Rodomi pranešimai su žymėmis apgavystės. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis apgavystės. Rodyti visus pranešimus

2026 m. balandžio 2 d., ketvirtadienis

Kas sugalvojo ir kaip atsirado Melagių Balandžio 1 diena, vadinama juokų ir melų diena?

 

Sveiki!

Ar kas nors Jus yra apgavęs balandžio 1 dieną? Jeigu ir ne, bet tikriausiai bandė. Šis mano įrašas skirtas suprasti, kaip balandžio 1 diena kaip juokų ir melų diena išvis atsirado, kaip šis reiškinys plito per šalis ir kultūras. Tikiuosi, kad bus naudinga ir informatyvu!

Balandžio 1-osios kilmė yra apipinta daugybe teorijų, tačiau populiariausia ir istoriškai labiausiai priimtina versija mus nukelia į XVI a. Prancūziją, kai 1564 metais karalius Karolis IX išleido Roussillono ediktą, kuriuo Naujųjų metų pradžia buvo perkelta iš pavasario (kovo pabaigos) į sausio 1-ąją. Iki tol daugelyje Europos miestų Naujieji būdavo švenčiami savaitę, pradedant kovo 25 d. ir baigiant balandžio 1-ąja. Kadangi informacija anuomet sklido lėtai, o kai kurie konservatyvūs gyventojai tiesiog atsisakė priimti naujovę, jie ir toliau šventė pavasarį. Tie, kurie perėjo prie naujojo kalendoriaus, pradėjo šaipytis iš senųjų tradicijų puoselėtojų, vadindami juos „balandžio kvailiais“, siųsdami jiems netikras dovanas ar kviesdami į neegzistuojančias puotas.

Ši tradicija bėgant amžiams plito ir transformavosi įvairiose kultūrose, įgaudama vietinių atspalvių. Didžiojoje Britanijoje Melagių diena stipriai įsišaknijo XVIII a. pradžioje. Škotijoje ji tapo net dviejų dienų švente: pirmąją dieną būdavo „medžiojami gegutės“ (kvailiai), o antrąją, vadinamą „Tailie Day“, žmonės slapta vieni kitiems prie nugarų segdavo užrašus „spirk man“. Prancūzijoje šventė gavo „Poisson d’Avril“ (balandžio žuvies) pavadinimą – šis paprotys kilo iš tradicijos nepastebimai priklijuoti popierinę žuvį prie žmogaus nugaros, simbolizuojant jauną, lengvai pagaunamą ir kvailą žuvelę. Šiandien ši šventė yra viena universaliausių pasaulyje, švenčiama nuo JAV iki Japonijos, nors kiekviena šalis turi savo specifinius pokštus.



Rašytiniuose šaltiniuose užuominų apie balandžio pokštus galima rasti dar anksčiau. Vienas ankstyviausių paminėjimų siejamas su Geoffray Chaucerio „Kenterberio pasakojimais“ (1392 m.), kur minima data „32 kovo dienos“, kas praktiškai reiškia balandžio 1-ąją. Taip pat flamandų poetas Eduardas de Dene 1561 m. rašė apie bajorą, kuris savo tarnus balandžio 1-ąją siuntė vykdyti absurdiškų, neįmanomų užduočių. 1698 m. Londone užfiksuotas vienas pirmųjų masinių pokštų, kai būrys žmonių buvo pakviesti į Londono bokštą (Tower of London) stebėti „liūtų maudymo“ ceremonijos, kuri, žinoma, niekada nevyko.

Žymūs žmonės per istoriją apie šią dieną atsiliepė su humoru ir ironija, pabrėždami žmogaus prigimties silpnumą. Markas Tvenas yra pasakęs vieną žymiausių frazių: „Balandžio 1-oji yra diena, primenanti mums, kas mes esame likusias 364 dienas per metus“. Garsus rašytojas George’as Bernardas Shaw ironizavo: „Geriau pasirodyti kvailiu balandžio 1-ąją, nei likti juo visą gyvenimą“. JAV komikas Jay Leno pastebėjo šiuolaikinę tendenciją: „Balandžio 1-ąją žmonės bando apgauti vienas kitą, o likusias dienas tai daro vyriausybė“. Politikas Winstonas Churchillis pabrėždavo humoro svarbą net krizėse, teigdamas, kad „humoras yra rimtas dalykas“, o prancūzų mąstytojas Voltaire’as rašė, kad „šarlatanizmas gimė tą dieną, kai pirmasis kvailys sutiko pirmąjį sukčių“, taip netiesiogiai nurodydamas į apgaulės meną.

