Sveiki! Serialo
pristatymas „Tikroji meilė“ pas mane „kabėjo“ keleri metai. Jau gerai
nebepamenu, kas buvo iš skaitytojų pasiprašęs ar pasiprašiusi apžvelgti.
Kadangi esu pradėjęs 90-ųjų serialų apžvalgas, galiu retkarčiais įterpti ir Jūsų
mylimas ir jau kadaise matytas per televiziją muilo operas. Serialą „Tikroji
meilė“ (bandau atgaminti kažką žiūrėjęs), bet pamenu miglotai, nes serialą rodė
LNK ir tik savaitgaliais, todėl 95 serijų serialą turėjo rodyti maždaug metus.
Bedarydamas šį įrašą, ėmiau ir prisiminiau, kad visgi esu keletą fragmentų
matęs, nes buvo labai puošnus serialas, daug investuota į kokybiškus ir
įspūdingus kostiumus, o pats serialas galėjo tuo metu potencialiai konkuruoti
su brazilų muilo operos tradicija vaizduoti konkistadorų ar XIX amžiaus meilės
istorijas, kurioms reikėjo daug dekoracijų ir specialių kostiumų. Tokios
telenovelės vadinamos istorinėmis muilo operomis. MEKSIKIETIŠKOS
PRODUKCIJOS GARANTAS „Tikroji
meilė“ (isp. Amor real) Lietuvos televizijos
eteryje, konkrečiai per LNK kanalą, buvo rodomas daugmaž 2004 metais. Tai buvo
vienas ambicingiausių „Televisa“ studijos projektų, kurio prodiuserė Carla
Estrada siekė pakelti muilo operų kartelę iki aukščiausio gamybinio lygio.
Serialas yra ne originalus kūrinys, o 1983 m. telenovelės „Bodas de odio“
adaptacija, sukurta remiantis to paties pavadinimo Caridad Bravo Adams romanu.
Prie šios versijos scenarijaus adaptavimo prisidėjo italų scenaristė María
Zarattini, kurios profesionalumas užtikrino literatūrinį kūrinio svorį,
neįprastą tokio žanro projektams. Gamybinis
serialo mastas buvo beprecedentis: filmavimas truko aštuonis mėnesius Hidalgo
valstijoje, o kūrybinė grupė įtraukė daugiau nei 1 000 aktorių, statistikų,
techninio personalo narių bei amatininkų. Siekiant maksimalaus autentiškumo
atkuriant XIX a. vidurio Meksikos atmosferą, egzistuojančiame Tetlapayac
dvare ir jo apylinkėse buvo pastatyti ištisi statinių kompleksai bei aikštės.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas vizualiniams elementams: apšvietimui, kameros
darbui bei specialiai šiam laikotarpiui pasiūtiems kostiumams, kurie tapo
vizitine projekto kortele ir leido žiūrovams visiškai pasinerti į kitą epochą. Atrankos
į šį serialą procesas buvo itin kruopštus, nes prodiuserė siekė suburti ne tik
populiarius, bet ir techniškai stiprius aktorius, gebančius įkūnyti istorinius
personažus su reikiama laikmečio dvasia. Šis atrankos griežtumas atsipirko su
kaupu – serialas buvo neįtikėtinai palankiai sutiktas Meksikoje, kur 2004 m.
„TVyNovelas“ apdovanojimuose pelnė geriausios metų telenovelės titulą. Sėkmė
neapsiribojo gimtąja šalimi: kūrinys tapo globaliu eksportu, rodomu JAV,
Ispanijoje, Rusijoje bei daugelyje kitų pasaulio valstybių. Išskirtiniu
produkcijos įvertinimu tapo 2005 metais išleistas DVD formatas, kuris į
istoriją įėjo kaip pirmoji telenovelė, turinti angliškus subtitrus, taip
atveriant kelią šiam žanrui į anglakalbę rinką. Prodiuserė Carla Estrada
pabrėždavo, kad būtent atsidavusi kūrybinė komanda ir vizualinė estetika leido
žiūrovams patirti personažų emocijas per visiškai kitokią, rafinuotą prizmę.
„Tikroji meilė“ iki šiol yra minima kaip pavyzdys, kaip muilo opera gali
transformuotis į aukštos kokybės istorinę dramą, išlaikydama didelį populiarumą
ir ilgą išliekamąją vertę. SERIALO
„TIKROJI MEILĖ“ SIUŽETAS IR SUMANYMAS Šis
serialas yra sukonstruota XIX a. vidurio Meksikos drama, kurioje „Viktorijos
laikų“ moralės normos susiduria su asmenine laisve ir aistra. Siužetas
prasideda nuo Matildos Peñalver y Beristáin, jaunos aristokratės, kuri
puoselėja šiltus jausmus neturtingam, tačiau doro būdo kareiviui Adolfui
Solísui. Matildos tėvas yra linkęs pritarti šiai sąjungai, tačiau viską
sugriauna jos motina Augusta ir brolis Umbertas. Siekdami išgelbėti šeimą nuo
bankroto ir išsaugoti socialinį statusą, jie griebiasi gausybės intrigų:
suklastoja informaciją apie Adolfo „šeimą“, įkalina jį ir priverčia Matildą
tekėti už turtingo žemvaldžio Manuelio Fuentes Guerra. Šis vyras – geros
širdies, bet svetimas Matildei žmogus, kuris paveldėjo didžiulį turtą tik
mirties patale tėvo pripažintas kaip teisėtas įpėdinis. Įvyksta
priverstinė santuoka, kuri iš pradžių tampa tikra kančia. Matilda persikelia į
Manuelio ūkį, kur jos laukia ne tik atstumas nuo mylimojo, bet ir priešiška
aplinka, ypač dvaro administratoriaus dukra Antonija, kuri pati trokšta
užkariauti Manuelio širdį. Tuo tarpu Adolfas, ištrūkęs iš kalėjimo, neketina
pasiduoti ir, pasinaudojęs priedanga, įsidarbina Manuelio ūkio
administratoriumi. Tai sukuria įtampą ir paradoksalią situaciją: Manuelis,
nežinodamas apie „administratoriaus“ tikrąją tapatybę, ima juo pasitikėti ir
net puoselėti draugiškus ryšius. Vėliau tiesa apie intrigantų klastą išaiškėja,
tačiau džiaugsmą aptemdo vis stiprėjantis, natūralus ir netikėtas Matildos
jausmas savo vyrui.
Serialo
dinamika keičiasi, kai Matilda suvokia, kad meilė Adolfui blėsta, o jos širdį
užkariauja Manuelio taurumas ir atsidavimas. Kai ji galiausiai pasiryžta
atverti tiesą ir nutraukti santykius su praeitimi, lemtingas atsitiktinumas
atskleidžia Manueliui, kas iš tikrųjų buvo jo „administratorius“. Paskutinę
akimirką, kai Matilda praneša apie nėštumą, vyro pasitikėjimas sugriūva – jis
pasijunta dvigubai išduotas. Apimtas įniršio ir abejonių dėl vaiko tėvystės,
Manuelis išvaro žmoną iš namų, taip pradėdamas ilgą, skausmingą ir sudėtingą
susitaikymo bei atpirkimo kelią, kuriame persipina civiliniai neramumai,
socialiniai barjerai ir nuolatinės politinės intrigos. Lyginant
šį kūrinį su ankstesne 1983-ųjų versija („Bodas de odio“), „Tikroji meilė“
išsiskiria ne tiek siužeto vingiais, kurie iš esmės išlieka ištikimi
literatūriniam originalui, kiek gilesniu psichologiniu portretavimu.
Ankstesnėse ekranizacijose daugiausia dėmesio būdavo skiriama „aukos“ ir
„piktadario“ archetipams, tačiau 2003 m. versija visus veikėjus nudažo
pilkomis spalvomis. Čia nėra vienpusiškų personažų – net ir tie, kurie daro
klaidas, turi motyvaciją, o pagrindinis herojus Manuelis pateikiamas kaip
vyras, kurio vidinė kova tarp meilės ir įžeisto orumo yra itin žmogiška. Ši
versija meistriškai transformuoja priverstinės santuokos tropą iš
melodramatiškos kančios į lėtą, brandžią transformaciją, kurioje meilė tampa ne
likimo dovana, o sunkaus darbo ir abipusio supratimo vaisiumi. Finaliniame
serialo etape akcentuojama esminė idėja: tikra meilė nėra aklas jausmas ar
socialinis sandoris, o gebėjimas atleisti ir priimti kito žmogaus tiesą net
tada, kai viskas aplinkui skatina nepasitikėjimą. „Tikroji meilė“ nagrinėja
„realaus“ jausmo prigimtį – ji nėra ideali, ji sužeista išdavysčių, politinių
suiručių ir žmogaus egoizmo, tačiau būtent per šias krizes ji tampa „tikra“.
Serialas pabaigoje reziumuoja, kad meilė reikalauja ne tik aistros, bet ir
principingo pasirinkimo likti kartu net tada, kai praeities šešėliai grasina
sugriauti viską, kas sukurta. Tai kūrinys apie tai, kaip du žmonės, suvesti
aplinkybių ir klastos, per kančią atranda stipresnį tarpusavio ryšį, nei galėjo
pasvajoti savo pirminio naivumo stadijoje. SERIALO
„TIKROJI MEILĖ“ AKTORIAI IR VEIKĖJAI Aktorių
atranka į „Tikrąją meilę“ buvo, kaip minėjau, kruopščiai suplanuotas
prodiuserės Carlas Estrados procesas. Ji siekė sukurti ansamblį, kuris ne tik
atitiktų istorinį kontekstą, bet ir turėtų pakankamai charizmos išlaikyti
žiūrovų dėmesį per 95 serijas. Fernando Colunga ir Adela Noriega
tuo metu jau buvo „Televisa“ žvaigždės, tačiau Estrada norėjo iš jų išspausti
kitokią, brandesnę vaidybą, nei buvo įprasta to meto melodramose. Aktoriai savo
interviu vėliau pripažino, kad darbas prie šio projekto buvo kitoks dėl
griežtos drausmės, kostiumų sudėtingumo ir režisierės reikalavimo viską
vaidinti su „istorine tiesa“, o ne „muilo operų“ perdėtumu. Fernando
Colunga (Manuelis) buvo pasirinktas dėl savo gebėjimo
perteikti orumą ir jėgą, o ne tik „gražaus vyruko“ įvaizdį, (o man asmeniškai
atrodo, kad būtent dėl to, kad jis buvo tuo metu populiariausias). Interviu jis
dažnai pabrėždavo, kad Manuelio personažas jam buvo vienas didžiausių iššūkių
karjeroje, nes reikėjo išmokti valdyti žirgus, dėvėti sunkius XIX a. kostiumus
ir derinti agresyvią užsispyrimą su gilia vidine kančia. Aktorius atviravo, kad
filmavimo sąlygos Hidalgo dvare buvo fiziškai varginančios – karštis, dulkės ir
ilgos darbo valandos, tačiau būtent šis asketiškas fonas padėjo jam sukurti
personažo vientisumą, kuris žiūrovams atrodė neįtikėtinai autentiškas.
Matilda
(Adela Noriega) buvo pasirinkta dėl savo gebėjimo perteikti tyrumą,
kuris palaipsniui virsta moteriška stiprybe. Aktorė savo pasisakymuose
pabrėždavo, kad Matilda jai buvo pati mylimiausia rolė, nes personažas keitėsi:
nuo naivios mergaitės iki moters, kuri išdrįsta pasipriešinti patriarchalinei
motinos Augustos valdžiai. Tuo tarpu Helena Rojo, vaidinusi Augustą,
buvo pasirinkta kaip „ledinė“ antagonistė, kurios charizma buvo būtina, kad
žiūrovai jaustų tikrą grėsmę Matildai. Rojo interviu dažnai pabrėždavo, kad jai
buvo įdomu tirti „motinos meilės, virtusios tironija“, psichologiją, o jos ir
Adelos chemija filmavimo aikštelėje buvo itin įtempta, kas padėjo sukurti
tikroviškus konfliktus. Chantal
Andere (Antonija) atranka buvo strateginis žingsnis, nes ji
jau turėjo reputaciją kaip geriausia „muilo operų blogietė“. Aktorei vaidmuo
buvo malonus iššūkis – ji stengėsi Antoniją pavaizduoti ne kaip karikatūrišką
piktadarę, o kaip nelaimingą, meilės ištroškusią moterį, kurios veiksmai kyla
iš nevilties. Visa aktorių komanda dažnai akcentuodavo „šeimyninę“ atmosferą
filmavimo aikštelėje: nepaisant griežtų reikalavimų, Estrada sugebėjo suburti
kolektyvą, kuriame patyrę aktoriai (kaip Ricardo Blume ar Ana Martín) dalijosi
patirtimi su jaunesniais kolegomis. Būtent šis aktorių tarpusavio
profesionalumas ir pagarba sudėtingam projektui tapo pagrindine priežastimi,
kodėl serialas išlaikė tokią aukštą meninę kokybę.
10
MAŽIAU ŽINOMŲ FAKTŲ APIE SERIALĄ „TIKROJI MEILĖ“ 1.
Prieš pasirenkant „Tikroji meilė“, buvo svarstomi kiti variantai serialo
pavadinimo variantai. Kūrėjai bijojo, kad pavadinimas „Bodas de odio“
(originalaus 1983 m. serialo pavadinimas) atrodys pernelyg neigiamas
šiuolaikiniam žiūrovui, todėl buvo pasirinktas „Tikroji meilė“, pabrėžiant
meilės tikrumą, o ne vestuvių neapykantą. 2.
Adelos Noriegos sugrįžimas. Adela Noriega tuo metu buvo viena brangiausių
Meksikos aktorių. Po šio vaidmens ji ilgą laiką nesifilmavo jokiuose
projektuose, todėl daugelis gerbėjų šį serialą laiko jos karjeros kulminacija. 3.
Fernando Colungos žirgai. Aktorius, vaidinęs Manuelį, pats buvo patyręs
raitelis. Tačiau prodiuserė Carla Estrada reikalavo, kad jis mokytųsi
specifinio XIX a. jojimo stiliaus, tad aktorius praleido kelias savaites
treniruotėse, kad įgautų tikro aristokratiško laikytojo laikyseną. 4.
Specialiai sukurta „Hacienda“. Nors filmavimas vyko istoriniame Tetlapayac
dvare, dauguma interjerų buvo atkurti studijoje, nes tikri dvaro kambariai buvo
per maži apšvietimo įrangai ir kameroms – serialas reikalavo specifinio, kiek
tamsaus ir dramatiško apšvietimo, būdingo kino filmams. 5.
Kostiumų autentiškumas. Aktoriai nešiojo autentiškus XIX a. stiliaus drabužius,
kurie buvo itin nepatogūs. Moterys privalėjo dėvėti tikrus korsetus, kurie
fiziškai ribojo kvėpavimą, todėl tarp scenų filmavimo aikštelėje aktorės dažnai
turėdavo juos atsilaisvinti, kad galėtų normaliai pailsėti. 6.
Adolfo Solís vaidmens svarba. Mauricio Islas (Adolfas) buvo toks populiarus,
kad scenaristai turėjo rimtai apsvarstyti, ar nužudyti jo personažą serialo
pabaigoje, ar leisti jam laimingai išvykti. Buvo sukurti keli scenarijaus
variantai, kad žiūrovai per daug neįsižeistų dėl finalo. 7.
Slaptas ryšys su kitais projektais. Tame pačiame Tetlapayac dvare, kuriame buvo
filmuojama „Tikroji meilė“, vėliau buvo filmuojami ir kiti žinomi projektai bei
muzikiniai klipai, nes filmavimo aikštelė tapo ikonine dėl savo unikalios
architektūros. 8.
Didžiausias statistų skaičius. Vienoje iš vestuvių scenų filmavime dalyvavo
daugiau nei 200 žmonių – tai buvo viena brangiausių scenų visoje Meksikos
televizijos istorijoje tuo metu, nes kiekvienas žmogus turėjo būti aprengtas,
nugrimuotas ir apmokytas elgtis kaip XIX a. žmogus. 9.
Garso takelio populiarumas. Titulinė daina „Tikroji meilė“, kurią atliko duetas
„Sin Bandera“, tapo hitu net radijo stotyse, kurios įprastai negrojo muilo
operų muzikos. Tai buvo retas atvejis, kai serialo daina gyveno savo atskirą,
sėkmingą gyvenimą. 10.
