Tęsiu 10 dešimtmečio Lietuvoje rodytus TV serialus. Ir
šįkart apie argentiniečių telenovelę „Laukinis angelas“, rodytą per BTV
kanalą daugmaž iškart po 2000-ųjų, kurio, tiesą sakant, nežiūrėjau, bet šiek
tiek atsimenu dėl atmosferos, dainų ir dėl to, kad namiškiai jį šiek tiek
žiūrėjo. Šiame įraše sužinosite daugiau apie šį serialą, jo aktorius,
produkciją, populiarumą ir t. t.
Argentinos televizijos istorijoje mažai kūrinių paliko
tokį gilų pėdsaką kaip 1998–1999 metais kurta telenovelė „Laukinis angelas“
(ispn. Muñeca Brava), tapusi ne tik vietiniu fenomenu, bet ir
viena sėkmingiausių visų laikų Lotynų Amerikos eksporto prekių. Šio kultinio
serialo idėja ir scenarijus priklauso talentingajam Enrique Estevanezui,
kuris sugebėjo meistriškai sujungti klasikinę Pelenės istoriją su tuo metu
revoliucingu humoru bei stiprios, savarankiškos moters paveikslu. Serialas buvo
kuriamas Buenos Airėse, o jo pasirodymas eteryje sutapo su didžiuliais
pokyčiais Argentinos visuomenėje, todėl pagrindinės herojės Milagros maištingas
būdas tapo gaiviu oro gūsiu tradiciniame, dažnai itin dramatiškame ir
konservatyviame telenovelų žanre.
Pasirinkimas pagrindiniam Milagros vaidmeniui kviesti
jauną urugvajietę Natalią Oreiro nebuvo atsitiktinis, mat kūrybinė grupė
ieškojo aktorės, kuri spinduliuotų ne tik grožį, bet ir begalinę energiją bei
berniukišką chuliganiškumą. Natalia tuo metu jau buvo kylanti žvaigždė, tačiau
būtent „Laukinis angelas“ jai suteikė progą ne tik vaidinti, bet ir tiesiogiai
prisidėti prie savo personažo kūrimo – sakoma, kad aktorė pati sugalvojo
daugelį Milagros detalių, pavyzdžiui, raudoną kepuraitę su snapeliu atgal.
Priešais ją iškilo Facundo Arana, vaidinantis turtuolį Ivo Di Karlo,
kurio kandidatūra patvirtinta dėl jo romantiško žvilgsnio ir gebėjimo perteikti
vidinį konfliktą tarp šeimos vertybių bei meilės merginai iš žemesnio
socialinio sluoksnio.
Natalios Oreiro ir Facundo Aranos duetas ekrane
pasižymėjo tokia neįtikėtina chemija, kad žiūrovai visame pasaulyje nuoširdžiai
tikėjo jų meilės istorija, nors realiame gyvenime aktoriai tebuvo geriausi
draugai. Natalia įkūnijo Milagros, našlaitę, užaugusią vienuolyne ir
dievinančią futbolą, o Facundo tapo įsimylėjusiu pleibojumi, kuriam teko
perlipti per savo egoizmą. Ši pagrindinė pora tapo serialo stuburu, sugebėjusiu
išlaikyti žiūrovų dėmesį per visas 270 serijų, kurios Argentinoje buvo rodomos
kasdien, o kitose šalyse kartais skaidomos į dar smulkesnius fragmentus
priklausomai nuo transliacijos tinklelio.
Siužetas sukasi aplink Milagros, pravarde Čoli,
kuri įsidarbina tarnaite prabangiuose Di Karlo namuose, net nenumanydama, kad
šio namo šeimininkas yra jos tikrasis tėvas. Tai klasikinė paslaptis, tačiau
„Laukinis angelas“ išsiskyrė tuo, kad veiksmas vyko ne tik ašarų pakalnėse, bet
ir diskotekose, futbolo aikštėse bei lūšnynuose, kur Milė jautėsi kaip žuvis
vandenyje. Serialas drąsiai laužė stereotipus, rodydamas pagrindinę heroję ne
kaip auką, o kaip kovotoją, kuri neleidžia savęs žeminti nei turtingoms
ponioms, nei pasipūtusiems vyrams, o tai pakerėjo ne tik namų šeimininkes, bet
ir jaunąją auditoriją.
Kritikai „Laukinį angelą“ priėmė neįprastai palankiai,
pabrėždami, kad tai nėra tiesiog „muilo opera“, o savotiška komedija su dramos
elementais, pasižyminti greitu tempu ir šmaikščiais dialogais. Visuomenė
Argentinoje ir už jos ribų tiesiog pamišo dėl serialo: gatvės ištuštėdavo
transliacijų metu, o merginos masiškai pradėjo kopijuoti Milagros stilių –
languotus marškinius, rišamus ant juosmens, ir tas pačias kepuraites.
Populiarumas buvo toks milžiniškas, kad serialas buvo parduotas daugiau nei 80
šalių, tapdamas fenomenu tokiose vietose kaip Rusija, Izraelis, Lenkija, Čekija
ir, žinoma, Lietuva.
Serialo sėkmė buvo neatsiejama nuo Natalios Oreiro
muzikinės karjeros, nes būtent „Laukinis angelas“ tapo tramplinu jos
debiutiniam albumui, pavadintam tiesiog „Natalia Oreiro“. Pagrindinė
daina „Cambio Dolor“ tapo serialo vizitine kortele ir pasauliniu hitu, o
jos vaizdo klipas, kuriame aktorė šoka su spalvingais kostiumais, nuolat sukosi
muzikos kanaluose. Kitos dainos, tokios kaip „Me Muero de Amor“, taip
pat buvo naudojamos romantiškiausioms scenoms įgarsinti, o tai leido aktorei
per kelis mėnesius tapti tarptautine popmuzikos ikona, parduodančia milijonus
albumų egzempliorių.
Lietuvoje šis serialas pasirodė kiek vėliau, 2000-ųjų
pradžioje, ir buvo rodomas per BTV televiziją, kur greitai sumušė visus
reitingų rekordus bei tapo neatsiejama popietės dalimi tūkstančiams lietuvių
šeimų. Susidomėjimas buvo toks didelis, kad Natalia Oreiro tapo bene
dažniausiai minimu vardu Lietuvos pramogų spaudoje, o jos plakatai puošė
daugelio paauglių kambarius. Serialo populiarumas skatino žmones mokytis ispanų
kalbos, o diskotekose „Cambio Dolor“ tapo privalomu kūriniu, įrodančiu, kad
tolima Argentinos kultūra lietuviams pasirodė netikėtai artima ir suprantama.
Įdomu tai, kad „Laukinis angelas“ turėjo didžiulę
įtaką net ir vietiniam Argentinos verslui, nes seriale naudoti prekių ženklai,
drabužiai ir net vietovės tapo turistų traukos objektais. Pavyzdžiui,
prabangioji vila „Angelica“, kurioje buvo filmuojama didžioji dalis scenų,
sulaukdavo minios gerbėjų iš viso pasaulio, norinčių bent akies krašteliu
pamatyti vietą, kurioje Milė plovė grindis ir ginčijosi su Ivo. Be to, serialas
buvo toks populiarus Izraelyje, kad ten netgi buvo sukurtas specialus žurnalas,
skirtas tik „Laukiniam angelui“, o aktoriai buvo priimami su valstybinio lygio
delegacijų pagarba.
