmones mokytis ispanų
kalbos, o diskotekose „Cambio Dolor“ tapo privalomu kūriniu, įrodančiu, kad
tolima Argentinos kultūra lietuviams pasirodė netikėtai artima ir suprantama.
Įdomu tai, kad „Laukinis angelas“ turėjo didžiulę
įtaką net ir vietiniam Argentinos verslui, nes seriale naudoti prekių ženklai,
drabužiai ir net vietovės tapo turistų traukos objektais. Pavyzdžiui,
prabangioji vila „Angelica“, kurioje buvo filmuojama didžioji dalis scenų,
sulaukdavo minios gerbėjų iš viso pasaulio, norinčių bent akies krašteliu
pamatyti vietą, kurioje Milė plovė grindis ir ginčijosi su Ivo. Be to, serialas
buvo toks populiarus Izraelyje, kad ten netgi buvo sukurtas specialus žurnalas,
skirtas tik „Laukiniam angelui“, o aktoriai buvo priimami su valstybinio lygio
delegacijų pagarba.
Viena iš mažiau žinomų detalių yra tai, kad Facundo
Arana serialo filmavimo pradžioje vis dar intensyviai grojo saksofonu metro
stotyse ir mažuose klubuose, nes nebuvo tikras, ar aktoriaus karjera jam bus
sėkminga. „Laukinis angelas“ galutinai išsprendė jo abejones, paversdamas jį
vienu geidžiamiausių aktorių, tačiau meilę muzikai jis išlaikė visą gyvenimą.
Taip pat kalbama, kad Natalios Oreiro personažas Milagros turėjo būti kur kas
rimtesnis, tačiau pati aktorė įtikino režisierių leisti jai improvizuoti, todėl
seriale atsirado tiek daug linksmų, kartais net absurdiškų situacijų, kurios
suteikė kūriniui unikalų skonį.
Sąsajos su Lietuva tęsėsi ir po serialo pabaigos, kai
Natalia Oreiro surengė koncertus kaimyninėse šalyse, o lietuviai organizuotai
vyko į Rygą ar Varšuvą pamatyti savo dievaitės gyvai. Net ir prabėgus daugiau
nei dviem dešimtmečiams nuo pirmosios serijos, vyresnė karta puikiai prisimena
Milagros juoką, o jaunimas vis dar atranda šį serialą interneto platformose,
žavėdamiesi jo paprastumu ir nuoširdumu. Galima teigti, kad „Laukinis angelas“
Lietuvoje buvo daugiau nei serialas – tai buvo tam tikros eros simbolis,
atnešęs į pilką kasdienybę ryškių Argentinos spalvų ir aistros.
Telenovelės finalas buvo vienas žiūrimiausių įvykių
Argentinos televizijoje, o paskutinė scena, kurioje Milė ir Ivo susituokia
futbolo aikštėje, tapo legendine, nes ji puikiai atspindėjo visą serialo dvasią
– meilės pergalę prieš visus socialinius barjerus. Nors vėliau buvo bandoma
kurti perdirbinius įvairiose šalyse (Meksikoje, Indijoje, Portugalijoje), nė
vienas iš jų nesugebėjo pakartoti originalo sėkmės, nes trūko tos unikalios
Natalios Oreiro ir Facundo Aranos magijos. Serialas paliko neišdildomą pėdsaką
ne tik televizijoje, bet ir muzikoje, madoje bei tūkstančių žmonių širdyse
visame pasaulyje.
Galiausiai, „Laukinis angelas“ išlieka pavyzdžiu, kaip
paprasta istorija, papildyta charizmatiškais aktoriais ir puikiu garso takeliu,
gali suvienyti skirtingas kultūras ir tautas. Milagros personažas tapo
emancipacijos simboliu, įrodžiusiu, kad net ir sunkiausiomis sąlygomis galima
išlikti savimi, neprarasti humoro jausmo ir rasti tikrąją meilę. Šis serialas
visada bus prisimenamas kaip auksinis telenovelų amžiaus kūrinys, kuris net ir
šiandien, žiūrint senus įrašus, sugeba sukelti šypseną ir malonų nostalgijos
jausmą kiekvienam, kuris bent kartą gyvenime girdėjo „Cambio Dolor“ akordus.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą