Serialas: "Tikroji meilė / "Amor real" (2003)

Sveiki!
 
Serialo pristatymas „Tikroji meilė“ pas mane „kabėjo“ keleri metai. Jau gerai nebepamenu, kas buvo iš skaitytojų pasiprašęs ar pasiprašiusi apžvelgti. Kadangi esu pradėjęs 90-ųjų serialų apžvalgas, galiu retkarčiais įterpti ir Jūsų mylimas ir jau kadaise matytas per televiziją muilo operas. Serialą „Tikroji meilė“ (bandau atgaminti kažką žiūrėjęs), bet pamenu miglotai, nes serialą rodė LNK ir tik savaitgaliais, todėl 95 serijų serialą turėjo rodyti maždaug metus. Bedarydamas šį įrašą, ėmiau ir prisiminiau, kad visgi esu keletą fragmentų matęs, nes buvo labai puošnus serialas, daug investuota į kokybiškus ir įspūdingus kostiumus, o pats serialas galėjo tuo metu potencialiai konkuruoti su brazilų muilo operos tradicija vaizduoti konkistadorų ar XIX amžiaus meilės istorijas, kurioms reikėjo daug dekoracijų ir specialių kostiumų. Tokios telenovelės vadinamos istorinėmis muilo operomis.
 
MEKSIKIETIŠKOS PRODUKCIJOS GARANTAS
 
„Tikroji meilė“ (isp. Amor real) Lietuvos televizijos eteryje, konkrečiai per LNK kanalą, buvo rodomas daugmaž 2004 metais. Tai buvo vienas ambicingiausių „Televisa“ studijos projektų, kurio prodiuserė Carla Estrada siekė pakelti muilo operų kartelę iki aukščiausio gamybinio lygio. Serialas yra ne originalus kūrinys, o 1983 m. telenovelės „Bodas de odio“ adaptacija, sukurta remiantis to paties pavadinimo Caridad Bravo Adams romanu. Prie šios versijos scenarijaus adaptavimo prisidėjo italų scenaristė María Zarattini, kurios profesionalumas užtikrino literatūrinį kūrinio svorį, neįprastą tokio žanro projektams.
 
Gamybinis serialo mastas buvo beprecedentis: filmavimas truko aštuonis mėnesius Hidalgo valstijoje, o kūrybinė grupė įtraukė daugiau nei 1 000 aktorių, statistikų, techninio personalo narių bei amatininkų. Siekiant maksimalaus autentiškumo atkuriant XIX a. vidurio Meksikos atmosferą, egzistuojančiame Tetlapayac dvare ir jo apylinkėse buvo pastatyti ištisi statinių kompleksai bei aikštės. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas vizualiniams elementams: apšvietimui, kameros darbui bei specialiai šiam laikotarpiui pasiūtiems kostiumams, kurie tapo vizitine projekto kortele ir leido žiūrovams visiškai pasinerti į kitą epochą.
 
Atrankos į šį serialą procesas buvo itin kruopštus, nes prodiuserė siekė suburti ne tik populiarius, bet ir techniškai stiprius aktorius, gebančius įkūnyti istorinius personažus su reikiama laikmečio dvasia. Šis atrankos griežtumas atsipirko su kaupu – serialas buvo neįtikėtinai palankiai sutiktas Meksikoje, kur 2004 m. „TVyNovelas“ apdovanojimuose pelnė geriausios metų telenovelės titulą. Sėkmė neapsiribojo gimtąja šalimi: kūrinys tapo globaliu eksportu, rodomu JAV, Ispanijoje, Rusijoje bei daugelyje kitų pasaulio valstybių.
 
Išskirtiniu produkcijos įvertinimu tapo 2005 metais išleistas DVD formatas, kuris į istoriją įėjo kaip pirmoji telenovelė, turinti angliškus subtitrus, taip atveriant kelią šiam žanrui į anglakalbę rinką. Prodiuserė Carla Estrada pabrėždavo, kad būtent atsidavusi kūrybinė komanda ir vizualinė estetika leido žiūrovams patirti personažų emocijas per visiškai kitokią, rafinuotą prizmę. „Tikroji meilė“ iki šiol yra minima kaip pavyzdys, kaip muilo opera gali transformuotis į aukštos kokybės istorinę dramą, išlaikydama didelį populiarumą ir ilgą išliekamąją vertę.
 
SERIALO „TIKROJI MEILĖ“ SIUŽETAS IR SUMANYMAS
 
Šis serialas yra sukonstruota XIX a. vidurio Meksikos drama, kurioje „Viktorijos laikų“ moralės normos susiduria su asmenine laisve ir aistra. Siužetas prasideda nuo Matildos Peñalver y Beristáin, jaunos aristokratės, kuri puoselėja šiltus jausmus neturtingam, tačiau doro būdo kareiviui Adolfui Solísui. Matildos tėvas yra linkęs pritarti šiai sąjungai, tačiau viską sugriauna jos motina Augusta ir brolis Umbertas. Siekdami išgelbėti šeimą nuo bankroto ir išsaugoti socialinį statusą, jie griebiasi gausybės intrigų: suklastoja informaciją apie Adolfo „šeimą“, įkalina jį ir priverčia Matildą tekėti už turtingo žemvaldžio Manuelio Fuentes Guerra. Šis vyras – geros širdies, bet svetimas Matildei žmogus, kuris paveldėjo didžiulį turtą tik mirties patale tėvo pripažintas kaip teisėtas įpėdinis.
 
Įvyksta priverstinė santuoka, kuri iš pradžių tampa tikra kančia. Matilda persikelia į Manuelio ūkį, kur jos laukia ne tik atstumas nuo mylimojo, bet ir priešiška aplinka, ypač dvaro administratoriaus dukra Antonija, kuri pati trokšta užkariauti Manuelio širdį. Tuo tarpu Adolfas, ištrūkęs iš kalėjimo, neketina pasiduoti ir, pasinaudojęs priedanga, įsidarbina Manuelio ūkio administratoriumi. Tai sukuria įtampą ir paradoksalią situaciją: Manuelis, nežinodamas apie „administratoriaus“ tikrąją tapatybę, ima juo pasitikėti ir net puoselėti draugiškus ryšius. Vėliau tiesa apie intrigantų klastą išaiškėja, tačiau džiaugsmą aptemdo vis stiprėjantis, natūralus ir netikėtas Matildos jausmas savo vyrui.

 
Serialo dinamika keičiasi, kai Matilda suvokia, kad meilė Adolfui blėsta, o jos širdį užkariauja Manuelio taurumas ir atsidavimas. Kai ji galiausiai pasiryžta atverti tiesą ir nutraukti santykius su praeitimi, lemtingas atsitiktinumas atskleidžia Manueliui, kas iš tikrųjų buvo jo „administratorius“. Paskutinę akimirką, kai Matilda praneša apie nėštumą, vyro pasitikėjimas sugriūva – jis pasijunta dvigubai išduotas. Apimtas įniršio ir abejonių dėl vaiko tėvystės, Manuelis išvaro žmoną iš namų, taip pradėdamas ilgą, skausmingą ir sudėtingą susitaikymo bei atpirkimo kelią, kuriame persipina civiliniai neramumai, socialiniai barjerai ir nuolatinės politinės intrigos.
 
Lyginant šį kūrinį su ankstesne 1983-ųjų versija („Bodas de odio“), „Tikroji meilė“ išsiskiria ne tiek siužeto vingiais, kurie iš esmės išlieka ištikimi literatūriniam originalui, kiek gilesniu psichologiniu portretavimu. Ankstesnėse ekranizacijose daugiausia dėmesio būdavo skiriama „aukos“ ir „piktadario“ archetipams, tačiau 2003 m. versija visus veikėjus nudažo pilkomis spalvomis. Čia nėra vienpusiškų personažų – net ir tie, kurie daro klaidas, turi motyvaciją, o pagrindinis herojus Manuelis pateikiamas kaip vyras, kurio vidinė kova tarp meilės ir įžeisto orumo yra itin žmogiška. Ši versija meistriškai transformuoja priverstinės santuokos tropą iš melodramatiškos kančios į lėtą, brandžią transformaciją, kurioje meilė tampa ne likimo dovana, o sunkaus darbo ir abipusio supratimo vaisiumi.
 