Lietuvai ši diena taip pat nėra svetima, nors mūsų kultūroje ji labiau susijusi su kaimiška išmone ir liaudies humoru. Lietuviai balandžio 1-ąją vadina Melagių diena arba Juokų diena. Tradiciškai tai būdavo metas, kai kaimynas kaimyną bandydavo „išdurti“ paprastais buitiniais melais: sakydavo, kad kluonas dega, kad karvė ištrūko ar kad svečiai atvažiavo. Svarbiausia taisyklė Lietuvoje – apgautasis neturi pykti, o melagis, pavykus pokštui, turi sušukti „Melagis!“ arba „Apgavau!“. Įdomu tai, kad Vilniuje ši diena įgavo ir unikalią kultūrinę prasmę – 1997 m. balandžio 1-ąją menininkai paskelbė Užupio Respublikos nepriklausomybę, tad dabar vilniečiams ši data asocijuojasi ne tik su melu, bet ir su kūrybiška laisve bei savotiška utopija.

Šiuolaikiniame pasaulyje Balandžio 1-oji peraugo asmeninių pokštų lygį ir tapo didžiųjų korporacijų bei žiniasklaidos varžybų lauku. Kasmet tokios milžinės kaip „Google“, „BMW“ ar „BBC“ bando pergudrauti auditoriją kurdamos neįtikėtinus produktus ar naujienas. Pavyzdžiui, 1957 m. BBC parodė reportažą apie Šveicarijoje augančius „makaronų medžius“, kuriais patikėjo tūkstančiai žiūrovų. Nors skaitmeninėje eroje melagienos (fake news) tapo rimta problema, balandžio 1-oji išlieka ta vienintele saugia erdve, kurioje apgaulė nevirsta pykčiu, o primena mums apie gebėjimą pasijuokti iš savęs ir kartu su kitais. Tai tarsi visuotinis emocinis vožtuvas, leidžiantis bent trumpam į rimtą pasaulį pažvelgti pro vaikiško išdykavimo prizmę.

Maištinga Siela

2012 m. spalio 18 d., ketvirtadienis

Serialas: "Apgavystės" / "La Usurpadora" (TV 1998)



Sveiki visi,

Tęsiu kultinių senų serialų apžvalgas ir šįkart, paskatintas vienos pažįstamos, tiksliau – ji pati užsirezervavo, kad pakomentuočiau seną meksikiečių serialą „Apgavystės“ (La Usurpadora), kuris buvo kuriamas 1998 m., ir kurio pagrindinį vaidmenį sukūrė iki tol mažai kam žinoma dabar jau serialų ir muilų operų karaliene tituluojama ir Lietuvoje viešėjusi Gabriela Spanic. Nežinau, ar kas nors šį serialą kadaise žiūrėjo, nes jį rodė per ne itin populiarų TV kanalą BTV, kai pasibaigė „Esmeralda“. Aš asmeniškai šio serialo nežiūrėjau, tik epizodiškai „užmesdavau“ akį, nes namiškiai buvo apgulę pilvais per kitus kanalus tuo pačiu metu rodomas muilo operas, kurių labai iš principo nemėgau, tad vakarai būdavo gan nuobodūs, nors mielai būčiau žiūrėjęs į dar jauną ir gražią (nors gal ir dabar graži) Gabrielą Spanic ir jos nelengvą vaidmenį „Apgavystėse“.

TRUMPAS SERIALO „APGAVYSTĖS“ SIUŽETAS

 

„Apgavysčių“ (La usurpadora) siužetas prasideda atsitiktiniu susitikimu poilsiavietėje, kur visiškai skirtingo likimo moterys – vargšė, geraširdė Paulina Martines ir šalta, savanaudė turtingos šeimos paveldėtoja Paola Bračo – išvysta viena kitą ir supranta, kad yra identiškos dvynės. Paola, išnaudodama šį panašumą, priverčia Pauliną užimti savo vietą Bračo namuose, kol ji pati gali mėgautis prabanga ir meilužiais, palikdama Pauliną vykdyti sunkias pareigas jos šeimoje ir slėpti ne itin pavyzdingą Paolos būdą.