Viena iš mažiau žinomų detalių yra tai, kad Facundo
Arana serialo filmavimo pradžioje vis dar intensyviai grojo saksofonu metro
stotyse ir mažuose klubuose, nes nebuvo tikras, ar aktoriaus karjera jam bus
sėkminga. „Laukinis angelas“ galutinai išsprendė jo abejones, paversdamas jį
vienu geidžiamiausių aktorių, tačiau meilę muzikai jis išlaikė visą gyvenimą.
Taip pat kalbama, kad Natalios Oreiro personažas Milagros turėjo būti kur kas
rimtesnis, tačiau pati aktorė įtikino režisierių leisti jai improvizuoti, todėl
seriale atsirado tiek daug linksmų, kartais net absurdiškų situacijų, kurios
suteikė kūriniui unikalų skonį.
Sąsajos su Lietuva tęsėsi ir po serialo pabaigos, kai
Natalia Oreiro surengė koncertus kaimyninėse šalyse, o lietuviai organizuotai
vyko į Rygą ar Varšuvą pamatyti savo dievaitės gyvai. Net ir prabėgus daugiau
nei dviem dešimtmečiams nuo pirmosios serijos, vyresnė karta puikiai prisimena
Milagros juoką, o jaunimas vis dar atranda šį serialą interneto platformose,
žavėdamiesi jo paprastumu ir nuoširdumu. Galima teigti, kad „Laukinis angelas“
Lietuvoje buvo daugiau nei serialas – tai buvo tam tikros eros simbolis,
atnešęs į pilką kasdienybę ryškių Argentinos spalvų ir aistros.
Telenovelės finalas buvo vienas žiūrimiausių įvykių
Argentinos televizijoje, o paskutinė scena, kurioje Milė ir Ivo susituokia
futbolo aikštėje, tapo legendine, nes ji puikiai atspindėjo visą serialo dvasią
– meilės pergalę prieš visus socialinius barjerus. Nors vėliau buvo bandoma
kurti perdirbinius įvairiose šalyse (Meksikoje, Indijoje, Portugalijoje), nė
vienas iš jų nesugebėjo pakartoti originalo sėkmės, nes trūko tos unikalios
Natalios Oreiro ir Facundo Aranos magijos. Serialas paliko neišdildomą pėdsaką
ne tik televizijoje, bet ir muzikoje, madoje bei tūkstančių žmonių širdyse
visame pasaulyje.
Galiausiai, „Laukinis angelas“ išlieka pavyzdžiu, kaip
paprasta istorija, papildyta charizmatiškais aktoriais ir puikiu garso takeliu,
gali suvienyti skirtingas kultūras ir tautas. Milagros personažas tapo
emancipacijos simboliu, įrodžiusiu, kad net ir sunkiausiomis sąlygomis galima
išlikti savimi, neprarasti humoro jausmo ir rasti tikrąją meilę. Šis serialas
visada bus prisimenamas kaip auksinis telenovelų amžiaus kūrinys, kuris net ir
šiandien, žiūrint senus įrašus, sugeba sukelti šypseną ir malonų nostalgijos
jausmą kiekvienam, kuris bent kartą gyvenime girdėjo „Cambio Dolor“ akordus.
Tęsiu Jūsų pageidavimus
apie kadaise rodytus TV serialus ir šįkart sulaukiau net kelių prašymų pateikti
kuo plaresnį pasakojimą apie serialą „Apkabink mane“ arba „Apkabink
mane stipriai“ (ispan. Ambrazame muy fuerte), kurį kelis
kartus rodė per Lietuvos televizijos kanalus. Apie šio serialo siužetus,
aktorius, nematytus ir tikras intrigas bei serialo įdomybes šiandien kviečiu ir
susipažinti.
SERIALO „APKABINK MANE“
SIUŽETAS
„Apkabink mane stipriai“ turėtų
verstis į lietuvių kalbą, tačiau vertėjai supaprastino iki „Apkabink mane“ (Abrázame
muy fuerte) – tai 2000–2001 metais filmuota meksikiečių su 135 serijomis telenovelė,
kurios siužetas – tai sudėtingas meilės, paslapčių, socialinių skirtumų ir
atpirkimo audinys. Istorija prasideda turtingoje ir įtakingoje Rivos šeimoje,
kuriai priklauso didžiulės „Alaus dvaro“ žemės, kurioje auginami bananai. Jos
centre – jauna, graži ir geraširdė Kristina Rivos (Cristina Rivera), kuri
beprotiškai įsimyli vieną iš savo tėvo darbininkų – jėzuitų mokyklos mokytoją
Diegą Ernandesą (Diego Hernandez).
Kristinos ir Diego meilė
yra aistringa, tačiau pasmerkta nuo pat pradžių dėl didelių socialinių
skirtumų. Kristinos tėvas, donas Severianas, yra despotiškas ir valdingas
vyras, kuris niekada neleistų savo dukrai susituokti su „paprastu“ darbininku.
Sužinojęs apie jų santykius, jis įsikiša ir per prievartą išskiria
įsimylėjėlius. Jis nužudo Diegą, o Kristinai praneša, kad šis tiesiog dingo.
Sužinojęs apie Kristinos nėštumą, donas Severianas įkalina dukrą užmiestyje,
kad paslėptų šeimos „gėdą“. Ten Kristina pagimdo dukrą, kuriai duoda Marijos
del Karmen (Maria del Carmen) vardą. Tačiau donas Severianas klastoja dukters
mirtį ir atiduoda Mariją del Karmen auginti savo ištikimai tarnaitei Rakelai. Jis
įtikina Kristiną, kad jos kūdikis mirė.
Po šio sukrečiančio
įvykio donas Severianas suplanuoja, kad Kristina ištekėtų už jo valdytojo,
ambicingo ir klastingo Federiko Rivero (Federico Rivero), kuris slapta trokšta
Rivos šeimos turto. Nors Kristina išteka už Federiko, jų santuoka yra be
meilės, o Federikas išlieka šaltas ir negailestingas vyras. Tuo tarpu Marija
del Karmen auga nežinodama savo tikrosios kilmės, manydama, kad Rakela yra jos
motina, o Kristina – teta. Ji auga kartu su Karloso Manueliu Rivero (Carlos
Manuel Rivero), Federiko sūnėnu, kuris taip pat gyvena dvare. Tarp Marijos del
Karmen ir Karloso Manuelio užsimezga stiprus ryšys, kuris ilgainiui perauga į
meilę, tačiau ir ji, atrodo, yra pasmerkta.
Telenovelės siužetas
pasisuka dramatiška linkme, kai donas Severianas miršta, o Kristina netikėtai
apanka per keistą incidentą, kurį sukėlė Federikas. Federikas, siekdamas
užvaldyti Kristiną ir jos turtus, manipuliuoja ja ir bando ją izoliuoti. Jis
taip pat planuoja vesti Mariją del Karmen, manydamas, kad ji yra Kristinos
sesuo, ir taip dar labiau įtvirtinti savo pozicijas Rivos dvare. Vis dėlto,
Marija del Karmen ir Karlosas Manuelis priešinasi šiam planui, o jų meilė
stiprėja, nepaisant Federiko ir jo pusseserės Deboros Faljer (Deborah Falier)
piktų kėslų. Debora, klastinga ir pavydi moteris, taip pat trokšta Karloso
Manuelio ir stengiasi pakenkti Marijos del Karmen ir Karloso Manuelio
santykiams.