2004 m. „TVyNovelas“ apdovanojimuose serialas laimėjo praktiškai visose
pagrindinėse kategorijose (geriausias aktorius, geriausia aktorė, geriausia
piktadarė, geriausia drama). Tai buvo pirmas kartas, kai viena telenovelė
nušlavė visą apdovanojimų ceremoniją.
Tęsiu Jūsų pageidavimus
apie kadaise rodytus TV serialus ir šįkart sulaukiau net kelių prašymų pateikti
kuo plaresnį pasakojimą apie serialą „Apkabink mane“ arba „Apkabink
mane stipriai“ (ispan. Ambrazame muy fuerte), kurį kelis
kartus rodė per Lietuvos televizijos kanalus. Apie šio serialo siužetus,
aktorius, nematytus ir tikras intrigas bei serialo įdomybes šiandien kviečiu ir
susipažinti.
SERIALO „APKABINK MANE“
SIUŽETAS
„Apkabink mane stipriai“ turėtų
verstis į lietuvių kalbą, tačiau vertėjai supaprastino iki „Apkabink mane“ (Abrázame
muy fuerte) – tai 2000–2001 metais filmuota meksikiečių su 135 serijomis telenovelė,
kurios siužetas – tai sudėtingas meilės, paslapčių, socialinių skirtumų ir
atpirkimo audinys. Istorija prasideda turtingoje ir įtakingoje Rivos šeimoje,
kuriai priklauso didžiulės „Alaus dvaro“ žemės, kurioje auginami bananai. Jos
centre – jauna, graži ir geraširdė Kristina Rivos (Cristina Rivera), kuri
beprotiškai įsimyli vieną iš savo tėvo darbininkų – jėzuitų mokyklos mokytoją
Diegą Ernandesą (Diego Hernandez).
Kristinos ir Diego meilė
yra aistringa, tačiau pasmerkta nuo pat pradžių dėl didelių socialinių
skirtumų. Kristinos tėvas, donas Severianas, yra despotiškas ir valdingas
vyras, kuris niekada neleistų savo dukrai susituokti su „paprastu“ darbininku.
Sužinojęs apie jų santykius, jis įsikiša ir per prievartą išskiria
įsimylėjėlius. Jis nužudo Diegą, o Kristinai praneša, kad šis tiesiog dingo.
Sužinojęs apie Kristinos nėštumą, donas Severianas įkalina dukrą užmiestyje,
kad paslėptų šeimos „gėdą“. Ten Kristina pagimdo dukrą, kuriai duoda Marijos
del Karmen (Maria del Carmen) vardą. Tačiau donas Severianas klastoja dukters
mirtį ir atiduoda Mariją del Karmen auginti savo ištikimai tarnaitei Rakelai. Jis
įtikina Kristiną, kad jos kūdikis mirė.
Po šio sukrečiančio
įvykio donas Severianas suplanuoja, kad Kristina ištekėtų už jo valdytojo,
ambicingo ir klastingo Federiko Rivero (Federico Rivero), kuris slapta trokšta
Rivos šeimos turto. Nors Kristina išteka už Federiko, jų santuoka yra be
meilės, o Federikas išlieka šaltas ir negailestingas vyras. Tuo tarpu Marija
del Karmen auga nežinodama savo tikrosios kilmės, manydama, kad Rakela yra jos
motina, o Kristina – teta. Ji auga kartu su Karloso Manueliu Rivero (Carlos
Manuel Rivero), Federiko sūnėnu, kuris taip pat gyvena dvare. Tarp Marijos del
Karmen ir Karloso Manuelio užsimezga stiprus ryšys, kuris ilgainiui perauga į
meilę, tačiau ir ji, atrodo, yra pasmerkta.
Telenovelės siužetas
pasisuka dramatiška linkme, kai donas Severianas miršta, o Kristina netikėtai
apanka per keistą incidentą, kurį sukėlė Federikas. Federikas, siekdamas
užvaldyti Kristiną ir jos turtus, manipuliuoja ja ir bando ją izoliuoti. Jis
taip pat planuoja vesti Mariją del Karmen, manydamas, kad ji yra Kristinos
sesuo, ir taip dar labiau įtvirtinti savo pozicijas Rivos dvare. Vis dėlto,
Marija del Karmen ir Karlosas Manuelis priešinasi šiam planui, o jų meilė
stiprėja, nepaisant Federiko ir jo pusseserės Deboros Faljer (Deborah Falier)
piktų kėslų. Debora, klastinga ir pavydi moteris, taip pat trokšta Karloso
Manuelio ir stengiasi pakenkti Marijos del Karmen ir Karloso Manuelio
santykiams.
Istorijai besivystant,
paslaptingas žmogus, Chuanas Kortesas (Juan Cristobal), pasirodo dvare ir tampa
Kristinos patikėtiniu. Jis padeda Kristinai atgauti regėjimą ir palaipsniui
sužino apie Federiko klastą ir tikrąsias Marijos del Karmen šaknis. Išaiškėja,
kad Chuanas Kortesas yra ne kas kitas, o Diego Hernandezo brolis, atvykęs
ieškoti tiesos ir keršyti už brolio mirtį. Sužinojęs, kad Marija del Karmen yra
Diegoso dukra, jis prisiekia ją apsaugoti. Serialas kupinas intrigų, nes Marija
del Karmen sužino apie savo tikrąją tapatybę ir sudėtingus šeimos santykius.
Jai tenka susidurti su Federiko ir Deboros piktumu, tačiau galiausiai meilė
triumfuoja. Kristina atgauna regėjimą, tiesa išaiškėja, o blogis yra
nubaudžiamas. Marija del Karmen ir Karlosas Manuelis galiausiai gali būti
kartu, o Kristina randa ramybę ir atleidimą. Maždaug toks siužetas, tiesa,
sunku dėl tų vardų lietuvinti, gali būti, kad lietuviškame vertime kai kurie
vardažodžiai buvo pakeisti arba sulietuvinti kitaip.
SERIALO „APKABINK MANE“
KILMĖ IR SERIALO VERSIJOS, POPULIARUMAS IR ŽIŪROVŲ NUOMONĖ
Visgi riektų žinoti, kad
populiarioji versija (2000–2001) nėra originalus serialas. Jo siužetas paremtas
garsios meksikiečių rašytojos Caridad Bravo Adams romanu, pavadinimu
„Pecado Mortal“ (Mirtinoji nuodėmė). Ši knyga, išleista dar 1954 metais, tapo
pagrindu keliems populiariems ekranizavimams.Pati Caridad Bravo
Adams buvo nepaprastai produktyvi ir viena garsiausių telenovelės rašytojų
pasaulyje, o jos kūryba dažnai priskiriama „telenovelių Margaret Mitchell“
stiliui, nagrinėjančiam meilės be meilės santuokos ir kitas gilias temas. Dėl
savo gebėjimo pasiekti plačiąją auditoriją per radijo ir televizijos
adaptacijas, jos romanai, įskaitant „Pecado Mortal“, sulaukė didelio atgarsio
ir išliko populiarūs dešimtmečius.
Pirmasis šios istorijos
perkėlimas į ekraną buvo filmas „Pecado Mortal“ (1955), kuriame pagrindinius
vaidmenis atliko Silvia Pinal ir Víctor Junco. Vėliau, 2015 metais, „Televisa“
sukūrė dar vieną telenovelės versiją, pavadintą „Que te perdone Dios“. Šioje
adaptacijoje vaidino tokie aktoriai kaip Zuria Vega, Mark Tacher ir Rebecca
Jones, siekiant pritaikyti klasikinę istoriją šiuolaikinei auditorijai. Taigi,
„Apkabink mane“ yra tik viena iš daugelio sėkmingų Caridad Bravo Adams kūrinio
interpretacijų.