 

Pagrindinė serialo idėja nagrinėja tapatybės, moralės ir atpirkimo temas. Paulinai, neturėjusiai jokių blogų kėslų, tenka mokytis gyventi Paolos gyvenimą, kuriame ji susiduria su neapykanta, išdavystėmis ir sudėtingais santykiais su Paolos vyru Karlosu Danieliu. Paradoksalu, tačiau būtent būdama „apsimetėle“, Paulina tampa geresne žmona, motina ir marčia nei tikroji Paolos versija, taip išryškindama idėją, kad žmogaus vertė slypi ne jo socialiniame statuse ar turte, o vidiniame gerume ir nuoširdume.

 

Siužetui įsibėgėjant, Paulina įsimyli Karlosą Danielį, todėl jos pozicija tampa itin komplikuota: ji privalo nuolat meluoti mylimam žmogui, tuo pat metu stengdamasi taisyti Paolos sugriautus santykius su šeimos nariais. Ši dilema sukuria didžiulę įtampą, nes Paulina balansuoja tarp pareigos paklusti Paolos šantažui ir noro atskleisti tiesą, bijodama prarasti savo naująjį gyvenimą ir žmogų, kurį pamilo.

 

Tuo tarpu Paolos vaidmuo seriale tarnauja kaip tamsioji veidrodžio pusė, demonstruojanti, kaip egoizmas ir pyktis gali sugriauti žmogaus sielą ir supančią aplinką. Jos nuolatiniai bandymai susigrąžinti valdžią ar pakenkti Paulinai tik dar labiau atskleidžia, kad ji ne tik fiziškai, bet ir morališkai yra Paulinos antitezė. Ši konfrontacija tarp „tikrosios“ ir „apsimetėlės“ tampa pagrindiniu varikliu, vedančiu žiūrovus per daugybę intrigų, paslapčių ir netikėtų atskleidimų.

 

Galiausiai serialo idėja susiveda į tiesos triumfą ir asmeninio augimo kelionę. Paulina, būdama „apgavikė“, iš tikrųjų atneša ramybę ir meilę ten, kur anksčiau tvyrojo tik abejingumas ir neapykanta. „Apgavystės“ žiūrovams primena, kad gyvenimas dažnai pateikia nenuspėjamų išbandymų, tačiau nuoširdus elgesys ir pasirinkimas daryti gera net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis gali iš pagrindų pakeisti ne tik paties žmogaus, bet ir aplinkinių likimus.



Pagrindinius vaidmenis sukūrė Fernando Colunga ir Gabriela Spanic


„Apgavystės“ – tai 102 epizodų serialas, sakyčiau, pakankamai trumpas, nes kiek žinau, serijų prikuriama retsykiais net iki dviejų šimtų su centais, tačiau kuo trumpesnis, tuo gal kokybiškesnis – nežinau. Iš tikrųjų šis serialas buvo kuriamas pagal to paties romano pavadinimą ir teisingiau „La Usurpadora“ verčiasi „Užgrobtoji“ arba „Paveržėja“, o ne „Apgavystės“. Po kelėtą metų buvo kuriamas kaip ir šio serialo tęsinys su visai kita istorija ir siužetu, kuris Lietuvoje buvo žinomas kaip „Virginija“ (2001 m.) (La Intrusa), vėlgi tiksliau verčiamas „Įsibrovėlė“, kur Gabriela Spanic vėl atliko skirtingų dvynių vaidmenis. Taigi „Užgrobtoji“ ir „Įsibrovėlė“ yra netgi labai susieti serialai, netgi nufilmuoti tuose pačiuose namuose, o ir dalis aktorių taip pat vaidino abejuose serialuose. Kokio milžiniško ir neįsivaizduojamo populiarumo sulaukė „Apgavystės“ galite tik numanyti, tad serialo analogiška dvynė „Virginija“ jau nė iš tolo nebeprilygo pirmtakui.

„Apgavystės“ produkcija buvo itin ambicingas „Televisa“ projektas, skirtas iš esmės pakeisti telenovelės žanro standartus 1998-aisiais. Prodiuseris Salvadoras Mejía Alejandre siekė sukurti aukšto techninio lygio dramą, kuri išsiskirtų ne tik scenarijumi, bet ir meistrišku dvigubo vaidmens įgyvendinimu. Serialas buvo kuriamas naudojant to meto televizijos technologijų viršūnę, leidusią Gabriela Spanic ekrane pasirodyti vienu metu kaip dviems skirtingoms asmenybėms. Tai reikalavo preciziško filmavimo grafiko, sudėtingo montažo ir specialiųjų efektų, todėl projektas tapo dideliu iššūkiu tiek kūrybinei grupei, tiek pačiai aktorei, dirbusiai dvigubą krūvį.