Istorijai besivystant,
paslaptingas žmogus, Chuanas Kortesas (Juan Cristobal), pasirodo dvare ir tampa
Kristinos patikėtiniu. Jis padeda Kristinai atgauti regėjimą ir palaipsniui
sužino apie Federiko klastą ir tikrąsias Marijos del Karmen šaknis. Išaiškėja,
kad Chuanas Kortesas yra ne kas kitas, o Diego Hernandezo brolis, atvykęs
ieškoti tiesos ir keršyti už brolio mirtį. Sužinojęs, kad Marija del Karmen yra
Diegoso dukra, jis prisiekia ją apsaugoti. Serialas kupinas intrigų, nes Marija
del Karmen sužino apie savo tikrąją tapatybę ir sudėtingus šeimos santykius.
Jai tenka susidurti su Federiko ir Deboros piktumu, tačiau galiausiai meilė
triumfuoja. Kristina atgauna regėjimą, tiesa išaiškėja, o blogis yra
nubaudžiamas. Marija del Karmen ir Karlosas Manuelis galiausiai gali būti
kartu, o Kristina randa ramybę ir atleidimą. Maždaug toks siužetas, tiesa,
sunku dėl tų vardų lietuvinti, gali būti, kad lietuviškame vertime kai kurie
vardažodžiai buvo pakeisti arba sulietuvinti kitaip.
SERIALO „APKABINK MANE“
KILMĖ IR SERIALO VERSIJOS, POPULIARUMAS IR ŽIŪROVŲ NUOMONĖ
Visgi riektų žinoti, kad
populiarioji versija (2000–2001) nėra originalus serialas. Jo siužetas paremtas
garsios meksikiečių rašytojos Caridad Bravo Adams romanu, pavadinimu
„Pecado Mortal“ (Mirtinoji nuodėmė). Ši knyga, išleista dar 1954 metais, tapo
pagrindu keliems populiariems ekranizavimams.Pati Caridad Bravo
Adams buvo nepaprastai produktyvi ir viena garsiausių telenovelės rašytojų
pasaulyje, o jos kūryba dažnai priskiriama „telenovelių Margaret Mitchell“
stiliui, nagrinėjančiam meilės be meilės santuokos ir kitas gilias temas. Dėl
savo gebėjimo pasiekti plačiąją auditoriją per radijo ir televizijos
adaptacijas, jos romanai, įskaitant „Pecado Mortal“, sulaukė didelio atgarsio
ir išliko populiarūs dešimtmečius.
Pirmasis šios istorijos
perkėlimas į ekraną buvo filmas „Pecado Mortal“ (1955), kuriame pagrindinius
vaidmenis atliko Silvia Pinal ir Víctor Junco. Vėliau, 2015 metais, „Televisa“
sukūrė dar vieną telenovelės versiją, pavadintą „Que te perdone Dios“. Šioje
adaptacijoje vaidino tokie aktoriai kaip Zuria Vega, Mark Tacher ir Rebecca
Jones, siekiant pritaikyti klasikinę istoriją šiuolaikinei auditorijai. Taigi,
„Apkabink mane“ yra tik viena iš daugelio sėkmingų Caridad Bravo Adams kūrinio
interpretacijų.
Serialas taip pat susilaukė
didžiulės sėkmės reitinguose ir buvo vienas žiūrimiausių serialų savo
transliacijos laikotarpiu. Nors konkrečių reitingų duomenų rasti sudėtinga,
bendras atgarsis ir apdovanojimai rodo jo didelį populiarumą. Kritikai ir
žiūrovai gyrė serialą už gerai sukurtą istoriją, puikius aktorių pasirodymus ir
gebėjimą išlaikyti įtampą iki pat pabaigos. Ypač teigiamai buvo vertinamas
serialo tempas, kuris buvo apibūdinamas kaip „greitas ir dramatiškas“. Net ir
po daugelio metų, DVD leidimai sulaukė teigiamų atsiliepimų dėl kokybės ir
galimybės peržiūrėti mėgstamiausias scenas.
Serialas pelnė daugybę
apdovanojimų, patvirtinančių jo sėkmę. Tarp svarbiausių apdovanojimų yra
„Premios TVyNovelas“, kurie yra vieni prestižiškiausių apdovanojimų Meksikos
telenovelėms. „Abrázame muy fuerte“ laimėjo keletą kategorijų, įskaitant:
Geriausia telenovelė
Geriausia aktorė (Victoria Ruffo)
Geriausias aktorius (Fernando Colunga)
Geriausia piktadarė aktorė (Nailea Norvind)
Geriausias piktadarys aktorius (César Évora)
APIE SERIALO „APKABINK MANE“ FILMAVIMO
LOKACIJĄ
Serialas „Apkabink mane“ pasižymėjo išskirtiniais ir
vešliais peizažais, kurie puikiai papildė dramatišką siužetą. Nors „Televisa“
studijos Meksike, kaip ir daugeliu telenovelės atvejų, buvo naudojamos
interjerų filmavimui, didžioji dalis išorės scenų, ypač su kriokliais ir sodriomis
plantacijomis, buvo nufilmuotos Meksikos pietrytinėje dalyje.
Pagrindinės filmavimo lokacijos buvo Tabasko
valstijoje, ypač jos sostinėje Viljahermosoje (Villahermosa) ir Teapos mieste.
Tabaskas yra žinomas dėl savo atogrąžų klimato, vešlios augmenijos, upių ir
įspūdingų krioklių, kas puikiai tiko „Alaus dvaro“ ir aplinkinių žemių
atmosferai sukurti. Šios vietovės suteikė serialui autentiškumo ir vizualinio
grožio, leidžiančio žiūrovams pasinerti į istorijos atmosferą.
Be Tabasko, kai kurios scenos buvo nufilmuotos ir
Čiapaso valstijoje (Chiapas). Čiapasas taip pat garsėja savo nuostabia gamta,
įskaitant kalnus, upes, krioklius ir atogrąžų miškus. Manoma, kad būtent šiose
valstijose buvo nufilmuotos scenos su kriokliais ir didelėmis augalų
plantacijomis, suteikusios serialui įspūdingo fono ir patrauklumo. Taip pat
minima, kad kai kurios scenos galėjo būti filmuojamos Tlakotalpane, Verakruso
valstijoje, ir Kankune (Cancún), nors pagrindinis dėmesys buvo skirtas Tabasko
ir Čiapaso gamtos grožiui. Tokia lokacijų įvairovė padėjo sukurti turtingą ir
vizualiai patrauklų pasaulį, kuris buvo neatsiejama „Apkabink mane“ sėkmės
dalis.
APIE PAGRINDINIUS SERIALO AKTORIUS IR JŲ
SANTYKĮ SU VAIDMENIMIS
María Victoria Eugenia Guadalupe Martínez
del Río Moreno-Ruffo, geriau žinoma kaip Victoria Ruffo,
yra viena žinomiausių ir gerbiamiausių Meksikos telenovelės aktorių. Gimusi
1962 m. gegužės 31 d. Meksikoje, ji per savo ilgametę karjerą, prasidėjusią
1979 metais, sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų, pelniusių jai „dramos
karalienės“ titulą. Jos unikalus gebėjimas perteikti gilų skausmą, trapumą ir
atsparumą pavertė ją viena mėgstamiausių žiūrovų aktorių. Tarp ryškiausių jos
vaidmenų yra „Tiesiog Marija“ (1989), „Gyvenu dėl Elenos“ (1998), „Pamotė“
(2005) ir t. t. Šiaip beveik visi jos garsiausi darbai yra rodyti lietuviams.