Finaliniame serialo etape akcentuojama esminė idėja: tikra meilė nėra aklas jausmas ar socialinis sandoris, o gebėjimas atleisti ir priimti kito žmogaus tiesą net tada, kai viskas aplinkui skatina nepasitikėjimą. „Tikroji meilė“ nagrinėja „realaus“ jausmo prigimtį – ji nėra ideali, ji sužeista išdavysčių, politinių suiručių ir žmogaus egoizmo, tačiau būtent per šias krizes ji tampa „tikra“. Serialas pabaigoje reziumuoja, kad meilė reikalauja ne tik aistros, bet ir principingo pasirinkimo likti kartu net tada, kai praeities šešėliai grasina sugriauti viską, kas sukurta. Tai kūrinys apie tai, kaip du žmonės, suvesti aplinkybių ir klastos, per kančią atranda stipresnį tarpusavio ryšį, nei galėjo pasvajoti savo pirminio naivumo stadijoje.
 
SERIALO „TIKROJI MEILĖ“ AKTORIAI IR VEIKĖJAI
 
Aktorių atranka į „Tikrąją meilę“ buvo, kaip minėjau, kruopščiai suplanuotas prodiuserės Carlas Estrados procesas. Ji siekė sukurti ansamblį, kuris ne tik atitiktų istorinį kontekstą, bet ir turėtų pakankamai charizmos išlaikyti žiūrovų dėmesį per 95 serijas. Fernando Colunga ir Adela Noriega tuo metu jau buvo „Televisa“ žvaigždės, tačiau Estrada norėjo iš jų išspausti kitokią, brandesnę vaidybą, nei buvo įprasta to meto melodramose. Aktoriai savo interviu vėliau pripažino, kad darbas prie šio projekto buvo kitoks dėl griežtos drausmės, kostiumų sudėtingumo ir režisierės reikalavimo viską vaidinti su „istorine tiesa“, o ne „muilo operų“ perdėtumu.
 
Fernando Colunga (Manuelis) buvo pasirinktas dėl savo gebėjimo perteikti orumą ir jėgą, o ne tik „gražaus vyruko“ įvaizdį, (o man asmeniškai atrodo, kad būtent dėl to, kad jis buvo tuo metu populiariausias). Interviu jis dažnai pabrėždavo, kad Manuelio personažas jam buvo vienas didžiausių iššūkių karjeroje, nes reikėjo išmokti valdyti žirgus, dėvėti sunkius XIX a. kostiumus ir derinti agresyvią užsispyrimą su gilia vidine kančia. Aktorius atviravo, kad filmavimo sąlygos Hidalgo dvare buvo fiziškai varginančios – karštis, dulkės ir ilgos darbo valandos, tačiau būtent šis asketiškas fonas padėjo jam sukurti personažo vientisumą, kuris žiūrovams atrodė neįtikėtinai autentiškas.

 
Matilda (Adela Noriega) buvo pasirinkta dėl savo gebėjimo perteikti tyrumą, kuris palaipsniui virsta moteriška stiprybe. Aktorė savo pasisakymuose pabrėždavo, kad Matilda jai buvo pati mylimiausia rolė, nes personažas keitėsi: nuo naivios mergaitės iki moters, kuri išdrįsta pasipriešinti patriarchalinei motinos Augustos valdžiai. Tuo tarpu Helena Rojo, vaidinusi Augustą, buvo pasirinkta kaip „ledinė“ antagonistė, kurios charizma buvo būtina, kad žiūrovai jaustų tikrą grėsmę Matildai. Rojo interviu dažnai pabrėždavo, kad jai buvo įdomu tirti „motinos meilės, virtusios tironija“, psichologiją, o jos ir Adelos chemija filmavimo aikštelėje buvo itin įtempta, kas padėjo sukurti tikroviškus konfliktus.
 
Chantal Andere (Antonija) atranka buvo strateginis žingsnis, nes ji jau turėjo reputaciją kaip geriausia „muilo operų blogietė“. Aktorei vaidmuo buvo malonus iššūkis – ji stengėsi Antoniją pavaizduoti ne kaip karikatūrišką piktadarę, o kaip nelaimingą, meilės ištroškusią moterį, kurios veiksmai kyla iš nevilties. Visa aktorių komanda dažnai akcentuodavo „šeimyninę“ atmosferą filmavimo aikštelėje: nepaisant griežtų reikalavimų, Estrada sugebėjo suburti kolektyvą, kuriame patyrę aktoriai (kaip Ricardo Blume ar Ana Martín) dalijosi patirtimi su jaunesniais kolegomis. Būtent šis aktorių tarpusavio profesionalumas ir pagarba sudėtingam projektui tapo pagrindine priežastimi, kodėl serialas išlaikė tokią aukštą meninę kokybę.

 
10 MAŽIAU ŽINOMŲ FAKTŲ APIE SERIALĄ „TIKROJI MEILĖ“
 
1. Prieš pasirenkant „Tikroji meilė“, buvo svarstomi kiti variantai serialo pavadinimo variantai. Kūrėjai bijojo, kad pavadinimas „Bodas de odio“ (originalaus 1983 m. serialo pavadinimas) atrodys pernelyg neigiamas šiuolaikiniam žiūrovui, todėl buvo pasirinktas „Tikroji meilė“, pabrėžiant meilės tikrumą, o ne vestuvių neapykantą.
 
2. Adelos Noriegos sugrįžimas. Adela Noriega tuo metu buvo viena brangiausių Meksikos aktorių. Po šio vaidmens ji ilgą laiką nesifilmavo jokiuose projektuose, todėl daugelis gerbėjų šį serialą laiko jos karjeros kulminacija.
 
3. Fernando Colungos žirgai. Aktorius, vaidinęs Manuelį, pats buvo patyręs raitelis. Tačiau prodiuserė Carla Estrada reikalavo, kad jis mokytųsi specifinio XIX a. jojimo stiliaus, tad aktorius praleido kelias savaites treniruotėse, kad įgautų tikro aristokratiško laikytojo laikyseną.
 
4. Specialiai sukurta „Hacienda“. Nors filmavimas vyko istoriniame Tetlapayac dvare, dauguma interjerų buvo atkurti studijoje, nes tikri dvaro kambariai buvo per maži apšvietimo įrangai ir kameroms – serialas reikalavo specifinio, kiek tamsaus ir dramatiško apšvietimo, būdingo kino filmams.
 
5. Kostiumų autentiškumas. Aktoriai nešiojo autentiškus XIX a. stiliaus drabužius, kurie buvo itin nepatogūs. Moterys privalėjo dėvėti tikrus korsetus, kurie fiziškai ribojo kvėpavimą, todėl tarp scenų filmavimo aikštelėje aktorės dažnai turėdavo juos atsilaisvinti, kad galėtų normaliai pailsėti.
 
6. Adolfo Solís vaidmens svarba. Mauricio Islas (Adolfas) buvo toks populiarus, kad scenaristai turėjo rimtai apsvarstyti, ar nužudyti jo personažą serialo pabaigoje, ar leisti jam laimingai išvykti. Buvo sukurti keli scenarijaus variantai, kad žiūrovai per daug neįsižeistų dėl finalo.
 