 

Gabrielos Spanic pasirinkimas pagrindiniam vaidmeniui nebuvo atsitiktinis: po sėkmės Venesuelos televizijoje ji buvo pakviesta į Meksiką kaip kylanti žvaigždė, pasižyminti ne tik ryškiais fiziniais duomenimis, bet ir neįtikėtinu sugebėjimu įkūnyti visiškai priešingus charakterius. Prodiuseriai ieškojo aktorės, kuri galėtų „ištraukti“ tokį sudėtingą scenarijų, o Spanic gebėjimas keisti mimiką, laikyseną ir kalbėjimo toną, atskiriant Pauliną nuo Paolos, tapo serialo sėkmės garantu. Tai buvo „Televisa“ statymas už talentą, kuris pasiteisino su kaupu, padarydamas ją tarptautine ikona.

 

Siužetas nebuvo visiškai originalus – jis rėmėsi sena literatūrine ir televizine tradicija. „Apgavystės“ buvo perdirbinys (remake) ankstesnių kūrinių: 1971 metų venesuelietiškos telenovelės tuo pačiu pavadinimu bei dar ankstesnių radijo dramų. Tačiau 1998-ųjų versija buvo adaptuota šiuolaikiniam žiūrovui, pridedant daugiau intrigų, prabangesnę aplinką ir greitesnį tempą. Scenarijus buvo sukonstruotas taip, kad išnaudotų „dvynių sukeitimo“ archetipą, kuris visada garantuoja aukštus reitingus dėl savo emocinio potencialo ir nuolatinio „kas bus, jei tiesa išaiškės?“ jausmo.

 

Filmavimo darbai vyko „Televisa San Ángel“ studijose Meksiko mieste, kur buvo pastatyti įspūdingi, prabangūs dekoracijų interjerai, turėję atspindėti Bracho šeimos turtus. Taip pat buvo naudojamos eksterjero lokacijos – prabangios vilos ir Meksikos sostinės vietos, kurios suteikė serialui tikroviškumo. Filmavimai truko intensyviai, o griežta gamybos disciplina užtikrino, kad serialas pasiektų televizijos eterį laiku ir būtų transliuojamas kasdien, išlaikant žiūrovų dėmesį visą pusmetį.

 

Pasauliniu mastu „Apgavystės“ tapo fenomenu, rodomu daugiau nei 100 šalių. Meksikoje serialas pasiekė rekordinius reitingus, nepaisant to, kad buvo itin populiarus serialas "Teisė mylėti" (o pastarasis nuraškė visas TV apdovanojimus ir rodytas Lietuvoje per LNK tik savaitgaliais galite mano įrašą paskaityti ČIA), o jo įtaka išplito toli už Lotynų Amerikos ribų – nuo Rusijos iki Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Žiūrovai ir kritikai liaupsino ne tik Gabrielos Spanic dvigubą vaidybą, bet ir patį dramatišką pasakojimo būdą, kuris tapo „auksiniu standartu“ telenovelėms. Šis projektas ne tik įtvirtino „Televisa“ kaip didžiausią ispanakalbio turinio eksportuotoją, bet ir parodė, kad gerai sukonstruota, klasikinė gėrio ir blogio kova visada ras savo auditoriją, nepriklausomai nuo kalbos ar kultūros.





Gabrielai Spanic atiteko vaidmuo dvigubas - dvi seserys dvynės: Paulina ir Paola.


2001 metais startavo serialas "Virginija" (La Intrusa) su 135 serijų, tačiau tokios stulbinamos sėkmės, kokios sulaukė "Apgavystės", nebesulaukė.


„Apgavystės“ sumušė visus žiūrėjimo reitingus ne tik Meksikoje, bet ir daugelyje kitų šalių, tiesa, jis net per BTV buvo vienas iš labiausiai žiūrimų serialų ir jo reitingai buvo ganėtinai aukšti. Taip pat šis serialas turi ir kitą rekordą – jis vienas parodytas net 124 skirtingų šalių. Šio serialo aktoriai, o ypač Gabriela Spanic po serialo tapo tikra legenda. Po serialo sukūrimo ji leidosi po pasaulinį turą, kur buvo kviečiama į įvairius tiesioginius TV renginius ir laidas, o Indonezijoje ją pasitiko tūkstantinė minia, kuri ją nešiojo ant neštuvų pritvirtinto sosto kaip karalienę. Išties ir kuo gi šis serialas toks ypatingas? Tai pasakojimas apie kadaise išskirtas dvynes seseris Pauliną ir Paolą, viena užaugo prabangoje, o kita – skurde su motina ir nė viena nežinojo apie viena kitos egzistavimą, kol galiausiai lengvabūdė intrigantė Paola sutinka Pauliną, dirbančią viešbutyje tarnaite, ir klasta priverčia ją grįžti į namus vietoj jos, kur ji palikusi vyrą ir vaikus, ir apsimesti ja, kol ji linksmai leis laiką su meilužiais. Paulina neturi kito pasirinkimo, ji kaltinama vagyste, todėl ji priima sesers pasiūlymą ir apsimeta Paola, tačiau namuose, jai atsiradus, kur buvo ne itin mylima jos lengvabūdė sesuo, staiga viskas apsiverčia aukštyn kojom... (Visas serijas originalų kalba galite pamatyti Youtube kanale).