Serialas taip pat susilaukė
didžiulės sėkmės reitinguose ir buvo vienas žiūrimiausių serialų savo
transliacijos laikotarpiu. Nors konkrečių reitingų duomenų rasti sudėtinga,
bendras atgarsis ir apdovanojimai rodo jo didelį populiarumą. Kritikai ir
žiūrovai gyrė serialą už gerai sukurtą istoriją, puikius aktorių pasirodymus ir
gebėjimą išlaikyti įtampą iki pat pabaigos. Ypač teigiamai buvo vertinamas
serialo tempas, kuris buvo apibūdinamas kaip „greitas ir dramatiškas“. Net ir
po daugelio metų, DVD leidimai sulaukė teigiamų atsiliepimų dėl kokybės ir
galimybės peržiūrėti mėgstamiausias scenas.
Serialas pelnė daugybę
apdovanojimų, patvirtinančių jo sėkmę. Tarp svarbiausių apdovanojimų yra
„Premios TVyNovelas“, kurie yra vieni prestižiškiausių apdovanojimų Meksikos
telenovelėms. „Abrázame muy fuerte“ laimėjo keletą kategorijų, įskaitant:
Geriausia telenovelė
Geriausia aktorė (Victoria Ruffo)
Geriausias aktorius (Fernando Colunga)
Geriausia piktadarė aktorė (Nailea Norvind)
Geriausias piktadarys aktorius (César Évora)
APIE SERIALO „APKABINK MANE“ FILMAVIMO
LOKACIJĄ
Serialas „Apkabink mane“ pasižymėjo išskirtiniais ir
vešliais peizažais, kurie puikiai papildė dramatišką siužetą. Nors „Televisa“
studijos Meksike, kaip ir daugeliu telenovelės atvejų, buvo naudojamos
interjerų filmavimui, didžioji dalis išorės scenų, ypač su kriokliais ir sodriomis
plantacijomis, buvo nufilmuotos Meksikos pietrytinėje dalyje.
Pagrindinės filmavimo lokacijos buvo Tabasko
valstijoje, ypač jos sostinėje Viljahermosoje (Villahermosa) ir Teapos mieste.
Tabaskas yra žinomas dėl savo atogrąžų klimato, vešlios augmenijos, upių ir
įspūdingų krioklių, kas puikiai tiko „Alaus dvaro“ ir aplinkinių žemių
atmosferai sukurti. Šios vietovės suteikė serialui autentiškumo ir vizualinio
grožio, leidžiančio žiūrovams pasinerti į istorijos atmosferą.
Be Tabasko, kai kurios scenos buvo nufilmuotos ir
Čiapaso valstijoje (Chiapas). Čiapasas taip pat garsėja savo nuostabia gamta,
įskaitant kalnus, upes, krioklius ir atogrąžų miškus. Manoma, kad būtent šiose
valstijose buvo nufilmuotos scenos su kriokliais ir didelėmis augalų
plantacijomis, suteikusios serialui įspūdingo fono ir patrauklumo. Taip pat
minima, kad kai kurios scenos galėjo būti filmuojamos Tlakotalpane, Verakruso
valstijoje, ir Kankune (Cancún), nors pagrindinis dėmesys buvo skirtas Tabasko
ir Čiapaso gamtos grožiui. Tokia lokacijų įvairovė padėjo sukurti turtingą ir
vizualiai patrauklų pasaulį, kuris buvo neatsiejama „Apkabink mane“ sėkmės
dalis.
APIE PAGRINDINIUS SERIALO AKTORIUS IR JŲ
SANTYKĮ SU VAIDMENIMIS
María Victoria Eugenia Guadalupe Martínez
del Río Moreno-Ruffo, geriau žinoma kaip Victoria Ruffo,
yra viena žinomiausių ir gerbiamiausių Meksikos telenovelės aktorių. Gimusi
1962 m. gegužės 31 d. Meksikoje, ji per savo ilgametę karjerą, prasidėjusią
1979 metais, sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų, pelniusių jai „dramos
karalienės“ titulą. Jos unikalus gebėjimas perteikti gilų skausmą, trapumą ir
atsparumą pavertė ją viena mėgstamiausių žiūrovų aktorių. Tarp ryškiausių jos
vaidmenų yra „Tiesiog Marija“ (1989), „Gyvenu dėl Elenos“ (1998), „Pamotė“
(2005) ir t. t. Šiaip beveik visi jos garsiausi darbai yra rodyti lietuviams.
Vienas iš reikšmingiausių Victoria Ruffo karjeros
vaidmenų, neabejotinai, yra Kristinos Rivazos personažas telenovelėje „Apkabink
mane“. Šis vaidmuo buvo ypač sudėtingas ir reikalavo didelio emocinio
išgyvenimo. Kristina – tai moteris, kuri patiria neįtikėtiną skausmą: praranda
savo mylimąjį, manosi netekusi kūdikio, apanka ir tampa klastingo vyro auka.
Victoria Ruffo sugebėjo puikiai įkūnyti šią tragišką figūrą, perteikdama jos
vidinį skausmą, neviltį, bet kartu ir nepaprastą stiprybę bei motinos meilę,
kurią ji jautė savo dukrai, nors ir to nežinodama. Ypač įsimintinos buvo jos
scenos, kuriose ji, būdama akla, bandė orientuotis pasaulyje ir kovoti už savo
teisę į laimę.
Šis vaidmuo ir pats serialas Victoriai Ruffo atnešė
didelį pripažinimą ir dar labiau įtvirtino jos, kaip dramos ikonos, statusą. Už
Kristinos vaidmenį ji pelnė prestižinį „Premios TVyNovelas“ apdovanojimą
geriausios aktorės kategorijoje, kas tik patvirtino jos įtaką ir meistriškumą
telenovelės žanre. Nors konkrečių citatų apie šį vaidmenį viešai yra nedaug,
pats faktas, kad šis serialas ir jos pasirodymas jame yra nuolat minimi kaip
vieni geriausių jos karjeroje, rodo, kokią svarbą jis turėjo jai pačiai ir jos
aktorei. Kristinos personažas leido Victoriai Ruffo pademonstruoti visą savo
aktorinį diapazoną, nuo jaunos įsimylėjusios merginos iki sužalotos, bet
stiprios motinos. Šis vaidmuo neabejotinai prisidėjo prie to, kad ji išliko
viena iš labiausiai gerbiamų ir mylimų Lotynų Amerikos telenovelės aktorių.
Interviu yra minėjusi, kad serialas išties pareikalavo
labai daug, nes aktorė kurį laiką sirgo, tad dalis scenų iš tikrųjų nufilmuoti
ligoninėje. Serialas, kaip ji minėjo, pasižymėjo ypač dideliu intensyviu
filmavimu, praktiškai 135 serijų nufilmuoti per kiek daugiau nei tris mėnesius,
tad spaudimo viską daryti greitai ir gerai buvo.
Aracely Arámbula Jaques,
gimusi 1975 m. kovo 6 d. Čihuahua mieste, Meksikoje, yra talentinga ir
visuomenės mylima Meksikos aktorė, dainininkė ir modelis. Savo karjerą ji
pradėjo jaunystėje, dalyvaudama grožio konkursuose, o vėliau, studijavusi
Televisos aktorystės centre (CEA), debiutavo telenovelėse. Nuo pat pirmųjų
vaidmenų Aracely išsiskyrė ne tik savo grožiu, bet ir gebėjimu perteikti gilias
emocijas. Per ilgus metus ji sukūrė daugybę sėkmingų vaidmenų, pelniusių jai
tarptautinį pripažinimą, o jos dainininkės karjera taip pat susilaukė sėkmės.
Vienas svarbiausių ir sudėtingiausių Aracely Arámbula
karjeros vaidmenų, be abejonės, buvo du Marijos del Karmen. Tai buvo didelis
iššūkis jaunai aktorei, nes jai teko įkūnyti tą pačią asmenybę skirtingais
gyvenimo tarpsniais: paauglę, o vėliau jau subrendusią moterį. Marija del
Karmen – tai jauna, naivi, bet stipri mergina, kovojanti už savo meilę ir
tiesą, nežinanti savo tikrosios kilmės, o vėliau tampanti brandžia moterimi,
susiduriančia su gyvenimo sunkumais. Aracely puikiai susidorojo su abiem
vaidmenimis, perteikdama jų unikalumą ir emocinę gelmę, kas jai pelnė didelį
pripažinimą ir įtvirtino jos, kaip talentingos aktorės, poziciją.