Vienas iš reikšmingiausių Victoria Ruffo karjeros
vaidmenų, neabejotinai, yra Kristinos Rivazos personažas telenovelėje „Apkabink
mane“. Šis vaidmuo buvo ypač sudėtingas ir reikalavo didelio emocinio
išgyvenimo. Kristina – tai moteris, kuri patiria neįtikėtiną skausmą: praranda
savo mylimąjį, manosi netekusi kūdikio, apanka ir tampa klastingo vyro auka.
Victoria Ruffo sugebėjo puikiai įkūnyti šią tragišką figūrą, perteikdama jos
vidinį skausmą, neviltį, bet kartu ir nepaprastą stiprybę bei motinos meilę,
kurią ji jautė savo dukrai, nors ir to nežinodama. Ypač įsimintinos buvo jos
scenos, kuriose ji, būdama akla, bandė orientuotis pasaulyje ir kovoti už savo
teisę į laimę.
Šis vaidmuo ir pats serialas Victoriai Ruffo atnešė
didelį pripažinimą ir dar labiau įtvirtino jos, kaip dramos ikonos, statusą. Už
Kristinos vaidmenį ji pelnė prestižinį „Premios TVyNovelas“ apdovanojimą
geriausios aktorės kategorijoje, kas tik patvirtino jos įtaką ir meistriškumą
telenovelės žanre. Nors konkrečių citatų apie šį vaidmenį viešai yra nedaug,
pats faktas, kad šis serialas ir jos pasirodymas jame yra nuolat minimi kaip
vieni geriausių jos karjeroje, rodo, kokią svarbą jis turėjo jai pačiai ir jos
aktorei. Kristinos personažas leido Victoriai Ruffo pademonstruoti visą savo
aktorinį diapazoną, nuo jaunos įsimylėjusios merginos iki sužalotos, bet
stiprios motinos. Šis vaidmuo neabejotinai prisidėjo prie to, kad ji išliko
viena iš labiausiai gerbiamų ir mylimų Lotynų Amerikos telenovelės aktorių.
Interviu yra minėjusi, kad serialas išties pareikalavo
labai daug, nes aktorė kurį laiką sirgo, tad dalis scenų iš tikrųjų nufilmuoti
ligoninėje. Serialas, kaip ji minėjo, pasižymėjo ypač dideliu intensyviu
filmavimu, praktiškai 135 serijų nufilmuoti per kiek daugiau nei tris mėnesius,
tad spaudimo viską daryti greitai ir gerai buvo.
Aracely Arámbula Jaques,
gimusi 1975 m. kovo 6 d. Čihuahua mieste, Meksikoje, yra talentinga ir
visuomenės mylima Meksikos aktorė, dainininkė ir modelis. Savo karjerą ji
pradėjo jaunystėje, dalyvaudama grožio konkursuose, o vėliau, studijavusi
Televisos aktorystės centre (CEA), debiutavo telenovelėse. Nuo pat pirmųjų
vaidmenų Aracely išsiskyrė ne tik savo grožiu, bet ir gebėjimu perteikti gilias
emocijas. Per ilgus metus ji sukūrė daugybę sėkmingų vaidmenų, pelniusių jai
tarptautinį pripažinimą, o jos dainininkės karjera taip pat susilaukė sėkmės.
Vienas svarbiausių ir sudėtingiausių Aracely Arámbula
karjeros vaidmenų, be abejonės, buvo du Marijos del Karmen. Tai buvo didelis
iššūkis jaunai aktorei, nes jai teko įkūnyti tą pačią asmenybę skirtingais
gyvenimo tarpsniais: paauglę, o vėliau jau subrendusią moterį. Marija del
Karmen – tai jauna, naivi, bet stipri mergina, kovojanti už savo meilę ir
tiesą, nežinanti savo tikrosios kilmės, o vėliau tampanti brandžia moterimi,
susiduriančia su gyvenimo sunkumais. Aracely puikiai susidorojo su abiem
vaidmenimis, perteikdama jų unikalumą ir emocinę gelmę, kas jai pelnė didelį
pripažinimą ir įtvirtino jos, kaip talentingos aktorės, poziciją.
Pati Aracely Arámbula ne kartą yra pabrėžusi, kad
„Apkabink mane“ buvo labai reikšmingas projektas jos karjeroje. Ji dažnai
vadina jį savo sėkmės tramplinu ir vienu svarbiausių serialų, atvėrusių jai
duris į tarptautinę šlovę. Apie darbą šiame seriale ir kolegas Aracely yra
kalbėjusi su pagarba ir nostalgija. Ji yra minėjusi, kad darbas su patyrusiais
aktoriais, tokiais kaip Victoria Ruffo ir Fernando Colunga, jai buvo puiki
mokykla. Nors buvo gandų apie įtampą tarp jos ir Fernando Colunga užkulisiuose,
Aracely viešai visada pabrėždavo profesionalumą. Ji yra minėjusi, kad „chemija“
ekrane dažnai yra aktorių darbo ir pastangų rezultatas, o ne būtinai asmeninės
simpatijos. Taip pat ji yra kalbėjusi apie tai, kokią svarbią patirtį įgijo
dirbdama su serialo režisieriais ir prodiuseriais. „Apkabink mane“ leido
Aracely Arámbula pademonstruoti savo talentą platesnei auditorijai ir
įtvirtinti jos poziciją kaip vienos populiariausių telenovelės žvaigždžių.
Fernando Colunga Olivares,
gimęs 1966 m. kovo 3 d. Meksikoje, yra vienas labiausiai atpažįstamų ir
populiariausių Lotynų Amerikos telenovelės aktorių. Jis garsėja savo išvaizda,
charizma ir gebėjimu įkūnyti romantiškus, stiprius, o kartais ir dramatiškus
herojus. Savo karjerą jis pradėjo kaip modelis ir kaskadininkas, o vėliau,
studijavęs Televisos aktorystės centre (CEA), perėjo prie aktorystės. Nuo
1990-ųjų vidurio jis tapo nuolatiniu pagrindinių vaidmenų atlikėju, pelnęs
„telenovelių princas“ reputaciją. Tarp jo ryškiausių vaidmenų yra serialai „La
Usurpadora“ (1998), „Amor Real“ (2003) ir „Soy tu dueña“ (2010).
Vienas iš reikšmingiausių Fernando Colunga vaidmenų
buvo Karlo Manuelio Rivero personažas telenovelėje „Apkabink mane stipriai“.
Karlo Manuelis – tai geras, sąžiningas ir ištikimas vyras, įsimylėjęs Mariją
del Karmen, bet nuolat susiduriantis su kliūtimis dėl savo piktavalio dėdės
Federiko ir kitų intrigų. Fernando Colunga puikiai perteikė šio personažo
tvirtybę, atsidavimą ir ryžtą kovoti už savo meilę ir teisingumą. Jis sukūrė
klasikinį telenovelės herojaus paveikslą, kuris pavergė žiūrovų širdis.
Šis vaidmuo ir pats serialas turėjo didelę reikšmę
Fernando Colunga karjerai, dar labiau įtvirtindami jo poziciją kaip vieno
svarbiausių telenovelės vedančiųjų aktorių. Serialo sėkmė ir dideli reitingai
prisidėjo prie jo populiarumo augimo ne tik Meksikoje, bet ir visame pasaulyje.
Nors Fernando Colunga yra žinomas dėl savo privataus gyvenimo ir retai viešai
kalba apie asmeninius dalykus, jis ne kartą yra pabrėžęs savo profesionalumą ir
atsidavimą kiekvienam vaidmeniui.