7. Slaptas ryšys su kitais projektais. Tame pačiame Tetlapayac dvare, kuriame buvo filmuojama „Tikroji meilė“, vėliau buvo filmuojami ir kiti žinomi projektai bei muzikiniai klipai, nes filmavimo aikštelė tapo ikonine dėl savo unikalios architektūros.
 
8. Didžiausias statistų skaičius. Vienoje iš vestuvių scenų filmavime dalyvavo daugiau nei 200 žmonių – tai buvo viena brangiausių scenų visoje Meksikos televizijos istorijoje tuo metu, nes kiekvienas žmogus turėjo būti aprengtas, nugrimuotas ir apmokytas elgtis kaip XIX a. žmogus.
 
9. Garso takelio populiarumas. Titulinė daina „Tikroji meilė“, kurią atliko duetas „Sin Bandera“, tapo hitu net radijo stotyse, kurios įprastai negrojo muilo operų muzikos. Tai buvo retas atvejis, kai serialo daina gyveno savo atskirą, sėkmingą gyvenimą.
 
10. 2004 m. „TVyNovelas“ apdovanojimuose serialas laimėjo praktiškai visose pagrindinėse kategorijose (geriausias aktorius, geriausia aktorė, geriausia piktadarė, geriausia drama). Tai buvo pirmas kartas, kai viena telenovelė nušlavė visą apdovanojimų ceremoniją.

 
Maištinga Siela

Serialas: "Apkabink mane" / "Abrázame muy fuerte" (2000-2001 versija)

 

Sveiki, skaitytojai,

Tęsiu Jūsų pageidavimus apie kadaise rodytus TV serialus ir šįkart sulaukiau net kelių prašymų pateikti kuo plaresnį pasakojimą apie serialą „Apkabink mane“ arba „Apkabink mane stipriai“ (ispan. Ambrazame muy fuerte), kurį kelis kartus rodė per Lietuvos televizijos kanalus. Apie šio serialo siužetus, aktorius, nematytus ir tikras intrigas bei serialo įdomybes šiandien kviečiu ir susipažinti.

SERIALO „APKABINK MANE“ SIUŽETAS

„Apkabink mane stipriai“ turėtų verstis į lietuvių kalbą, tačiau vertėjai supaprastino iki „Apkabink mane“ (Abrázame muy fuerte) – tai 2000–2001 metais filmuota meksikiečių su 135 serijomis telenovelė, kurios siužetas – tai sudėtingas meilės, paslapčių, socialinių skirtumų ir atpirkimo audinys. Istorija prasideda turtingoje ir įtakingoje Rivos šeimoje, kuriai priklauso didžiulės „Alaus dvaro“ žemės, kurioje auginami bananai. Jos centre – jauna, graži ir geraširdė Kristina Rivos (Cristina Rivera), kuri beprotiškai įsimyli vieną iš savo tėvo darbininkų – jėzuitų mokyklos mokytoją Diegą Ernandesą (Diego Hernandez).

Kristinos ir Diego meilė yra aistringa, tačiau pasmerkta nuo pat pradžių dėl didelių socialinių skirtumų. Kristinos tėvas, donas Severianas, yra despotiškas ir valdingas vyras, kuris niekada neleistų savo dukrai susituokti su „paprastu“ darbininku. Sužinojęs apie jų santykius, jis įsikiša ir per prievartą išskiria įsimylėjėlius. Jis nužudo Diegą, o Kristinai praneša, kad šis tiesiog dingo. Sužinojęs apie Kristinos nėštumą, donas Severianas įkalina dukrą užmiestyje, kad paslėptų šeimos „gėdą“. Ten Kristina pagimdo dukrą, kuriai duoda Marijos del Karmen (Maria del Carmen) vardą. Tačiau donas Severianas klastoja dukters mirtį ir atiduoda Mariją del Karmen auginti savo ištikimai tarnaitei Rakelai. Jis įtikina Kristiną, kad jos kūdikis mirė.

Po šio sukrečiančio įvykio donas Severianas suplanuoja, kad Kristina ištekėtų už jo valdytojo, ambicingo ir klastingo Federiko Rivero (Federico Rivero), kuris slapta trokšta Rivos šeimos turto. Nors Kristina išteka už Federiko, jų santuoka yra be meilės, o Federikas išlieka šaltas ir negailestingas vyras. Tuo tarpu Marija del Karmen auga nežinodama savo tikrosios kilmės, manydama, kad Rakela yra jos motina, o Kristina – teta. Ji auga kartu su Karloso Manueliu Rivero (Carlos Manuel Rivero), Federiko sūnėnu, kuris taip pat gyvena dvare. Tarp Marijos del Karmen ir Karloso Manuelio užsimezga stiprus ryšys, kuris ilgainiui perauga į meilę, tačiau ir ji, atrodo, yra pasmerkta.

Telenovelės siužetas pasisuka dramatiška linkme, kai donas Severianas miršta, o Kristina netikėtai apanka per keistą incidentą, kurį sukėlė Federikas. Federikas, siekdamas užvaldyti Kristiną ir jos turtus, manipuliuoja ja ir bando ją izoliuoti. Jis taip pat planuoja vesti Mariją del Karmen, manydamas, kad ji yra Kristinos sesuo, ir taip dar labiau įtvirtinti savo pozicijas Rivos dvare. Vis dėlto, Marija del Karmen ir Karlosas Manuelis priešinasi šiam planui, o jų meilė stiprėja, nepaisant Federiko ir jo pusseserės Deboros Faljer (Deborah Falier) piktų kėslų. Debora, klastinga ir pavydi moteris, taip pat trokšta Karloso Manuelio ir stengiasi pakenkti Marijos del Karmen ir Karloso Manuelio santykiams.

Istorijai besivystant, paslaptingas žmogus, Chuanas Kortesas (Juan Cristobal), pasirodo dvare ir tampa Kristinos patikėtiniu. Jis padeda Kristinai atgauti regėjimą ir palaipsniui sužino apie Federiko klastą ir tikrąsias Marijos del Karmen šaknis. Išaiškėja, kad Chuanas Kortesas yra ne kas kitas, o Diego Hernandezo brolis, atvykęs ieškoti tiesos ir keršyti už brolio mirtį. Sužinojęs, kad Marija del Karmen yra Diegoso dukra, jis prisiekia ją apsaugoti. Serialas kupinas intrigų, nes Marija del Karmen sužino apie savo tikrąją tapatybę ir sudėtingus šeimos santykius. Jai tenka susidurti su Federiko ir Deboros piktumu, tačiau galiausiai meilė triumfuoja. Kristina atgauna regėjimą, tiesa išaiškėja, o blogis yra nubaudžiamas. Marija del Karmen ir Karlosas Manuelis galiausiai gali būti kartu, o Kristina randa ramybę ir atleidimą. Maždaug toks siužetas, tiesa, sunku dėl tų vardų lietuvinti, gali būti, kad lietuviškame vertime kai kurie vardažodžiai buvo pakeisti arba sulietuvinti kitaip.

SERIALO „APKABINK MANE“ KILMĖ IR SERIALO VERSIJOS, POPULIARUMAS IR ŽIŪROVŲ NUOMONĖ

Visgi riektų žinoti, kad populiarioji versija (2000–2001) nėra originalus serialas. Jo siužetas paremtas garsios meksikiečių rašytojos Caridad Bravo Adams romanu, pavadinimu „Pecado Mortal“ (Mirtinoji nuodėmė). Ši knyga, išleista dar 1954 metais, tapo pagrindu keliems populiariems ekranizavimams. Pati Caridad Bravo Adams buvo nepaprastai produktyvi ir viena garsiausių telenovelės rašytojų pasaulyje, o jos kūryba dažnai priskiriama „telenovelių Margaret Mitchell“ stiliui, nagrinėjančiam meilės be meilės santuokos ir kitas gilias temas. Dėl savo gebėjimo pasiekti plačiąją auditoriją per radijo ir televizijos adaptacijas, jos romanai, įskaitant „Pecado Mortal“, sulaukė didelio atgarsio ir išliko populiarūs dešimtmečius.