Pati Aracely Arámbula ne kartą yra pabrėžusi, kad
„Apkabink mane“ buvo labai reikšmingas projektas jos karjeroje. Ji dažnai
vadina jį savo sėkmės tramplinu ir vienu svarbiausių serialų, atvėrusių jai
duris į tarptautinę šlovę. Apie darbą šiame seriale ir kolegas Aracely yra
kalbėjusi su pagarba ir nostalgija. Ji yra minėjusi, kad darbas su patyrusiais
aktoriais, tokiais kaip Victoria Ruffo ir Fernando Colunga, jai buvo puiki
mokykla. Nors buvo gandų apie įtampą tarp jos ir Fernando Colunga užkulisiuose,
Aracely viešai visada pabrėždavo profesionalumą. Ji yra minėjusi, kad „chemija“
ekrane dažnai yra aktorių darbo ir pastangų rezultatas, o ne būtinai asmeninės
simpatijos. Taip pat ji yra kalbėjusi apie tai, kokią svarbią patirtį įgijo
dirbdama su serialo režisieriais ir prodiuseriais. „Apkabink mane“ leido
Aracely Arámbula pademonstruoti savo talentą platesnei auditorijai ir
įtvirtinti jos poziciją kaip vienos populiariausių telenovelės žvaigždžių.
Fernando Colunga Olivares,
gimęs 1966 m. kovo 3 d. Meksikoje, yra vienas labiausiai atpažįstamų ir
populiariausių Lotynų Amerikos telenovelės aktorių. Jis garsėja savo išvaizda,
charizma ir gebėjimu įkūnyti romantiškus, stiprius, o kartais ir dramatiškus
herojus. Savo karjerą jis pradėjo kaip modelis ir kaskadininkas, o vėliau,
studijavęs Televisos aktorystės centre (CEA), perėjo prie aktorystės. Nuo
1990-ųjų vidurio jis tapo nuolatiniu pagrindinių vaidmenų atlikėju, pelnęs
„telenovelių princas“ reputaciją. Tarp jo ryškiausių vaidmenų yra serialai „La
Usurpadora“ (1998), „Amor Real“ (2003) ir „Soy tu dueña“ (2010).
Vienas iš reikšmingiausių Fernando Colunga vaidmenų
buvo Karlo Manuelio Rivero personažas telenovelėje „Apkabink mane stipriai“.
Karlo Manuelis – tai geras, sąžiningas ir ištikimas vyras, įsimylėjęs Mariją
del Karmen, bet nuolat susiduriantis su kliūtimis dėl savo piktavalio dėdės
Federiko ir kitų intrigų. Fernando Colunga puikiai perteikė šio personažo
tvirtybę, atsidavimą ir ryžtą kovoti už savo meilę ir teisingumą. Jis sukūrė
klasikinį telenovelės herojaus paveikslą, kuris pavergė žiūrovų širdis.
Šis vaidmuo ir pats serialas turėjo didelę reikšmę
Fernando Colunga karjerai, dar labiau įtvirtindami jo poziciją kaip vieno
svarbiausių telenovelės vedančiųjų aktorių. Serialo sėkmė ir dideli reitingai
prisidėjo prie jo populiarumo augimo ne tik Meksikoje, bet ir visame pasaulyje.
Nors Fernando Colunga yra žinomas dėl savo privataus gyvenimo ir retai viešai
kalba apie asmeninius dalykus, jis ne kartą yra pabrėžęs savo profesionalumą ir
atsidavimą kiekvienam vaidmeniui.
Apie Karlo Manuelio vaidmenį ir darbą seriale Fernando
Colunga yra minėjęs, kad jam visuomet svarbu nuodugniai suprasti savo personažą
ir įdėti maksimalias pastangas jį įkūnyti. Jis vertina prodiuserės Salvadoro
Mejia ir režisieriaus Migelio Korcegos profesionalumą ir bendradarbiavimą
filmavimo aikštelėje. Nors viešai nebuvo detalių apie galimus nesutarimus su
Aracely Arámbula ar Victoria Ruffo, Fernando Colunga visada pabrėžia
profesionalius santykius su kolegomis. Jam svarbiausia – sukurti įtikinamą ir
įsimintiną istoriją, kuri pasiektų žiūrovus. Karlo Manuelio vaidmuo leido jam
dar kartą įrodyti savo gebėjimą vaidinti romantiškus, bet kartu ir stiprius,
principingus personažus, kurie yra pasirengę kovoti už teisybę ir meilę.
César Évora,
gimęs 1959 m. lapkričio 4 d. Havanoje, Kuboje, yra vienas labiausiai
atpažįstamų ir gerbiamų Lotynų Amerikos telenovelės aktorių. Jis garsėja savo
išskirtiniu gebėjimu įkūnyti tiek herojus, tiek, ypač, sudėtingus ir
charizmatiškus piktadarius, kas jam pelnė didelį pripažinimą. Karjerą pradėjęs
gimtojoje Kuboje, jis vėliau persikėlė į Meksiką, kur „Televisa“ telenovelėse
įsitvirtino kaip nuolatinis pagrindinių vaidmenų atlikėjas. Jo intensyvus
žvilgsnis, tvirtas balsas ir gebėjimas perteikti personažo vidinius konfliktus
padėjo jam tapti vienu labiausiai ieškomų aktorių šio žanro kūriniuose. Tarp jo
ryškiausių vaidmenų yra serialai „El Privilegio de Amar“ (1998), „La Madrastra“
(2005) ir „Triunfo del amor“ (2010).
Vienas iš išskirtiniausių César Évora karjeros
vaidmenų, neabejotinai, buvo Federiko Rivero personažas telenovelėje „Apkabink
mane stipriai“ (Abrázame muy fuerte, 2000–2001). Federikas – tai pagrindinis
serialo antagonistas, Kristinos vyras, kuris yra ambicingas, klastingas ir
godus vyras, trokštantis užvaldyti Rivazos šeimos turtus. César Évora puikiai
perteikė šio personažo piktumą, šaltumą ir manipuliavimo gebėjimus, tačiau
kartu sugebėjo suteikti jam tam tikro žavesio, kas padarė jį itin įsimintinu piktadariu.
Jo pasirodymas buvo toks įtikinamas, kad jis sulaukė didelio žiūrovų
„neapykantos“ ir susižavėjimo vienu metu.
„Apkabink mane“ vaidmuo ir pats serialas César Évora
atnešė didelį pripažinimą ir dar labiau sustiprino jo, kaip „geriausio
piktadario“, reputaciją telenovelėse.
Nailea Norvind,
gimusi 1970 m. vasario 16 d. Meksikoje, yra talentinga ir universali Meksikos
aktorė, turinti norvegiškų šaknų. Ji išsiskiria savo gebėjimu įkūnyti
sudėtingus ir dažnai kontroversiškus personažus, tiek herojes, tiek piktadares.
Nailea aktorystės karjerą pradėjo dar vaikystėje, o vėliau, subrendusi,
sugebėjo sėkmingai pereiti prie suaugusiųjų vaidmenų, įsitvirtindama
telenovelėse, teatre ir kine. Jos išraiškingumas ir ryžtingumas ekrane padėjo
jai tapti viena žinomiausių Meksikos televizijos figūrų.
Vienas iš labiausiai įsimintinų ir pripažintų Nailea
Norvind vaidmenų yra Debora Faljer šioje telenovelėje. Debora – tai pagrindinė
serialo antagonistė, piktavale ir klastinga moteris, kuri yra įsimylėjusi
Karlosą Manuelį ir, vedina pavydo bei godumo, nuolat stengiasi pakenkti Marijos
del Karmen ir Karloso Manuelio santykiams. Nailea puikiai įkūnijo šį piktą ir
manipuliuojantį personažą, perteikdama jo žiaurumą, melą ir neviltį.
TITUTINĖS SERIALO „APKABINK MANE“ DAINOS
Serialo „Apkabink mane stipriai“ (Abrázame muy fuerte)
titulinė daina, kurios pavadinimas toks pat kaip ir serialo, – tai nepaprastai
svarbi jo dalis, tapusi neatsiejamu emocinio ir siužetinio audinio elementu. Ši
daina, atliekama legendinio meksikiečių dainininko ir dainų autoriaus Juan
Gabrielio (1950-2016), buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių. Visų pirma,
jos tekstas ir melodija idealiai atspindėjo telenovelės esmę: gilią, aistringą
ir skausmingą meilę, išbandymus, pasiaukojimą ir viltį. Daina puikiai perteikė
pagrindinių veikėjų, ypač Marijos del Karmen ir Karlo Manuelio, išgyvenimus ir
jų troškimą išsaugoti savo meilę, nepaisant visų kliūčių. Ji kalbėjo apie
prisirišimą, saugumą ir šilumą, kurią suteikia tikras apkabinimas sudėtingame
pasaulyje.