Apie Karlo Manuelio vaidmenį ir darbą seriale Fernando
Colunga yra minėjęs, kad jam visuomet svarbu nuodugniai suprasti savo personažą
ir įdėti maksimalias pastangas jį įkūnyti. Jis vertina prodiuserės Salvadoro
Mejia ir režisieriaus Migelio Korcegos profesionalumą ir bendradarbiavimą
filmavimo aikštelėje. Nors viešai nebuvo detalių apie galimus nesutarimus su
Aracely Arámbula ar Victoria Ruffo, Fernando Colunga visada pabrėžia
profesionalius santykius su kolegomis. Jam svarbiausia – sukurti įtikinamą ir
įsimintiną istoriją, kuri pasiektų žiūrovus. Karlo Manuelio vaidmuo leido jam
dar kartą įrodyti savo gebėjimą vaidinti romantiškus, bet kartu ir stiprius,
principingus personažus, kurie yra pasirengę kovoti už teisybę ir meilę.
César Évora,
gimęs 1959 m. lapkričio 4 d. Havanoje, Kuboje, yra vienas labiausiai
atpažįstamų ir gerbiamų Lotynų Amerikos telenovelės aktorių. Jis garsėja savo
išskirtiniu gebėjimu įkūnyti tiek herojus, tiek, ypač, sudėtingus ir
charizmatiškus piktadarius, kas jam pelnė didelį pripažinimą. Karjerą pradėjęs
gimtojoje Kuboje, jis vėliau persikėlė į Meksiką, kur „Televisa“ telenovelėse
įsitvirtino kaip nuolatinis pagrindinių vaidmenų atlikėjas. Jo intensyvus
žvilgsnis, tvirtas balsas ir gebėjimas perteikti personažo vidinius konfliktus
padėjo jam tapti vienu labiausiai ieškomų aktorių šio žanro kūriniuose. Tarp jo
ryškiausių vaidmenų yra serialai „El Privilegio de Amar“ (1998), „La Madrastra“
(2005) ir „Triunfo del amor“ (2010).
Vienas iš išskirtiniausių César Évora karjeros
vaidmenų, neabejotinai, buvo Federiko Rivero personažas telenovelėje „Apkabink
mane stipriai“ (Abrázame muy fuerte, 2000–2001). Federikas – tai pagrindinis
serialo antagonistas, Kristinos vyras, kuris yra ambicingas, klastingas ir
godus vyras, trokštantis užvaldyti Rivazos šeimos turtus. César Évora puikiai
perteikė šio personažo piktumą, šaltumą ir manipuliavimo gebėjimus, tačiau
kartu sugebėjo suteikti jam tam tikro žavesio, kas padarė jį itin įsimintinu piktadariu.
Jo pasirodymas buvo toks įtikinamas, kad jis sulaukė didelio žiūrovų
„neapykantos“ ir susižavėjimo vienu metu.
„Apkabink mane“ vaidmuo ir pats serialas César Évora
atnešė didelį pripažinimą ir dar labiau sustiprino jo, kaip „geriausio
piktadario“, reputaciją telenovelėse.
Nailea Norvind,
gimusi 1970 m. vasario 16 d. Meksikoje, yra talentinga ir universali Meksikos
aktorė, turinti norvegiškų šaknų. Ji išsiskiria savo gebėjimu įkūnyti
sudėtingus ir dažnai kontroversiškus personažus, tiek herojes, tiek piktadares.
Nailea aktorystės karjerą pradėjo dar vaikystėje, o vėliau, subrendusi,
sugebėjo sėkmingai pereiti prie suaugusiųjų vaidmenų, įsitvirtindama
telenovelėse, teatre ir kine. Jos išraiškingumas ir ryžtingumas ekrane padėjo
jai tapti viena žinomiausių Meksikos televizijos figūrų.
Vienas iš labiausiai įsimintinų ir pripažintų Nailea
Norvind vaidmenų yra Debora Faljer šioje telenovelėje. Debora – tai pagrindinė
serialo antagonistė, piktavale ir klastinga moteris, kuri yra įsimylėjusi
Karlosą Manuelį ir, vedina pavydo bei godumo, nuolat stengiasi pakenkti Marijos
del Karmen ir Karloso Manuelio santykiams. Nailea puikiai įkūnijo šį piktą ir
manipuliuojantį personažą, perteikdama jo žiaurumą, melą ir neviltį.
TITUTINĖS SERIALO „APKABINK MANE“ DAINOS
Serialo „Apkabink mane stipriai“ (Abrázame muy fuerte)
titulinė daina, kurios pavadinimas toks pat kaip ir serialo, – tai nepaprastai
svarbi jo dalis, tapusi neatsiejamu emocinio ir siužetinio audinio elementu. Ši
daina, atliekama legendinio meksikiečių dainininko ir dainų autoriaus Juan
Gabrielio (1950-2016), buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių. Visų pirma,
jos tekstas ir melodija idealiai atspindėjo telenovelės esmę: gilią, aistringą
ir skausmingą meilę, išbandymus, pasiaukojimą ir viltį. Daina puikiai perteikė
pagrindinių veikėjų, ypač Marijos del Karmen ir Karlo Manuelio, išgyvenimus ir
jų troškimą išsaugoti savo meilę, nepaisant visų kliūčių. Ji kalbėjo apie
prisirišimą, saugumą ir šilumą, kurią suteikia tikras apkabinimas sudėtingame
pasaulyje.
Antra, Juan Gabrielio, kaip atlikėjo, populiarumas ir
charizma garantavo dainos ir, atitinkamai, serialo sėkmę. Jis buvo ir tebėra
viena didžiausių Lotynų Amerikos muzikos ikonų, o jo dainos sugebėjo paliesti
milijonų širdis. Jo gebėjimas perteikti gilias emocijas per balsą ir dainų
tekstus buvo neprilygstamas. Daina „Abrázame muy fuerte“ pati savaime jau buvo
Juan Gabrielio kūrinys, kuris buvo išleistas jo albumu ir tapo dideliu hitu,
tačiau serialo dėka ji pasiekė dar platesnę auditoriją ir tapo vienu žinomiausių
jo kūrinių XXI amžiuje.
Pats Juan Gabrielis, kaip dainos autorius ir
atlikėjas, labai vertino dainos pasirinkimą serialui. Jis puikiai suprato, kad
daina tapo neatsiejama pasakojimo dalimi ir padėjo sustiprinti emocinį ryšį
tarp žiūrovų ir personažų. Jam tai buvo puiki proga pristatyti savo kūrybą
naujai auditorijai ir dar labiau įtvirtinti savo, kaip dainų autoriaus,
talentą. Daina pelnė milžinišką populiarumą ir komercinę sėkmę, laimėjusi
tokius apdovanojimus kaip „Billboard Latin Music Awards“ apdovanojimas už „Hot
Latin Song of the Year“ 2002 metais. Tai patvirtino, kad dainos pasirinkimas
serialui buvo puikus strateginis sprendimas, naudingas tiek pačiam serialui,
tiek Juan Gabrielio muzikos karjerai. Daina tapo neatsiejama telenovelės dalimi
ir viena iš priežasčių, kodėl „Apkabink mane stipriai“ yra prisimenama ir
mylima iki šiol.