Pirmasis šios istorijos perkėlimas į ekraną buvo filmas „Pecado Mortal“ (1955), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Silvia Pinal ir Víctor Junco. Vėliau, 2015 metais, „Televisa“ sukūrė dar vieną telenovelės versiją, pavadintą „Que te perdone Dios“. Šioje adaptacijoje vaidino tokie aktoriai kaip Zuria Vega, Mark Tacher ir Rebecca Jones, siekiant pritaikyti klasikinę istoriją šiuolaikinei auditorijai. Taigi, „Apkabink mane“ yra tik viena iš daugelio sėkmingų Caridad Bravo Adams kūrinio interpretacijų.

Serialas taip pat susilaukė didžiulės sėkmės reitinguose ir buvo vienas žiūrimiausių serialų savo transliacijos laikotarpiu. Nors konkrečių reitingų duomenų rasti sudėtinga, bendras atgarsis ir apdovanojimai rodo jo didelį populiarumą. Kritikai ir žiūrovai gyrė serialą už gerai sukurtą istoriją, puikius aktorių pasirodymus ir gebėjimą išlaikyti įtampą iki pat pabaigos. Ypač teigiamai buvo vertinamas serialo tempas, kuris buvo apibūdinamas kaip „greitas ir dramatiškas“. Net ir po daugelio metų, DVD leidimai sulaukė teigiamų atsiliepimų dėl kokybės ir galimybės peržiūrėti mėgstamiausias scenas.

Serialas pelnė daugybę apdovanojimų, patvirtinančių jo sėkmę. Tarp svarbiausių apdovanojimų yra „Premios TVyNovelas“, kurie yra vieni prestižiškiausių apdovanojimų Meksikos telenovelėms. „Abrázame muy fuerte“ laimėjo keletą kategorijų, įskaitant:

Geriausia telenovelė

Geriausia aktorė (Victoria Ruffo)

Geriausias aktorius (Fernando Colunga)

Geriausia piktadarė aktorė (Nailea Norvind)

Geriausias piktadarys aktorius (César Évora)

 

APIE SERIALO „APKABINK MANE“ FILMAVIMO LOKACIJĄ

 

Serialas „Apkabink mane“ pasižymėjo išskirtiniais ir vešliais peizažais, kurie puikiai papildė dramatišką siužetą. Nors „Televisa“ studijos Meksike, kaip ir daugeliu telenovelės atvejų, buvo naudojamos interjerų filmavimui, didžioji dalis išorės scenų, ypač su kriokliais ir sodriomis plantacijomis, buvo nufilmuotos Meksikos pietrytinėje dalyje.

 

Pagrindinės filmavimo lokacijos buvo Tabasko valstijoje, ypač jos sostinėje Viljahermosoje (Villahermosa) ir Teapos mieste. Tabaskas yra žinomas dėl savo atogrąžų klimato, vešlios augmenijos, upių ir įspūdingų krioklių, kas puikiai tiko „Alaus dvaro“ ir aplinkinių žemių atmosferai sukurti. Šios vietovės suteikė serialui autentiškumo ir vizualinio grožio, leidžiančio žiūrovams pasinerti į istorijos atmosferą.

 

Be Tabasko, kai kurios scenos buvo nufilmuotos ir Čiapaso valstijoje (Chiapas). Čiapasas taip pat garsėja savo nuostabia gamta, įskaitant kalnus, upes, krioklius ir atogrąžų miškus. Manoma, kad būtent šiose valstijose buvo nufilmuotos scenos su kriokliais ir didelėmis augalų plantacijomis, suteikusios serialui įspūdingo fono ir patrauklumo. Taip pat minima, kad kai kurios scenos galėjo būti filmuojamos Tlakotalpane, Verakruso valstijoje, ir Kankune (Cancún), nors pagrindinis dėmesys buvo skirtas Tabasko ir Čiapaso gamtos grožiui. Tokia lokacijų įvairovė padėjo sukurti turtingą ir vizualiai patrauklų pasaulį, kuris buvo neatsiejama „Apkabink mane“ sėkmės dalis.

 

APIE PAGRINDINIUS SERIALO AKTORIUS IR JŲ SANTYKĮ SU VAIDMENIMIS

 

María Victoria Eugenia Guadalupe Martínez del Río Moreno-Ruffo, geriau žinoma kaip Victoria Ruffo, yra viena žinomiausių ir gerbiamiausių Meksikos telenovelės aktorių. Gimusi 1962 m. gegužės 31 d. Meksikoje, ji per savo ilgametę karjerą, prasidėjusią 1979 metais, sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų, pelniusių jai „dramos karalienės“ titulą. Jos unikalus gebėjimas perteikti gilų skausmą, trapumą ir atsparumą pavertė ją viena mėgstamiausių žiūrovų aktorių. Tarp ryškiausių jos vaidmenų yra „Tiesiog Marija“ (1989), „Gyvenu dėl Elenos“ (1998), „Pamotė“ (2005) ir t. t. Šiaip beveik visi jos garsiausi darbai yra rodyti lietuviams.

 

Vienas iš reikšmingiausių Victoria Ruffo karjeros vaidmenų, neabejotinai, yra Kristinos Rivazos personažas telenovelėje „Apkabink mane“. Šis vaidmuo buvo ypač sudėtingas ir reikalavo didelio emocinio išgyvenimo. Kristina – tai moteris, kuri patiria neįtikėtiną skausmą: praranda savo mylimąjį, manosi netekusi kūdikio, apanka ir tampa klastingo vyro auka. Victoria Ruffo sugebėjo puikiai įkūnyti šią tragišką figūrą, perteikdama jos vidinį skausmą, neviltį, bet kartu ir nepaprastą stiprybę bei motinos meilę, kurią ji jautė savo dukrai, nors ir to nežinodama. Ypač įsimintinos buvo jos scenos, kuriose ji, būdama akla, bandė orientuotis pasaulyje ir kovoti už savo teisę į laimę.

 

Šis vaidmuo ir pats serialas Victoriai Ruffo atnešė didelį pripažinimą ir dar labiau įtvirtino jos, kaip dramos ikonos, statusą. Už Kristinos vaidmenį ji pelnė prestižinį „Premios TVyNovelas“ apdovanojimą geriausios aktorės kategorijoje, kas tik patvirtino jos įtaką ir meistriškumą telenovelės žanre. Nors konkrečių citatų apie šį vaidmenį viešai yra nedaug, pats faktas, kad šis serialas ir jos pasirodymas jame yra nuolat minimi kaip vieni geriausių jos karjeroje, rodo, kokią svarbą jis turėjo jai pačiai ir jos aktorei. Kristinos personažas leido Victoriai Ruffo pademonstruoti visą savo aktorinį diapazoną, nuo jaunos įsimylėjusios merginos iki sužalotos, bet stiprios motinos. Šis vaidmuo neabejotinai prisidėjo prie to, kad ji išliko viena iš labiausiai gerbiamų ir mylimų Lotynų Amerikos telenovelės aktorių.

 

Interviu yra minėjusi, kad serialas išties pareikalavo labai daug, nes aktorė kurį laiką sirgo, tad dalis scenų iš tikrųjų nufilmuoti ligoninėje. Serialas, kaip ji minėjo, pasižymėjo ypač dideliu intensyviu filmavimu, praktiškai 135 serijų nufilmuoti per kiek daugiau nei tris mėnesius, tad spaudimo viską daryti greitai ir gerai buvo.