Antra, Juan Gabrielio, kaip atlikėjo, populiarumas ir
charizma garantavo dainos ir, atitinkamai, serialo sėkmę. Jis buvo ir tebėra
viena didžiausių Lotynų Amerikos muzikos ikonų, o jo dainos sugebėjo paliesti
milijonų širdis. Jo gebėjimas perteikti gilias emocijas per balsą ir dainų
tekstus buvo neprilygstamas. Daina „Abrázame muy fuerte“ pati savaime jau buvo
Juan Gabrielio kūrinys, kuris buvo išleistas jo albumu ir tapo dideliu hitu,
tačiau serialo dėka ji pasiekė dar platesnę auditoriją ir tapo vienu žinomiausių
jo kūrinių XXI amžiuje.
Pats Juan Gabrielis, kaip dainos autorius ir
atlikėjas, labai vertino dainos pasirinkimą serialui. Jis puikiai suprato, kad
daina tapo neatsiejama pasakojimo dalimi ir padėjo sustiprinti emocinį ryšį
tarp žiūrovų ir personažų. Jam tai buvo puiki proga pristatyti savo kūrybą
naujai auditorijai ir dar labiau įtvirtinti savo, kaip dainų autoriaus,
talentą. Daina pelnė milžinišką populiarumą ir komercinę sėkmę, laimėjusi
tokius apdovanojimus kaip „Billboard Latin Music Awards“ apdovanojimas už „Hot
Latin Song of the Year“ 2002 metais. Tai patvirtino, kad dainos pasirinkimas
serialui buvo puikus strateginis sprendimas, naudingas tiek pačiam serialui,
tiek Juan Gabrielio muzikos karjerai. Daina tapo neatsiejama telenovelės dalimi
ir viena iš priežasčių, kodėl „Apkabink mane stipriai“ yra prisimenama ir
mylima iki šiol.
Nors Aracely Arámbula pirmiausia yra žinoma kaip
aktorė, ji turi ir sėkmingą dainininkės karjerą. Daina „Niña y Mujer“ buvo
svarbus žingsnis jos, kaip muzikos atlikėjos, kelyje, ši daina taip pat
skambėjo kiekvienos serijos pabaigoje. Jos vokalinės galimybės apibūdinamos
kaip švelnios ir melodingos, tinkamos romantiškoms baladėms. „Niña y Mujer“
parodė jos gebėjimą ne tik vaidinti, bet ir emociškai atlikti dainas, kas
pridėjo dar vieną dimensiją jos, kaip menininkės, įvaizdžiui. Galite ir ją
pasiklausyti.
Tai tiek apie serialą „Apkabink mane“, kuris buvo
rodomas per TV3, tikiuosi, kad straipsnis patiko ir buvo naudingas.
Turiu kelis užsakymus, t.
y. Jūsų asmeninius prašymus aprašyti ir kaip nors susisteminti informaciją apie
senus serialus, rodytus prieš daugel metų per Lietuvos televizijos kanalus.
Pirmasis prašymas – meksikiečių telenovelė, kitaip sakant, muilo opera „Teisė
mylėti“ (ispan. El privilegio de amar), kuri buvo Meksikoje
filmuojama 1998-1999 metais ir sulaukė 155 serijų. Serialas, kiek aptikau, buvo
rodomas per LNK išskirtinai tik savaitgaliais ir jį dėl serijų kiekio rodė
netgi kelerius metus. Man regis, pats pamenu šiek tiek tą siužetą ir aktorius,
tad bus įdomu pasižvalgyti, kas čia per serialas, atkapstyti įdomybes ir
faktus.
TRUMPAS SERIALO „TEISĖ
MYLĖTI“ SIUŽETAS
Meksikiečių telenovelė „Teisė
mylėti“ pasakoja sudėtingą ir dramatišką meilės, praradimo ir atleidimo
istoriją, kurios centre – dvi pagrindinės moterys: garsi dizainerė ir
verslininkė Luciana Duval ir jaunoji, ambicinga modelis Cristina Miranda.
Serialo siužetas sukasi apie ilgus metus slėptą praeitį, kuri netikėtai iškyla
į paviršių ir sujungia abiejų moterų likimus.
Praeities klaidos
ir skaudus likimas
Luciana, būdama jauna ir
naivi mergaitė, buvo įsimylėjusi kunigų seminarijos studentą Juaną de la Cruzą.
Jų meilė baigėsi netikėtu nėštumu. Išsigandusi ir palikta viena, Luciana buvo
priversta atiduoti savo ką tik gimusią dukterį į našlaičių namus. Šis
skausmingas įvykis tapo jos didžiausia paslaptimi ir nuolatiniu kaltės jausmu.
Bėgant metams, Luciana tapo sėkminga ir įtakinga moterimi, ištekėjo už žinomo
aktoriaus Andréso Duvalio ir susilaukė sūnaus Victoro Manuelio. Nors ji turi
viską – turtus, šlovę ir mylinčią šeimą – praeities vaiduokliai nuolat
persekioja jos sielą.
Likimo vingiai ir
netikėtas susitikimas
Tuo tarpu jauna ir graži
Cristina Miranda siekia modelio karjeros. Ji atvyksta dirbti į Lucianos Duval
mados namus, nežinodama apie jokių sąsajų su jomis. Luciana iš karto pajunta
antipatiją Cristinai, matydama joje tarsi save jaunystėje, ir jaučia nepaaiškinamą
pyktį. Tačiau ironiška, kad Cristina įsimyli Lucianos sūnų Victorą Manuelį. Jų
meilei išbandymai prasideda iškart – Luciana griežtai priešinasi šiam ryšiui, o
Victoras Manuelis turi buvusią merginą Tamarą, kuri pasiryžusi bet kam, kad
atgautų jo dėmesį.
Tiesos
išaiškėjimas ir atleidimas
Pagrindinis siužeto
posūkis įvyksta, kai paaiškėja šokiruojanti tiesa: Cristina yra Lucianos dukra,
kurią ji atidavė prieš daugelį metų. Ši tiesa išaiškėja padedant tėvui Juanui
de la Cruzui, kuris, tapęs kunigu, nuolat gailėjosi dėl savo jaunystės klaidų
ir visą gyvenimą ieškojo Lucianos ir jų dukters. Tiesai iškilus į paviršių,
Lucianai tenka susidurti su savo praeitimi, o Cristinai – su skaudžia tiesa
apie savo gimimą. Seriale nagrinėjamos temos kaip motinos ir dukters ryšys,
atleidimas, nuodėmės ir atgaila, meilės galia nugalėti visas kliūtis. Lucianos
ir Cristinos santykiai iš neapykantos ir priešiškumo pamažu virsta įprastu
motinos ir dukters ryšiu, pilnu meilės ir atleidimo. Galiausiai, serialas
baigiasi pagrindinių veikėjų susitaikymu ir laime, įrodančia, kad net ir
didžiausios klaidos gali būti atleistos, o meilė iš tiesų turi privilegiją
triumfuoti.
SERIALO „TEISĖ MYLĖTI“ ATSIRADIMO
ISTORIJA, KITOS SERIALO VERSIJOS, ĮVERTINIMAS IR ŽIŪROVŲ REAKCIJA
Serialas iš tiesų buvo
sukurtas Lilianos Abud (Liliana Abud), Ricardo Fiallegos ir Martos Jurado pagal
venesuelietės rašytojos Delios Fiallo originalią istoriją „Cristal“
(1985 m.), tai buvo jau antroji šios istorijos adaptacija. Pati Delia Fiallo (1924-2021)
yra viena žinomiausių Lotynų Amerikos telenovelės rašytojų, sukūrusi daugybę
populiarių istorijų, kurios buvo adaptuotos į įvairius serialus.