Nors Aracely Arámbula pirmiausia yra žinoma kaip
aktorė, ji turi ir sėkmingą dainininkės karjerą. Daina „Niña y Mujer“ buvo
svarbus žingsnis jos, kaip muzikos atlikėjos, kelyje, ši daina taip pat
skambėjo kiekvienos serijos pabaigoje. Jos vokalinės galimybės apibūdinamos
kaip švelnios ir melodingos, tinkamos romantiškoms baladėms. „Niña y Mujer“
parodė jos gebėjimą ne tik vaidinti, bet ir emociškai atlikti dainas, kas
pridėjo dar vieną dimensiją jos, kaip menininkės, įvaizdžiui. Galite ir ją
pasiklausyti.
Tai tiek apie serialą „Apkabink mane“, kuris buvo
rodomas per TV3, tikiuosi, kad straipsnis patiko ir buvo naudingas.
Turiu kelis užsakymus, t.
y. Jūsų asmeninius prašymus aprašyti ir kaip nors susisteminti informaciją apie
senus serialus, rodytus prieš daugel metų per Lietuvos televizijos kanalus.
Pirmasis prašymas – meksikiečių telenovelė, kitaip sakant, muilo opera „Teisė
mylėti“ (ispan. El privilegio de amar), kuri buvo Meksikoje
filmuojama 1998-1999 metais ir sulaukė 155 serijų. Serialas, kiek aptikau, buvo
rodomas per LNK išskirtinai tik savaitgaliais ir jį dėl serijų kiekio rodė
netgi kelerius metus. Man regis, pats pamenu šiek tiek tą siužetą ir aktorius,
tad bus įdomu pasižvalgyti, kas čia per serialas, atkapstyti įdomybes ir
faktus.
TRUMPAS SERIALO „TEISĖ
MYLĖTI“ SIUŽETAS
Meksikiečių telenovelė „Teisė
mylėti“ pasakoja sudėtingą ir dramatišką meilės, praradimo ir atleidimo
istoriją, kurios centre – dvi pagrindinės moterys: garsi dizainerė ir
verslininkė Luciana Duval ir jaunoji, ambicinga modelis Cristina Miranda.
Serialo siužetas sukasi apie ilgus metus slėptą praeitį, kuri netikėtai iškyla
į paviršių ir sujungia abiejų moterų likimus.
Praeities klaidos
ir skaudus likimas
Luciana, būdama jauna ir
naivi mergaitė, buvo įsimylėjusi kunigų seminarijos studentą Juaną de la Cruzą.
Jų meilė baigėsi netikėtu nėštumu. Išsigandusi ir palikta viena, Luciana buvo
priversta atiduoti savo ką tik gimusią dukterį į našlaičių namus. Šis
skausmingas įvykis tapo jos didžiausia paslaptimi ir nuolatiniu kaltės jausmu.
Bėgant metams, Luciana tapo sėkminga ir įtakinga moterimi, ištekėjo už žinomo
aktoriaus Andréso Duvalio ir susilaukė sūnaus Victoro Manuelio. Nors ji turi
viską – turtus, šlovę ir mylinčią šeimą – praeities vaiduokliai nuolat
persekioja jos sielą.
Likimo vingiai ir
netikėtas susitikimas
Tuo tarpu jauna ir graži
Cristina Miranda siekia modelio karjeros. Ji atvyksta dirbti į Lucianos Duval
mados namus, nežinodama apie jokių sąsajų su jomis. Luciana iš karto pajunta
antipatiją Cristinai, matydama joje tarsi save jaunystėje, ir jaučia nepaaiškinamą
pyktį. Tačiau ironiška, kad Cristina įsimyli Lucianos sūnų Victorą Manuelį. Jų
meilei išbandymai prasideda iškart – Luciana griežtai priešinasi šiam ryšiui, o
Victoras Manuelis turi buvusią merginą Tamarą, kuri pasiryžusi bet kam, kad
atgautų jo dėmesį.
Tiesos
išaiškėjimas ir atleidimas
Pagrindinis siužeto
posūkis įvyksta, kai paaiškėja šokiruojanti tiesa: Cristina yra Lucianos dukra,
kurią ji atidavė prieš daugelį metų. Ši tiesa išaiškėja padedant tėvui Juanui
de la Cruzui, kuris, tapęs kunigu, nuolat gailėjosi dėl savo jaunystės klaidų
ir visą gyvenimą ieškojo Lucianos ir jų dukters. Tiesai iškilus į paviršių,
Lucianai tenka susidurti su savo praeitimi, o Cristinai – su skaudžia tiesa
apie savo gimimą. Seriale nagrinėjamos temos kaip motinos ir dukters ryšys,
atleidimas, nuodėmės ir atgaila, meilės galia nugalėti visas kliūtis. Lucianos
ir Cristinos santykiai iš neapykantos ir priešiškumo pamažu virsta įprastu
motinos ir dukters ryšiu, pilnu meilės ir atleidimo. Galiausiai, serialas
baigiasi pagrindinių veikėjų susitaikymu ir laime, įrodančia, kad net ir
didžiausios klaidos gali būti atleistos, o meilė iš tiesų turi privilegiją
triumfuoti.
SERIALO „TEISĖ MYLĖTI“ ATSIRADIMO
ISTORIJA, KITOS SERIALO VERSIJOS, ĮVERTINIMAS IR ŽIŪROVŲ REAKCIJA
Serialas iš tiesų buvo
sukurtas Lilianos Abud (Liliana Abud), Ricardo Fiallegos ir Martos Jurado pagal
venesuelietės rašytojos Delios Fiallo originalią istoriją „Cristal“
(1985 m.), tai buvo jau antroji šios istorijos adaptacija. Pati Delia Fiallo (1924-2021)
yra viena žinomiausių Lotynų Amerikos telenovelės rašytojų, sukūrusi daugybę
populiarių istorijų, kurios buvo adaptuotos į įvairius serialus.
Filmuojama aplinka
ir produkcija
Serialą „Teisė mylėti“
režisavo Miguelis Córcega ir Mónica Miguel. Kaip ir dauguma „Televisa“
produkcijų, jis buvo filmuojamas Meksikoje, daugiausia studijose, bet ir lauko
lokacijose, siekiant suteikti istorijai autentiškumo ir vizualinio patrauklumo.
Mados namų tema leido įtraukti prabangius drabužius, interjerus ir spalvingas
mados pristatymų scenas, kurios prisidėjo prie serialo vizualinės kokybės ir
populiarumo. Aktorių ansamblį sudarė ryškios Lotynų Amerikos žvaigždės, tokios
kaip Adela Noriega. Apie aktorius bus atskiras skyrelis.
Kitos versijos ir
adaptacijos
Kaip minėta, „Teisė
mylėti“ yra venesuelietiško serialo „Cristal“ (1985 m.) adaptacija. Tačiau tai
nebuvo paskutinė šios istorijos versija. 2010 m. „Televisa“ sukūrė dar vieną
adaptaciją pavadinimu „Triunfo del amor“ (liet. „Meilės triumfas“), kurioje pagrindinius
vaidmenis atliko Maite Perroni ir Williamas Levy bei Victoria Ruffo. Beje, „Meilės
triumfas“ taip pat buvo rodomas Lietuvoje, tačiau neteko matyti nė vienos
serijos. Ši versija taip pat sulaukė didelio populiarumo. Be to, 2025 m.
balandžio mėnesį pradėta filmuoti nauja „El privilegio de amar“ adaptacija,
kurią prodiusuoja José Alberto Castro, jis bus kur kas dinamiškesnė ir
šiuolaikiškesnė, kai kurios scenos filmuojamos netgi Niujorke, Milane bei Paryžiuje.