 

Aracely Arámbula Jaques, gimusi 1975 m. kovo 6 d. Čihuahua mieste, Meksikoje, yra talentinga ir visuomenės mylima Meksikos aktorė, dainininkė ir modelis. Savo karjerą ji pradėjo jaunystėje, dalyvaudama grožio konkursuose, o vėliau, studijavusi Televisos aktorystės centre (CEA), debiutavo telenovelėse. Nuo pat pirmųjų vaidmenų Aracely išsiskyrė ne tik savo grožiu, bet ir gebėjimu perteikti gilias emocijas. Per ilgus metus ji sukūrė daugybę sėkmingų vaidmenų, pelniusių jai tarptautinį pripažinimą, o jos dainininkės karjera taip pat susilaukė sėkmės.

 

Vienas svarbiausių ir sudėtingiausių Aracely Arámbula karjeros vaidmenų, be abejonės, buvo du Marijos del Karmen. Tai buvo didelis iššūkis jaunai aktorei, nes jai teko įkūnyti tą pačią asmenybę skirtingais gyvenimo tarpsniais: paauglę, o vėliau jau subrendusią moterį. Marija del Karmen – tai jauna, naivi, bet stipri mergina, kovojanti už savo meilę ir tiesą, nežinanti savo tikrosios kilmės, o vėliau tampanti brandžia moterimi, susiduriančia su gyvenimo sunkumais. Aracely puikiai susidorojo su abiem vaidmenimis, perteikdama jų unikalumą ir emocinę gelmę, kas jai pelnė didelį pripažinimą ir įtvirtino jos, kaip talentingos aktorės, poziciją.

 

Pati Aracely Arámbula ne kartą yra pabrėžusi, kad „Apkabink mane“ buvo labai reikšmingas projektas jos karjeroje. Ji dažnai vadina jį savo sėkmės tramplinu ir vienu svarbiausių serialų, atvėrusių jai duris į tarptautinę šlovę. Apie darbą šiame seriale ir kolegas Aracely yra kalbėjusi su pagarba ir nostalgija. Ji yra minėjusi, kad darbas su patyrusiais aktoriais, tokiais kaip Victoria Ruffo ir Fernando Colunga, jai buvo puiki mokykla. Nors buvo gandų apie įtampą tarp jos ir Fernando Colunga užkulisiuose, Aracely viešai visada pabrėždavo profesionalumą. Ji yra minėjusi, kad „chemija“ ekrane dažnai yra aktorių darbo ir pastangų rezultatas, o ne būtinai asmeninės simpatijos. Taip pat ji yra kalbėjusi apie tai, kokią svarbią patirtį įgijo dirbdama su serialo režisieriais ir prodiuseriais. „Apkabink mane“ leido Aracely Arámbula pademonstruoti savo talentą platesnei auditorijai ir įtvirtinti jos poziciją kaip vienos populiariausių telenovelės žvaigždžių.

 

Fernando Colunga Olivares, gimęs 1966 m. kovo 3 d. Meksikoje, yra vienas labiausiai atpažįstamų ir populiariausių Lotynų Amerikos telenovelės aktorių. Jis garsėja savo išvaizda, charizma ir gebėjimu įkūnyti romantiškus, stiprius, o kartais ir dramatiškus herojus. Savo karjerą jis pradėjo kaip modelis ir kaskadininkas, o vėliau, studijavęs Televisos aktorystės centre (CEA), perėjo prie aktorystės. Nuo 1990-ųjų vidurio jis tapo nuolatiniu pagrindinių vaidmenų atlikėju, pelnęs „telenovelių princas“ reputaciją. Tarp jo ryškiausių vaidmenų yra serialai „La Usurpadora“ (1998), „Amor Real“ (2003) ir „Soy tu dueña“ (2010).

 

Vienas iš reikšmingiausių Fernando Colunga vaidmenų buvo Karlo Manuelio Rivero personažas telenovelėje „Apkabink mane stipriai“. Karlo Manuelis – tai geras, sąžiningas ir ištikimas vyras, įsimylėjęs Mariją del Karmen, bet nuolat susiduriantis su kliūtimis dėl savo piktavalio dėdės Federiko ir kitų intrigų. Fernando Colunga puikiai perteikė šio personažo tvirtybę, atsidavimą ir ryžtą kovoti už savo meilę ir teisingumą. Jis sukūrė klasikinį telenovelės herojaus paveikslą, kuris pavergė žiūrovų širdis.

 

Šis vaidmuo ir pats serialas turėjo didelę reikšmę Fernando Colunga karjerai, dar labiau įtvirtindami jo poziciją kaip vieno svarbiausių telenovelės vedančiųjų aktorių. Serialo sėkmė ir dideli reitingai prisidėjo prie jo populiarumo augimo ne tik Meksikoje, bet ir visame pasaulyje. Nors Fernando Colunga yra žinomas dėl savo privataus gyvenimo ir retai viešai kalba apie asmeninius dalykus, jis ne kartą yra pabrėžęs savo profesionalumą ir atsidavimą kiekvienam vaidmeniui.

 

Apie Karlo Manuelio vaidmenį ir darbą seriale Fernando Colunga yra minėjęs, kad jam visuomet svarbu nuodugniai suprasti savo personažą ir įdėti maksimalias pastangas jį įkūnyti. Jis vertina prodiuserės Salvadoro Mejia ir režisieriaus Migelio Korcegos profesionalumą ir bendradarbiavimą filmavimo aikštelėje. Nors viešai nebuvo detalių apie galimus nesutarimus su Aracely Arámbula ar Victoria Ruffo, Fernando Colunga visada pabrėžia profesionalius santykius su kolegomis. Jam svarbiausia – sukurti įtikinamą ir įsimintiną istoriją, kuri pasiektų žiūrovus. Karlo Manuelio vaidmuo leido jam dar kartą įrodyti savo gebėjimą vaidinti romantiškus, bet kartu ir stiprius, principingus personažus, kurie yra pasirengę kovoti už teisybę ir meilę.

 

César Évora, gimęs 1959 m. lapkričio 4 d. Havanoje, Kuboje, yra vienas labiausiai atpažįstamų ir gerbiamų Lotynų Amerikos telenovelės aktorių. Jis garsėja savo išskirtiniu gebėjimu įkūnyti tiek herojus, tiek, ypač, sudėtingus ir charizmatiškus piktadarius, kas jam pelnė didelį pripažinimą. Karjerą pradėjęs gimtojoje Kuboje, jis vėliau persikėlė į Meksiką, kur „Televisa“ telenovelėse įsitvirtino kaip nuolatinis pagrindinių vaidmenų atlikėjas. Jo intensyvus žvilgsnis, tvirtas balsas ir gebėjimas perteikti personažo vidinius konfliktus padėjo jam tapti vienu labiausiai ieškomų aktorių šio žanro kūriniuose. Tarp jo ryškiausių vaidmenų yra serialai „El Privilegio de Amar“ (1998), „La Madrastra“ (2005) ir „Triunfo del amor“ (2010).

 

Vienas iš išskirtiniausių César Évora karjeros vaidmenų, neabejotinai, buvo Federiko Rivero personažas telenovelėje „Apkabink mane stipriai“ (Abrázame muy fuerte, 2000–2001). Federikas – tai pagrindinis serialo antagonistas, Kristinos vyras, kuris yra ambicingas, klastingas ir godus vyras, trokštantis užvaldyti Rivazos šeimos turtus. César Évora puikiai perteikė šio personažo piktumą, šaltumą ir manipuliavimo gebėjimus, tačiau kartu sugebėjo suteikti jam tam tikro žavesio, kas padarė jį itin įsimintinu piktadariu. Jo pasirodymas buvo toks įtikinamas, kad jis sulaukė didelio žiūrovų „neapykantos“ ir susižavėjimo vienu metu.

 

„Apkabink mane“ vaidmuo ir pats serialas César Évora atnešė didelį pripažinimą ir dar labiau sustiprino jo, kaip „geriausio piktadario“, reputaciją telenovelėse.