Filmuojama aplinka
ir produkcija
Serialą „Teisė mylėti“
režisavo Miguelis Córcega ir Mónica Miguel. Kaip ir dauguma „Televisa“
produkcijų, jis buvo filmuojamas Meksikoje, daugiausia studijose, bet ir lauko
lokacijose, siekiant suteikti istorijai autentiškumo ir vizualinio patrauklumo.
Mados namų tema leido įtraukti prabangius drabužius, interjerus ir spalvingas
mados pristatymų scenas, kurios prisidėjo prie serialo vizualinės kokybės ir
populiarumo. Aktorių ansamblį sudarė ryškios Lotynų Amerikos žvaigždės, tokios
kaip Adela Noriega. Apie aktorius bus atskiras skyrelis.
Kitos versijos ir
adaptacijos
Kaip minėta, „Teisė
mylėti“ yra venesuelietiško serialo „Cristal“ (1985 m.) adaptacija. Tačiau tai
nebuvo paskutinė šios istorijos versija. 2010 m. „Televisa“ sukūrė dar vieną
adaptaciją pavadinimu „Triunfo del amor“ (liet. „Meilės triumfas“), kurioje pagrindinius
vaidmenis atliko Maite Perroni ir Williamas Levy bei Victoria Ruffo. Beje, „Meilės
triumfas“ taip pat buvo rodomas Lietuvoje, tačiau neteko matyti nė vienos
serijos. Ši versija taip pat sulaukė didelio populiarumo. Be to, 2025 m.
balandžio mėnesį pradėta filmuoti nauja „El privilegio de amar“ adaptacija,
kurią prodiusuoja José Alberto Castro, jis bus kur kas dinamiškesnė ir
šiuolaikiškesnė, kai kurios scenos filmuojamos netgi Niujorke, Milane bei Paryžiuje.
Tai rodo, kad Delios Fiallo sukurta istorija apie prarastą dukterį ir atgimusią
meilę išlieka aktuali ir patraukli kūrėjams bei žiūrovams.
Priėmimas ir
apdovanojimai
Antroji versija, apie
kurią dabar ir rašau, „Teisė mylėti“ sulaukė milžiniško populiarumo Meksikoje
ir visame pasaulyje. Meksikoje tai buvo vienas žiūrimiausių visų laikų
televizijos programų, užfiksavęs vidutiniškai 34,8 procento televizijos
auditorijos. Serialas buvo priimamas labai entuziastingai dėl savo įtraukiančio
siužeto, stiprių emocijų, puikių aktorių pasirodymų ir atpažįstamų temų –
meilės, išdavystės, atleidimo ir šeimos vertybių.
Šis populiarumas
atsispindėjo ir pelnytuose apdovanojimuose. 1999 m. „Teisė mylėti“ gavo
prestižinį „TVyNovelas“ apdovanojimą už geriausią telenovelę. Iš viso serialas
laimėjo 12 „TVyNovelas“ apdovanojimų iš 13 nominacijų, tapdamas vakaro
nugalėtoju. Tarp svarbiausių apdovanojimų – geriausia aktorė (Helena Rojo),
geriausia jaunoji pagrindinė aktorė (Adela Noriega), geriausia antagonistė
(Cynthia Klitbo), geriausia vyresnio amžiaus aktorė (Marga López), geriausias
režisierius (Miguel Córcega ir Mónica Miguel) ir geriausia dainos tema („El
privilegio de amar“, atlikta Mijares ir Lucero). Šie apdovanojimai patvirtina
serialo sėkmę ir pripažinimą tiek kritikų, tiek pačių žiūrovų tarpe. „Teisė
mylėti“ tapo klasikine telenovele, kuri iki šiol prisimenama ir mylima visame
pasaulyje.
SERIALO „TEISĖ MYLĖTI“
AKTORIAI
Cristinos Mirandos
vaidmenį atliko Adela Amalia Noriega Méndez, gimusi 1969 m. spalio 24 d.
Meksiko mieste, pastaroji yra viena žymiausių ir mylimiausių Meksikos
televizijos aktorių, dažnai vadinama „telenovelių karaliene“, tiesa, karjerą ji
nutraukė prieš daugiau nei 15 metų ir nieko apie ją nebežinoma. Jos karjera
prasidėjo ankstyvoje paauglystėje – būdama vos 12 metų, ji buvo pastebėta
talentų ieškotojo prekybos centre. Netrukus ji pradėjo dirbti vaikų modeliu, o
vėliau pasirodė reklamose ir muzikiniuose vaizdo klipuose. Būdama 14 metų,
Adela debiutavo televizijoje telenovelėje „Principessa“, o netrukus po to gavo
savo pirmuosius pagrindinius vaidmenis, sparčiai kildama į šlovę. Jos
populiarumas ypač išaugo po vaidmenų jaunimo telenovelėse „Quinceañera“ (1987)
ir „Dulce Desafío“ (1989), kurios nagrinėjo jaunimo problemas.
Kaip Adela Noriega
gavo Kristinos vaidmenį ir kodėl ji buvo pasirinkta
Apie tai, kaip Adela
Noriega gavo Cristinos Mirandos vaidmenį seriale „Teisė mylėti“, nėra daug
viešai prieinamos detalių, tačiau galima daryti išvadas, remiantis jos
ankstesne karjera ir statusu. Iki 1998 m., kai buvo kuriama „Teisė mylėti“,
Adela Noriega jau buvo įsitvirtinusi kaip viena geidžiamiausių ir sėkmingiausių
pagrindinių aktorių Lotynų Amerikos telenovelėse. Jos ankstesni vaidmenys, ypač
„Marija Izabelė“ (1997), demonstravo jos gebėjimą perteikti sudėtingas ir
emocingas dramas.
Prodiuserei Carla Estrada
(kuri dažnai dirbdavo su Adela Noriega ir kitomis žymiausiomis žvaigždėmis)
ieškant aktorės Kristinos vaidmeniui – jaunos, talentingos, bet kartu
pažeidžiamos ir ieškančios savo šaknų merginos, Adela Noriega buvo akivaizdus
pasirinkimas. Jos gebėjimas įtikinamai vaidinti nekaltumą, ryžtą ir vidinę
stiprybę puikiai tiko šiam personažui. Be to, jos jau turima didžiulė gerbėjų
bazė garantavo didelius serialo reitingus.
Ką jai reiškė
vaidmuo „Teisėje mylėti“ ir ką ji mano apie Kristiną
Vaidmuo Cristinos
Mirandos seriale „Teisė mylėti“ tapo vienu reikšmingiausių Adelos Noriegos
karjeroje. Šis serialas ne tik sulaužė reitingų rekordus Meksikoje, bet ir tapo
pasauliniu hitu, įtvirtindamas jos, kaip tarptautinės žvaigždės, statusą. Už šį
vaidmenį ji pelnė „TVyNovelas“ apdovanojimą kaip geriausia jaunoji pagrindinė
aktorė, nors iš tiesų ji jau buvo patyrusi ir pripažinta. Šis apdovanojimas
rodo jos išskirtinį pasirodymą ir gebėjimą sužavėti publiką.
Nors Adela Noriega yra
žinoma dėl savo privatumo ir vengia viešumo, todėl nėra daug tiesioginių jos
citatų apie Cristinos vaidmenį, tačiau akivaizdu, kad šis personažas jai leido
atskleisti platų emocinį spektrą. Cristina yra mergina, kuri auga nežinodama
savo tėvų, susiduria su diskriminacija ir kliūtimis, tačiau išlieka morališkai
stipri ir atkakli. Jos kelionė nuo kuklios, bet talentingos merginos iki
sėkmingos moters, ieškančios savo tapatybės ir motinos meilės, leido Adelei
Noriegai pademonstruoti savo aktorinius gebėjimus, užtikrinant, kad žiūrovai
įsijaustų ir palaikytų jos personažą. Šis vaidmuo ne tik patvirtino jos, kaip
talentingos dramos aktorės, reputaciją, bet ir prisidėjo prie jos „telenovelių
karalienės“ statuso įtvirtinimo.