Tai rodo, kad Delios Fiallo sukurta istorija apie prarastą dukterį ir atgimusią
meilę išlieka aktuali ir patraukli kūrėjams bei žiūrovams.
Priėmimas ir
apdovanojimai
Antroji versija, apie
kurią dabar ir rašau, „Teisė mylėti“ sulaukė milžiniško populiarumo Meksikoje
ir visame pasaulyje. Meksikoje tai buvo vienas žiūrimiausių visų laikų
televizijos programų, užfiksavęs vidutiniškai 34,8 procento televizijos
auditorijos. Serialas buvo priimamas labai entuziastingai dėl savo įtraukiančio
siužeto, stiprių emocijų, puikių aktorių pasirodymų ir atpažįstamų temų –
meilės, išdavystės, atleidimo ir šeimos vertybių.
Šis populiarumas
atsispindėjo ir pelnytuose apdovanojimuose. 1999 m. „Teisė mylėti“ gavo
prestižinį „TVyNovelas“ apdovanojimą už geriausią telenovelę. Iš viso serialas
laimėjo 12 „TVyNovelas“ apdovanojimų iš 13 nominacijų, tapdamas vakaro
nugalėtoju. Tarp svarbiausių apdovanojimų – geriausia aktorė (Helena Rojo),
geriausia jaunoji pagrindinė aktorė (Adela Noriega), geriausia antagonistė
(Cynthia Klitbo), geriausia vyresnio amžiaus aktorė (Marga López), geriausias
režisierius (Miguel Córcega ir Mónica Miguel) ir geriausia dainos tema („El
privilegio de amar“, atlikta Mijares ir Lucero). Šie apdovanojimai patvirtina
serialo sėkmę ir pripažinimą tiek kritikų, tiek pačių žiūrovų tarpe. „Teisė
mylėti“ tapo klasikine telenovele, kuri iki šiol prisimenama ir mylima visame
pasaulyje.
SERIALO „TEISĖ MYLĖTI“
AKTORIAI
Cristinos Mirandos
vaidmenį atliko Adela Amalia Noriega Méndez, gimusi 1969 m. spalio 24 d.
Meksiko mieste, pastaroji yra viena žymiausių ir mylimiausių Meksikos
televizijos aktorių, dažnai vadinama „telenovelių karaliene“, tiesa, karjerą ji
nutraukė prieš daugiau nei 15 metų ir nieko apie ją nebežinoma. Jos karjera
prasidėjo ankstyvoje paauglystėje – būdama vos 12 metų, ji buvo pastebėta
talentų ieškotojo prekybos centre. Netrukus ji pradėjo dirbti vaikų modeliu, o
vėliau pasirodė reklamose ir muzikiniuose vaizdo klipuose. Būdama 14 metų,
Adela debiutavo televizijoje telenovelėje „Principessa“, o netrukus po to gavo
savo pirmuosius pagrindinius vaidmenis, sparčiai kildama į šlovę. Jos
populiarumas ypač išaugo po vaidmenų jaunimo telenovelėse „Quinceañera“ (1987)
ir „Dulce Desafío“ (1989), kurios nagrinėjo jaunimo problemas.
Kaip Adela Noriega
gavo Kristinos vaidmenį ir kodėl ji buvo pasirinkta
Apie tai, kaip Adela
Noriega gavo Cristinos Mirandos vaidmenį seriale „Teisė mylėti“, nėra daug
viešai prieinamos detalių, tačiau galima daryti išvadas, remiantis jos
ankstesne karjera ir statusu. Iki 1998 m., kai buvo kuriama „Teisė mylėti“,
Adela Noriega jau buvo įsitvirtinusi kaip viena geidžiamiausių ir sėkmingiausių
pagrindinių aktorių Lotynų Amerikos telenovelėse. Jos ankstesni vaidmenys, ypač
„Marija Izabelė“ (1997), demonstravo jos gebėjimą perteikti sudėtingas ir
emocingas dramas.
Prodiuserei Carla Estrada
(kuri dažnai dirbdavo su Adela Noriega ir kitomis žymiausiomis žvaigždėmis)
ieškant aktorės Kristinos vaidmeniui – jaunos, talentingos, bet kartu
pažeidžiamos ir ieškančios savo šaknų merginos, Adela Noriega buvo akivaizdus
pasirinkimas. Jos gebėjimas įtikinamai vaidinti nekaltumą, ryžtą ir vidinę
stiprybę puikiai tiko šiam personažui. Be to, jos jau turima didžiulė gerbėjų
bazė garantavo didelius serialo reitingus.
Ką jai reiškė
vaidmuo „Teisėje mylėti“ ir ką ji mano apie Kristiną
Vaidmuo Cristinos
Mirandos seriale „Teisė mylėti“ tapo vienu reikšmingiausių Adelos Noriegos
karjeroje. Šis serialas ne tik sulaužė reitingų rekordus Meksikoje, bet ir tapo
pasauliniu hitu, įtvirtindamas jos, kaip tarptautinės žvaigždės, statusą. Už šį
vaidmenį ji pelnė „TVyNovelas“ apdovanojimą kaip geriausia jaunoji pagrindinė
aktorė, nors iš tiesų ji jau buvo patyrusi ir pripažinta. Šis apdovanojimas
rodo jos išskirtinį pasirodymą ir gebėjimą sužavėti publiką.
Nors Adela Noriega yra
žinoma dėl savo privatumo ir vengia viešumo, todėl nėra daug tiesioginių jos
citatų apie Cristinos vaidmenį, tačiau akivaizdu, kad šis personažas jai leido
atskleisti platų emocinį spektrą. Cristina yra mergina, kuri auga nežinodama
savo tėvų, susiduria su diskriminacija ir kliūtimis, tačiau išlieka morališkai
stipri ir atkakli. Jos kelionė nuo kuklios, bet talentingos merginos iki
sėkmingos moters, ieškančios savo tapatybės ir motinos meilės, leido Adelei
Noriegai pademonstruoti savo aktorinius gebėjimus, užtikrinant, kad žiūrovai
įsijaustų ir palaikytų jos personažą. Šis vaidmuo ne tik patvirtino jos, kaip
talentingos dramos aktorės, reputaciją, bet ir prisidėjo prie jos „telenovelių
karalienės“ statuso įtvirtinimo.
Helenos Rojo įkūnyta
Luciana Duval
María Elena Lamadrid
Ruiz, geriau žinoma sceniniu vardu Helena Rojo, gimė Meksike 1944 m. rugpjūčio
18 d. ir mirė 2024 m. vasario 3 d., būdama 79 metų nuo kepenų vėžio. Jos ilga
ir įspūdinga karjera apėmė kelis dešimtmečius kine, televizijoje ir teatre,
įtvirtindama jos, kaip vienos iškiliausių Meksikos aktorių, statusą. Helena
Rojo savo profesinį kelią pradėjo 1961 m. kaip modelis. Dešimtmečio pabaigoje
ji pradėjo gilintis į dramos studijas, mokydamasi pas žinomus Meksikos
režisierius Carlosą Ancira ir José Luisą Ibáñezą. Jos debiutas kine įvyko 1968
m. filme „El Club de los suicidas“, žymintis sėkmingos aktorės kelio pradžią.