 

Nailea Norvind, gimusi 1970 m. vasario 16 d. Meksikoje, yra talentinga ir universali Meksikos aktorė, turinti norvegiškų šaknų. Ji išsiskiria savo gebėjimu įkūnyti sudėtingus ir dažnai kontroversiškus personažus, tiek herojes, tiek piktadares. Nailea aktorystės karjerą pradėjo dar vaikystėje, o vėliau, subrendusi, sugebėjo sėkmingai pereiti prie suaugusiųjų vaidmenų, įsitvirtindama telenovelėse, teatre ir kine. Jos išraiškingumas ir ryžtingumas ekrane padėjo jai tapti viena žinomiausių Meksikos televizijos figūrų.

 

Vienas iš labiausiai įsimintinų ir pripažintų Nailea Norvind vaidmenų yra Debora Faljer šioje telenovelėje. Debora – tai pagrindinė serialo antagonistė, piktavale ir klastinga moteris, kuri yra įsimylėjusi Karlosą Manuelį ir, vedina pavydo bei godumo, nuolat stengiasi pakenkti Marijos del Karmen ir Karloso Manuelio santykiams. Nailea puikiai įkūnijo šį piktą ir manipuliuojantį personažą, perteikdama jo žiaurumą, melą ir neviltį.

 

TITUTINĖS SERIALO „APKABINK MANE“ DAINOS

 

Serialo „Apkabink mane stipriai“ (Abrázame muy fuerte) titulinė daina, kurios pavadinimas toks pat kaip ir serialo, – tai nepaprastai svarbi jo dalis, tapusi neatsiejamu emocinio ir siužetinio audinio elementu. Ši daina, atliekama legendinio meksikiečių dainininko ir dainų autoriaus Juan Gabrielio (1950-2016), buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jos tekstas ir melodija idealiai atspindėjo telenovelės esmę: gilią, aistringą ir skausmingą meilę, išbandymus, pasiaukojimą ir viltį. Daina puikiai perteikė pagrindinių veikėjų, ypač Marijos del Karmen ir Karlo Manuelio, išgyvenimus ir jų troškimą išsaugoti savo meilę, nepaisant visų kliūčių. Ji kalbėjo apie prisirišimą, saugumą ir šilumą, kurią suteikia tikras apkabinimas sudėtingame pasaulyje.

 

Antra, Juan Gabrielio, kaip atlikėjo, populiarumas ir charizma garantavo dainos ir, atitinkamai, serialo sėkmę. Jis buvo ir tebėra viena didžiausių Lotynų Amerikos muzikos ikonų, o jo dainos sugebėjo paliesti milijonų širdis. Jo gebėjimas perteikti gilias emocijas per balsą ir dainų tekstus buvo neprilygstamas. Daina „Abrázame muy fuerte“ pati savaime jau buvo Juan Gabrielio kūrinys, kuris buvo išleistas jo albumu ir tapo dideliu hitu, tačiau serialo dėka ji pasiekė dar platesnę auditoriją ir tapo vienu žinomiausių jo kūrinių XXI amžiuje.

 

Pats Juan Gabrielis, kaip dainos autorius ir atlikėjas, labai vertino dainos pasirinkimą serialui. Jis puikiai suprato, kad daina tapo neatsiejama pasakojimo dalimi ir padėjo sustiprinti emocinį ryšį tarp žiūrovų ir personažų. Jam tai buvo puiki proga pristatyti savo kūrybą naujai auditorijai ir dar labiau įtvirtinti savo, kaip dainų autoriaus, talentą. Daina pelnė milžinišką populiarumą ir komercinę sėkmę, laimėjusi tokius apdovanojimus kaip „Billboard Latin Music Awards“ apdovanojimas už „Hot Latin Song of the Year“ 2002 metais. Tai patvirtino, kad dainos pasirinkimas serialui buvo puikus strateginis sprendimas, naudingas tiek pačiam serialui, tiek Juan Gabrielio muzikos karjerai. Daina tapo neatsiejama telenovelės dalimi ir viena iš priežasčių, kodėl „Apkabink mane stipriai“ yra prisimenama ir mylima iki šiol.

 

Nors Aracely Arámbula pirmiausia yra žinoma kaip aktorė, ji turi ir sėkmingą dainininkės karjerą. Daina „Niña y Mujer“ buvo svarbus žingsnis jos, kaip muzikos atlikėjos, kelyje, ši daina taip pat skambėjo kiekvienos serijos pabaigoje. Jos vokalinės galimybės apibūdinamos kaip švelnios ir melodingos, tinkamos romantiškoms baladėms. „Niña y Mujer“ parodė jos gebėjimą ne tik vaidinti, bet ir emociškai atlikti dainas, kas pridėjo dar vieną dimensiją jos, kaip menininkės, įvaizdžiui. Galite ir ją pasiklausyti.

 

Tai tiek apie serialą „Apkabink mane“, kuris buvo rodomas per TV3, tikiuosi, kad straipsnis patiko ir buvo naudingas.

 

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Apgavystės" / "La Usurpadora" (TV 1998)

Sveiki visi,

Tęsiu kultinių senų serialų apžvalgas ir šįkart, paskatintas vienos pažįstamos, tiksliau – ji pati užsirezervavo, kad pakomentuočiau seną meksikiečių serialą „Apgavystės“ (La Usurpadora), kuris buvo kuriamas 1998 m., ir kurio pagrindinį vaidmenį sukūrė iki tol mažai kam žinoma dabar jau serialų ir muilų operų karaliene tituluojama ir Lietuvoje viešėjusi Gabriela Spanic. Nežinau, ar kas nors šį serialą kadaise žiūrėjo, nes jį rodė per ne itin populiarų TV kanalą BTV, kai pasibaigė „Esmeralda“. Aš asmeniškai šio serialo nežiūrėjau, tik epizodiškai „užmesdavau“ akį, nes namiškiai buvo apgulę pilvais per kitus kanalus tuo pačiu metu rodomas muilo operas, kurių labai iš principo nemėgau, tad vakarai būdavo gan nuobodūs, nors mielai būčiau žiūrėjęs į dar jauną ir gražią (nors gal ir dabar graži) Gabrielą Spanic ir jos nelengvą vaidmenį „Apgavystėse“.

TRUMPAS SERIALO „APGAVYSTĖS“ SIUŽETAS

 

„Apgavysčių“ (La usurpadora) siužetas prasideda atsitiktiniu susitikimu poilsiavietėje, kur visiškai skirtingo likimo moterys – vargšė, geraširdė Paulina Martines ir šalta, savanaudė turtingos šeimos paveldėtoja Paola Bračo – išvysta viena kitą ir supranta, kad yra identiškos dvynės. Paola, išnaudodama šį panašumą, priverčia Pauliną užimti savo vietą Bračo namuose, kol ji pati gali mėgautis prabanga ir meilužiais, palikdama Pauliną vykdyti sunkias pareigas jos šeimoje ir slėpti ne itin pavyzdingą Paolos būdą.

 

Pagrindinė serialo idėja nagrinėja tapatybės, moralės ir atpirkimo temas. Paulinai, neturėjusiai jokių blogų kėslų, tenka mokytis gyventi Paolos gyvenimą, kuriame ji susiduria su neapykanta, išdavystėmis ir sudėtingais santykiais su Paolos vyru Karlosu Danieliu. Paradoksalu, tačiau būtent būdama „apsimetėle“, Paulina tampa geresne žmona, motina ir marčia nei tikroji Paolos versija, taip išryškindama idėją, kad žmogaus vertė slypi ne jo socialiniame statuse ar turte, o vidiniame gerume ir nuoširdume.