Helenos Rojo įkūnyta
Luciana Duval
María Elena Lamadrid
Ruiz, geriau žinoma sceniniu vardu Helena Rojo, gimė Meksike 1944 m. rugpjūčio
18 d. ir mirė 2024 m. vasario 3 d., būdama 79 metų nuo kepenų vėžio. Jos ilga
ir įspūdinga karjera apėmė kelis dešimtmečius kine, televizijoje ir teatre,
įtvirtindama jos, kaip vienos iškiliausių Meksikos aktorių, statusą. Helena
Rojo savo profesinį kelią pradėjo 1961 m. kaip modelis. Dešimtmečio pabaigoje
ji pradėjo gilintis į dramos studijas, mokydamasi pas žinomus Meksikos
režisierius Carlosą Ancira ir José Luisą Ibáñezą. Jos debiutas kine įvyko 1968
m. filme „El Club de los suicidas“, žymintis sėkmingos aktorės kelio pradžią.
Helena Rojo, viena
labiausiai gerbiamų ir apdovanotų Meksikos aktorių, seriale „Teisė mylėti“
įkūnijo pagrindinę moters vaidmenį – Lucianą Duval. Jos personažas – tai
sėkminga ir galinga mados namų savininkė, kurią persekioja praeities klaida:
prieš daugelį metų ji atidavė savo kūdikį, dukrą Cristiną. Lucianos charakteris
yra nepaprastai sudėtingas – išoriškai ji atrodo šalta, valdinga ir
nepalenkiama, tačiau viduje ją nuolat kankina kaltė, gailestis ir
neišmatuojamas skausmas dėl prarasto vaiko. Jos kelias link savęs atleidimo ir
susitaikymo su dukra yra viena iš pagrindinių ir labiausiai jaudinančių serialo
siužeto linijų. Už šį įspūdingą pasirodymą Helena Rojo pelnė „TVyNovelas“
apdovanojimą už geriausią pagrindinę aktorę, o tai pabrėžė jos išskirtinį gebėjimą
perteikti giliausius emocinius niuansus ir priversti žiūrovus jausti empatiją,
nepaisant pradinių Lucianos neteisingų sprendimų ir atšiaurumo.
Andrés García kaip Andrés
Duval
Legendinis Meksikos
aktorius Andrés García, garsėjantis savo charizma ir vyriškumu, „Teisėje
mylėti“ atliko Andrés Duval – Lucianos vyro, žinomo aktoriaus, vaidmenį. Andrés
yra palaikantis ir mylintis sutuoktinis, tačiau, kaip ir daugelis serialo
veikėjų, jis turi savo praeities paslapčių ir santykių. Jo personažas dažnai
tampa Lucianos emocinės dramos liudininku ir tvirtu ramščiu, suteikiančiu jai
atramos sunkiomis akimirkomis. Andreso ištikimybė ir atsidavimas šeimai yra
svarbi šeimos dinamikos dalis, kuri padeda išlaikyti pusiausvyrą chaoso
apsuptyje. Šiame seriale Andrés García pademonstravo aktorinę brandą,
atlikdamas subrendusio ir patikimo vyro vaidmenį, kuris skyrėsi nuo jo
ankstesnių „mačo“ įvaizdžių, ir jo pasirodymas buvo labai teigiamai įvertintas
žiūrovų.
René Strickleris kaip
Víctor Manuel Duval
René Strickler,
aktorius iš Argentinos, savo karjerą pradėjo kaip modelis, o vėliau tapo vienu
sėkmingiausių telenovelės aktorių. „Teisėje mylėti“ jis įkūnijo Víctorą Manuelį
Duval – Lucianos ir Andreso sūnų, pagrindinį herojų, kuris karštai įsimyli Cristiną.
Víctor Manuelis yra geras, teisingas ir atviras jaunuolis, atsidūręs
sudėtingoje padėtyje tarp dviejų moterų – savo motinos Lucianos, kuri niekina
Cristiną, ir meilės Cristinai. Jo kova už meilę ir nuolatiniai bandymai
įtikinti motiną priimti jo pasirinkimą yra esminė ir emociškai stipri serialo
dalis. „Teisė mylėti“ buvo vienas iš pirmųjų didelių ir sėkmingų René
Stricklerio vaidmenų, kuris jį pavertė Lotynų Amerikos žvaigžde. Jo chemija su
Adela Noriega ekrane buvo nepaprastai stipri ir patraukė milijonus žiūrovų. Šis
vaidmuo atvėrė jam duris į daugybę kitų pagrindinių vaidmenų tarptautinėje
telenovelės industrijoje.
Cynthia Klitbo kaip
Tamara
Cynthia Klitbo yra žinoma
dėl savo išskirtinio gebėjimo puikiai atlikti antagonisčių vaidmenis, ir
seriale „Teisė mylėti“ ji tai įrodė su kaupu, įkūnydama Tamarą. Tamara yra
pagrindinė serialo antagonistė, obsesiškai įsimylėjusi Víctorą Manuelį, savo
buvusį vaikiną. Ji pasiryžusi bet kam, kad atskirtų jį nuo Cristinos,
naudodamasi manipuliacija, melu ir grasinimais. Jos personažas yra piktas,
nuolat kuriantis intrigas ir sukeliantis daugybę dramos bei nelaimių
pagrindiniams veikėjams. Cynthia Klitbo intensyvus ir įtikinamas Tamaros
personažas pelnė jai „TVyNovelas“ apdovanojimą už geriausią antagonistę. Ji
sugebėjo priversti žiūrovus nekęsti jos personažo, kas yra didelis aktoriaus
pasiekimas. Jos pasirodymas buvo ryškus ir nepamirštamas, o jos sukurta įtampa
prisidėjo prie serialo populiarumo ir intrigos.
SERIALO PAGRINDINĖ TITULINĖ
DAINA
Meksikiečių telenovelės
„Teisė mylėti“ pagrindinė daina, tapusi neatsiejama serialo dalimi ir ypač
atpažįstama visame pasaulyje, yra „El privilegio de amar“, skamba taip pat kaip
ir serialo originalo pavadinimas ispanų kalba. Šią ikoninę dainą sukūrė garsus
ispanų kompozitorius ir prodiuseris Jorge Avendaño Lürs. Jis yra žinomas dėl
savo darbo kuriant muziką daugybei Lotynų Amerikos telenovelų, o jo kūryba
dažnai pasižymi stipriomis emocijomis ir melodingumu, puikiai atspindinčiu
serialų siužetus.
Pagrindinę dainą atliko
du Lotynų Amerikos muzikos grandai: meksikiečių dainininkas Mijares ir
meksikiečių dainininkė bei aktorė Lucero. Jų balsų derinys sukūrė
galingą ir jaudinančią baladę, kuri puikiai atspindėjo serialo meilės, aistros
ir dramos temas. Mijaresas, tikrasis vardas José Manuel Mijares Morán, yra
žinomas dėl savo baladžių ir išskirtinio balso tembro. Lucero, tikrasis vardas
Lucero Hogaza León, yra viena sėkmingiausių Lotynų Amerikos artistų, kurios
karjera apima dainavimą, aktorystę ir televizijos laidų vedimą. Jų duetas šiai
dainai tapo vienu sėkmingiausių ir labiausiai atpažįstamų telenovelės garso
takelių istorijoje.
Čia galite išklausyti
visą atliekamą kūrinį:
Vienas iš labiausiai
netikėtų faktų yra tai, kad Lucero, kuri vėliau atliko pagrindinės dainos
vokalą, iš pradžių buvo siūloma Cristinos Mirandos vaidmeniui. Tačiau ji
atsisakė šio pasiūlymo, motyvuodama tuo, kad norėjo skirti daugiau laiko savo
muzikos karjerai. Vėliau, matydama milžinišką serialo sėkmę ir Adelos Noriegos
triumfą, Lucero prisipažino, kad gailėjosi priėmusi tokį sprendimą.
Dar įdomus faktas! Nors
tai tiesiogiai nesusiję su 1998 m. „Teisė mylėti“ filmavimu, verta paminėti,
kad Victoria Ruffo, kuri pati vaidino 2010 m. adaptacijoje „Triunfo del amor“
(Meilės triumfas) Lucianos Duval vaidmenį (Victoria Sandoval), buvo pirminis
pasirinkimas Lucienos Duval vaidmeniui originalioje 1998 m. „Teisė mylėti“
versijoje. Tačiau dėl įvairių priežasčių (gali būti ir honoraro klausimai, ir
scenarijaus niuansai) vaidmuo atiteko Helenai Rojo.