Helena Rojo, viena
labiausiai gerbiamų ir apdovanotų Meksikos aktorių, seriale „Teisė mylėti“
įkūnijo pagrindinę moters vaidmenį – Lucianą Duval. Jos personažas – tai
sėkminga ir galinga mados namų savininkė, kurią persekioja praeities klaida:
prieš daugelį metų ji atidavė savo kūdikį, dukrą Cristiną. Lucianos charakteris
yra nepaprastai sudėtingas – išoriškai ji atrodo šalta, valdinga ir
nepalenkiama, tačiau viduje ją nuolat kankina kaltė, gailestis ir
neišmatuojamas skausmas dėl prarasto vaiko. Jos kelias link savęs atleidimo ir
susitaikymo su dukra yra viena iš pagrindinių ir labiausiai jaudinančių serialo
siužeto linijų. Už šį įspūdingą pasirodymą Helena Rojo pelnė „TVyNovelas“
apdovanojimą už geriausią pagrindinę aktorę, o tai pabrėžė jos išskirtinį gebėjimą
perteikti giliausius emocinius niuansus ir priversti žiūrovus jausti empatiją,
nepaisant pradinių Lucianos neteisingų sprendimų ir atšiaurumo.
Andrés García kaip Andrés
Duval
Legendinis Meksikos
aktorius Andrés García, garsėjantis savo charizma ir vyriškumu, „Teisėje
mylėti“ atliko Andrés Duval – Lucianos vyro, žinomo aktoriaus, vaidmenį. Andrés
yra palaikantis ir mylintis sutuoktinis, tačiau, kaip ir daugelis serialo
veikėjų, jis turi savo praeities paslapčių ir santykių. Jo personažas dažnai
tampa Lucianos emocinės dramos liudininku ir tvirtu ramščiu, suteikiančiu jai
atramos sunkiomis akimirkomis. Andreso ištikimybė ir atsidavimas šeimai yra
svarbi šeimos dinamikos dalis, kuri padeda išlaikyti pusiausvyrą chaoso
apsuptyje. Šiame seriale Andrés García pademonstravo aktorinę brandą,
atlikdamas subrendusio ir patikimo vyro vaidmenį, kuris skyrėsi nuo jo
ankstesnių „mačo“ įvaizdžių, ir jo pasirodymas buvo labai teigiamai įvertintas
žiūrovų.
René Strickleris kaip
Víctor Manuel Duval
René Strickler,
aktorius iš Argentinos, savo karjerą pradėjo kaip modelis, o vėliau tapo vienu
sėkmingiausių telenovelės aktorių. „Teisėje mylėti“ jis įkūnijo Víctorą Manuelį
Duval – Lucianos ir Andreso sūnų, pagrindinį herojų, kuris karštai įsimyli Cristiną.
Víctor Manuelis yra geras, teisingas ir atviras jaunuolis, atsidūręs
sudėtingoje padėtyje tarp dviejų moterų – savo motinos Lucianos, kuri niekina
Cristiną, ir meilės Cristinai. Jo kova už meilę ir nuolatiniai bandymai
įtikinti motiną priimti jo pasirinkimą yra esminė ir emociškai stipri serialo
dalis. „Teisė mylėti“ buvo vienas iš pirmųjų didelių ir sėkmingų René
Stricklerio vaidmenų, kuris jį pavertė Lotynų Amerikos žvaigžde. Jo chemija su
Adela Noriega ekrane buvo nepaprastai stipri ir patraukė milijonus žiūrovų. Šis
vaidmuo atvėrė jam duris į daugybę kitų pagrindinių vaidmenų tarptautinėje
telenovelės industrijoje.
Cynthia Klitbo kaip
Tamara
Cynthia Klitbo yra žinoma
dėl savo išskirtinio gebėjimo puikiai atlikti antagonisčių vaidmenis, ir
seriale „Teisė mylėti“ ji tai įrodė su kaupu, įkūnydama Tamarą. Tamara yra
pagrindinė serialo antagonistė, obsesiškai įsimylėjusi Víctorą Manuelį, savo
buvusį vaikiną. Ji pasiryžusi bet kam, kad atskirtų jį nuo Cristinos,
naudodamasi manipuliacija, melu ir grasinimais. Jos personažas yra piktas,
nuolat kuriantis intrigas ir sukeliantis daugybę dramos bei nelaimių
pagrindiniams veikėjams. Cynthia Klitbo intensyvus ir įtikinamas Tamaros
personažas pelnė jai „TVyNovelas“ apdovanojimą už geriausią antagonistę. Ji
sugebėjo priversti žiūrovus nekęsti jos personažo, kas yra didelis aktoriaus
pasiekimas. Jos pasirodymas buvo ryškus ir nepamirštamas, o jos sukurta įtampa
prisidėjo prie serialo populiarumo ir intrigos.
SERIALO PAGRINDINĖ TITULINĖ
DAINA
Meksikiečių telenovelės
„Teisė mylėti“ pagrindinė daina, tapusi neatsiejama serialo dalimi ir ypač
atpažįstama visame pasaulyje, yra „El privilegio de amar“, skamba taip pat kaip
ir serialo originalo pavadinimas ispanų kalba. Šią ikoninę dainą sukūrė garsus
ispanų kompozitorius ir prodiuseris Jorge Avendaño Lürs. Jis yra žinomas dėl
savo darbo kuriant muziką daugybei Lotynų Amerikos telenovelų, o jo kūryba
dažnai pasižymi stipriomis emocijomis ir melodingumu, puikiai atspindinčiu
serialų siužetus.
Pagrindinę dainą atliko
du Lotynų Amerikos muzikos grandai: meksikiečių dainininkas Mijares ir
meksikiečių dainininkė bei aktorė Lucero. Jų balsų derinys sukūrė
galingą ir jaudinančią baladę, kuri puikiai atspindėjo serialo meilės, aistros
ir dramos temas. Mijaresas, tikrasis vardas José Manuel Mijares Morán, yra
žinomas dėl savo baladžių ir išskirtinio balso tembro. Lucero, tikrasis vardas
Lucero Hogaza León, yra viena sėkmingiausių Lotynų Amerikos artistų, kurios
karjera apima dainavimą, aktorystę ir televizijos laidų vedimą. Jų duetas šiai
dainai tapo vienu sėkmingiausių ir labiausiai atpažįstamų telenovelės garso
takelių istorijoje.
Čia galite išklausyti
visą atliekamą kūrinį:
Vienas iš labiausiai
netikėtų faktų yra tai, kad Lucero, kuri vėliau atliko pagrindinės dainos
vokalą, iš pradžių buvo siūloma Cristinos Mirandos vaidmeniui. Tačiau ji
atsisakė šio pasiūlymo, motyvuodama tuo, kad norėjo skirti daugiau laiko savo
muzikos karjerai. Vėliau, matydama milžinišką serialo sėkmę ir Adelos Noriegos
triumfą, Lucero prisipažino, kad gailėjosi priėmusi tokį sprendimą.
Dar įdomus faktas! Nors
tai tiesiogiai nesusiję su 1998 m. „Teisė mylėti“ filmavimu, verta paminėti,
kad Victoria Ruffo, kuri pati vaidino 2010 m. adaptacijoje „Triunfo del amor“
(Meilės triumfas) Lucianos Duval vaidmenį (Victoria Sandoval), buvo pirminis
pasirinkimas Lucienos Duval vaidmeniui originalioje 1998 m. „Teisė mylėti“
versijoje. Tačiau dėl įvairių priežasčių (gali būti ir honoraro klausimai, ir
scenarijaus niuansai) vaidmuo atiteko Helenai Rojo.