 

Siužetui įsibėgėjant, Paulina įsimyli Karlosą Danielį, todėl jos pozicija tampa itin komplikuota: ji privalo nuolat meluoti mylimam žmogui, tuo pat metu stengdamasi taisyti Paolos sugriautus santykius su šeimos nariais. Ši dilema sukuria didžiulę įtampą, nes Paulina balansuoja tarp pareigos paklusti Paolos šantažui ir noro atskleisti tiesą, bijodama prarasti savo naująjį gyvenimą ir žmogų, kurį pamilo.

 

Tuo tarpu Paolos vaidmuo seriale tarnauja kaip tamsioji veidrodžio pusė, demonstruojanti, kaip egoizmas ir pyktis gali sugriauti žmogaus sielą ir supančią aplinką. Jos nuolatiniai bandymai susigrąžinti valdžią ar pakenkti Paulinai tik dar labiau atskleidžia, kad ji ne tik fiziškai, bet ir morališkai yra Paulinos antitezė. Ši konfrontacija tarp „tikrosios“ ir „apsimetėlės“ tampa pagrindiniu varikliu, vedančiu žiūrovus per daugybę intrigų, paslapčių ir netikėtų atskleidimų.

 

Galiausiai serialo idėja susiveda į tiesos triumfą ir asmeninio augimo kelionę. Paulina, būdama „apgavikė“, iš tikrųjų atneša ramybę ir meilę ten, kur anksčiau tvyrojo tik abejingumas ir neapykanta. „Apgavystės“ žiūrovams primena, kad gyvenimas dažnai pateikia nenuspėjamų išbandymų, tačiau nuoširdus elgesys ir pasirinkimas daryti gera net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis gali iš pagrindų pakeisti ne tik paties žmogaus, bet ir aplinkinių likimus.

 

Pagrindinius vaidmenis sukūrė Fernando Colunga ir Gabriela Spanic

„Apgavystės“ – tai 102 epizodų serialas, sakyčiau, pakankamai trumpas, nes kiek žinau, serijų prikuriama retsykiais net iki dviejų šimtų su centais, tačiau kuo trumpesnis, tuo gal kokybiškesnis – nežinau. Iš tikrųjų šis serialas buvo kuriamas pagal to paties romano pavadinimą ir teisingiau „La Usurpadora“ verčiasi „Užgrobtoji“ arba „Paveržėja“, o ne „Apgavystės“. Po kelėtą metų buvo kuriamas kaip ir šio serialo tęsinys su visai kita istorija ir siužetu, kuris Lietuvoje buvo žinomas kaip „Virginija“ (2001 m.) (La Intrusa), vėlgi tiksliau verčiamas „Įsibrovėlė“, kur Gabriela Spanic vėl atliko skirtingų dvynių vaidmenis. Taigi „Užgrobtoji“ ir „Įsibrovėlė“ yra netgi labai susieti serialai, netgi nufilmuoti tuose pačiuose namuose, o ir dalis aktorių taip pat vaidino abejuose serialuose. Kokio milžiniško ir neįsivaizduojamo populiarumo sulaukė „Apgavystės“ galite tik numanyti, tad serialo analogiška dvynė „Virginija“ jau nė iš tolo nebeprilygo pirmtakui.

„Apgavystės“ produkcija buvo itin ambicingas „Televisa“ projektas, skirtas iš esmės pakeisti telenovelės žanro standartus 1998-aisiais. Prodiuseris Salvadoras Mejía Alejandre siekė sukurti aukšto techninio lygio dramą, kuri išsiskirtų ne tik scenarijumi, bet ir meistrišku dvigubo vaidmens įgyvendinimu. Serialas buvo kuriamas naudojant to meto televizijos technologijų viršūnę, leidusią Gabriela Spanic ekrane pasirodyti vienu metu kaip dviems skirtingoms asmenybėms. Tai reikalavo preciziško filmavimo grafiko, sudėtingo montažo ir specialiųjų efektų, todėl projektas tapo dideliu iššūkiu tiek kūrybinei grupei, tiek pačiai aktorei, dirbusiai dvigubą krūvį.

 

Gabrielos Spanic pasirinkimas pagrindiniam vaidmeniui nebuvo atsitiktinis: po sėkmės Venesuelos televizijoje ji buvo pakviesta į Meksiką kaip kylanti žvaigždė, pasižyminti ne tik ryškiais fiziniais duomenimis, bet ir neįtikėtinu sugebėjimu įkūnyti visiškai priešingus charakterius. Prodiuseriai ieškojo aktorės, kuri galėtų „ištraukti“ tokį sudėtingą scenarijų, o Spanic gebėjimas keisti mimiką, laikyseną ir kalbėjimo toną, atskiriant Pauliną nuo Paolos, tapo serialo sėkmės garantu. Tai buvo „Televisa“ statymas už talentą, kuris pasiteisino su kaupu, padarydamas ją tarptautine ikona.

 

Siužetas nebuvo visiškai originalus – jis rėmėsi sena literatūrine ir televizine tradicija. „Apgavystės“ buvo perdirbinys (remake) ankstesnių kūrinių: 1971 metų venesuelietiškos telenovelės tuo pačiu pavadinimu bei dar ankstesnių radijo dramų. Tačiau 1998-ųjų versija buvo adaptuota šiuolaikiniam žiūrovui, pridedant daugiau intrigų, prabangesnę aplinką ir greitesnį tempą. Scenarijus buvo sukonstruotas taip, kad išnaudotų „dvynių sukeitimo“ archetipą, kuris visada garantuoja aukštus reitingus dėl savo emocinio potencialo ir nuolatinio „kas bus, jei tiesa išaiškės?“ jausmo.

 

Filmavimo darbai vyko „Televisa San Ángel“ studijose Meksiko mieste, kur buvo pastatyti įspūdingi, prabangūs dekoracijų interjerai, turėję atspindėti Bracho šeimos turtus. Taip pat buvo naudojamos eksterjero lokacijos – prabangios vilos ir Meksikos sostinės vietos, kurios suteikė serialui tikroviškumo. Filmavimai truko intensyviai, o griežta gamybos disciplina užtikrino, kad serialas pasiektų televizijos eterį laiku ir būtų transliuojamas kasdien, išlaikant žiūrovų dėmesį visą pusmetį.

 

Pasauliniu mastu „Apgavystės“ tapo fenomenu, rodomu daugiau nei 100 šalių. Meksikoje serialas pasiekė rekordinius reitingus, nepaisant to, kad buvo itin populiarus serialas "Teisė mylėti" (o pastarasis nuraškė visas TV apdovanojimus ir rodytas Lietuvoje per LNK tik savaitgaliais galite mano įrašą paskaityti ČIA), o jo įtaka išplito toli už Lotynų Amerikos ribų – nuo Rusijos iki Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Žiūrovai ir kritikai liaupsino ne tik Gabrielos Spanic dvigubą vaidybą, bet ir patį dramatišką pasakojimo būdą, kuris tapo „auksiniu standartu“ telenovelėms. Šis projektas ne tik įtvirtino „Televisa“ kaip didžiausią ispanakalbio turinio eksportuotoją, bet ir parodė, kad gerai sukonstruota, klasikinė gėrio ir blogio kova visada ras savo auditoriją, nepriklausomai nuo kalbos ar kultūros.

 

Gabrielai Spanic atiteko vaidmuo dvigubas - dvi seserys dvynės: Paulina ir Paola.

 

2001 metais startavo serialas "Virginija" (La Intrusa) su 135 serijų, tačiau tokios stulbinamos sėkmės, kokios sulaukė "Apgavystės", nebesulaukė.

„Apgavystės“ sumušė visus žiūrėjimo reitingus ne tik Meksikoje, bet ir daugelyje kitų šalių, tiesa, jis net per BTV buvo vienas iš labiausiai žiūrimų serialų ir jo reitingai buvo ganėtinai aukšti. Taip pat šis serialas turi ir kitą rekordą – jis vienas parodytas net 124 skirtingų šalių. Šio serialo aktoriai, o ypač Gabriela Spanic po serialo tapo tikra legenda. Po serialo sukūrimo ji leidosi po pasaulinį turą, kur buvo kviečiama į įvairius tiesioginius TV renginius ir laidas, o Indonezijoje ją pasitiko tūkstantinė minia, kuri ją nešiojo ant neštuvų pritvirtinto sosto kaip karalienę. Išties ir kuo gi šis serialas toks ypatingas? Tai pasakojimas apie kadaise išskirtas dvynes seseris Pauliną ir Paolą, viena užaugo prabangoje, o kita – skurde su motina ir nė viena nežinojo apie viena kitos egzistavimą, kol galiausiai lengvabūdė intrigantė Paola sutinka Pauliną, dirbančią viešbutyje tarnaite, ir klasta priverčia ją grįžti į namus vietoj jos, kur ji palikusi vyrą ir vaikus, ir apsimesti ja, kol ji linksmai leis laiką su meilužiais. Paulina neturi kito pasirinkimo, ji kaltinama vagyste, todėl ji priima sesers pasiūlymą ir apsimeta Paola, tačiau namuose, jai atsiradus, kur buvo ne itin mylima jos lengvabūdė sesuo, staiga viskas apsiverčia aukštyn kojom... (Visas serijas originalų kalba galite pamatyti Youtube kanale).

Įdomu tai, kad abi skirtingas seseris suvaidinusi Gabriela Spanic gyvenime taip pat turi seserį dvynę – buvusį Venesuelos modelį Danielą Spanic. Įdomu dar ir tai, kad nuostabiai gyvenusios seserys po nelaimingo atsitikimo Daniela ištiko koma, kai ji laukėsi septintame mėnesyje. Ji buvo komos būsenoje, kai pabudusi teigė, kad jos sesuo Gabriela norėjo, kad ji numirtų, tai jautusi iš anapusybės. Nuo to karto abi seserys nutraukė tarpusavio santykius, nors Gabriela tikina, kad tąkart dėl sesers labai išgyvenusi.

Tikriausiai niekas nežino, bet šis vaidmuo pirmiausia buvo pasiūlytas jau tuomet muilų operos karalienei Thalia, kuri žinoma iš tokių serialų kaip „Marija Mersedes“, „MariMar“, „Marija Del Barijo“, „Rozalinda“, tačiau serialo prodiuseris buvo užsispyręs ir reikalavo, kad vaidmuo atitektų būtent Gabrielai ir, regis, nuojauta iš tikrųjų neklydo. 

Šis serialas Meksikoje debiutavo 1998 metais vasario 9 dieną 21:00 h. ir pakeitė tuomet pasibaigusį taip pat labai populiarų serialą „Marija Izabelė“. Neįtikėtina ir tai, kad šis serialas visgi buvo ne pirmas, jis jau prieš tai buvo ekranizuotas net tris kartus ir skirtingų Lotynų Amerikos šalių. Pirmoji versija pasirodė 1972 metais ir seseris vaidino visiškai skirtingos aktorės, kita versija pasirodė 1981 ir galiausiai kita 1987 metais. Šiuo metu Meksikos serialų milžinė kompanija „Televista“ kuria dar vieną serialo variantą pavadinimu „Kas Tu esi?“, kurio reitingai toli gražu jau niekada nebesumuš „Apgavysčių“ rekordo, nes žmonės paprasčiausiai pavargo nuo serialų, tačiau ši versija labai moderni ir filmuota ne muilo operos stiliumi, tačiau trilerio žanro kanonuose. 

Išlepintoji intrigantė Paola

 Jautrioji ir altruistė Paulina

 

Gabriela Spanic apie 2005 - 2006 metus.

Kartais filmuojant neišvengiamai reikėdavo dublerės profiliu. Gabriela Spanic su dublere.

Serialo personažai.

Gabriela Spanic šių dienų fotosesijoje. Man asmeniškai sunku patikėti, kad tai ta pati moteris.

Drąsi erotinė fotosesija.

Gabriela Spanic 2012 - jaučiasi, kad jau branda.

Neįtikėtina, bet šis kadras darytas Lietuvoje. Tąkart Gabriela nusipirko Nijolės kailinius už 10 tūkstančių.

Gabriela Spanic Trakų pilyje filmuoja kadrus video klipui.

Lietuviškas pavadinimas „Apgavystės“ buvo pavadintas todėl, kad vertimas neskambėjo patraukliai iš ispanų kalbos, todėl buvo pasinaudota vertimu iš anglų kalbos, nes anglų kalba serialas vadinosi „Deceptions“.

Po Gabrielos Spanic pasaulinės sėkmės sekė tokie serialai kaip „Meilės vardan“, „Virginija“, „Kerštas“, „Kalinė“ (kitaip dar žinoma kaip „Libertada“ ar „Gvadelupė“) ir t.t. Bet „Apgavystės“ yra laikomas geriausiu šios aktorės darbu, padariusiu ja pasaulinio lygio žvaigžde kartu jau su smarkiai išpopuliarėjusiu Fernando Colunga.

„Apgavysčių“ titulinė daina, kurią atliko garsi meksikiečių popgrupė „Pandora“, tapo neatsiejama šio kultinio serialo dalimi. Prodiuseriai pasirinko šį kūrinį siekdami pabrėžti serialo dramatiškumą ir įtampą, nes „Pandoros“ atlikėjų balsų harmonija suteikė istorijai elegancijos bei gilaus emocinio svorio, tinkančio sudėtingai Paulinos ir Paolos kovai. Daina puikiai įsiliejo į serialo estetiką, nes jos tekste užkoduotas pasiaukojimas, meilės ieškojimas ir likimo vingiai tiesiogiai atspindėjo pagrindinės herojės Paulinos pastangas išgyventi svetimą gyvenimą, saugant savo orumą. Šis muzikinis sprendimas buvo strategiškai taiklus – melodinga, tačiau dramatiška kompozicija ne tik sujungė skirtingus siužeto aspektus, bet ir tapo emociniu tiltu tarp žiūrovo bei sudėtingos herojų dramos, taip visam laikui įsirėždama į lotynų amerikiečių televizijos istoriją.

Nors serialas „Apgavystės“ tapo milžiniška sėkme ir įtvirtino Gabrielos Spanic bei Fernando Colungos karjeras, oficialios informacijos apie didelius gamybinius skandalus, kurie būtų viešai aptarinėjami kaip įtakoję patį kūrimo procesą, nėra. Tais laikais „Televisa“ studijoje vyravo itin griežta disciplina, o projektai buvo valdomi labai struktūrizuotai, todėl net jei užkulisiuose kildavo kūrybinių nesutarimų ar asmeninių įtampų tarp aktorių, jie retai pasiekdavo viešumą ar turėdavo įtakos galutiniam produkto rezultatui.

 

Didžiausias dėmesys visuomet buvo skiriamas profesionaliam darbo atlikimui ir reitingų užtikrinimui, todėl „Apgavystės“ išliko vienu tų „švarių“ projektų, kurie savo sėkmę grindė aktorių meistriškumu ir stipriu scenarijumi, o ne skandalais. Dažniausiai aptariami faktai po daugelio metų susiję tik su pačios Gabrielos Spanic itin sunkiu darbo grafiku, nes dvigubas vaidmuo pareikalavo milžiniškų fizinių ir emocinių pastangų, tačiau tai buvo profesinis iššūkis, o ne gamybinis skandalas.

Deja, kažkokių įdomesnių detalių man nepavyko iškapstyti interneto platybėse, bet tikiuosi, kad prisiminėte, jei jau žiūrėjote ir kažką naujo sužinojote.

Jūsų Maištinga Siela

P.S. Kaip visada galite siūlyti savo variantą dėl serialų, apie kuriuos norėtumėte čia paskaityti.