Įdomu tai, kad abi skirtingas seseris suvaidinusi Gabriela Spanic gyvenime taip pat turi seserį dvynę – buvusį Venesuelos modelį Danielą Spanic. Įdomu dar ir tai, kad nuostabiai gyvenusios seserys po nelaimingo atsitikimo Daniela ištiko koma, kai ji laukėsi septintame mėnesyje. Ji buvo komos būsenoje, kai pabudusi teigė, kad jos sesuo Gabriela norėjo, kad ji numirtų, tai jautusi iš anapusybės. Nuo to karto abi seserys nutraukė tarpusavio santykius, nors Gabriela tikina, kad tąkart dėl sesers labai išgyvenusi.



Tikriausiai niekas nežino, bet šis vaidmuo pirmiausia buvo pasiūlytas jau tuomet muilų operos karalienei Thalia, kuri žinoma iš tokių serialų kaip „Marija Mersedes“, „MariMar“, „Marija Del Barijo“, „Rozalinda“, tačiau serialo prodiuseris buvo užsispyręs ir reikalavo, kad vaidmuo atitektų būtent Gabrielai ir, regis, nuojauta iš tikrųjų neklydo. 

Šis serialas Meksikoje debiutavo 1998 metais vasario 9 dieną 21:00 h. ir pakeitė tuomet pasibaigusį taip pat labai populiarų serialą „Marija Izabelė“. Neįtikėtina ir tai, kad šis serialas visgi buvo ne pirmas, jis jau prieš tai buvo ekranizuotas net tris kartus ir skirtingų Lotynų Amerikos šalių. Pirmoji versija pasirodė 1972 metais ir seseris vaidino visiškai skirtingos aktorės, kita versija pasirodė 1981 ir galiausiai kita 1987 metais. Šiuo metu Meksikos serialų milžinė kompanija „Televista“ kuria dar vieną serialo variantą pavadinimu „Kas Tu esi?“, kurio reitingai toli gražu jau niekada nebesumuš „Apgavysčių“ rekordo, nes žmonės paprasčiausiai pavargo nuo serialų, tačiau ši versija labai moderni ir filmuota ne muilo operos stiliumi, tačiau trilerio žanro kanonuose. 


Išlepintoji intrigantė Paola

 Jautrioji ir altruistė Paulina


Gabriela Spanic apie 2005 - 2006 metus.


Kartais filmuojant neišvengiamai reikėdavo dublerės profiliu. Gabriela Spanic su dublere.


Serialo personažai.


Gabriela Spanic šių dienų fotosesijoje. Man asmeniškai sunku patikėti, kad tai ta pati moteris.


Drąsi erotinė fotosesija.


Gabriela Spanic 2012 - jaučiasi, kad jau branda.


Neįtikėtina, bet šis kadras darytas Lietuvoje. Tąkart Gabriela nusipirko Nijolės kailinius už 10 tūkstančių.


Gabriela Spanic Trakų pilyje filmuoja kadrus video klipui.

Lietuviškas pavadinimas „Apgavystės“ buvo pavadintas todėl, kad vertimas neskambėjo patraukliai iš ispanų kalbos, todėl buvo pasinaudota vertimu iš anglų kalbos, nes anglų kalba serialas vadinosi „Deceptions“.

Po Gabrielos Spanic pasaulinės sėkmės sekė tokie serialai kaip „Meilės vardan“, „Virginija“, „Kerštas“, „Kalinė“ (kitaip dar žinoma kaip „Libertada“ ar „Gvadelupė“) ir t.t. Bet „Apgavystės“ yra laikomas geriausiu šios aktorės darbu, padariusiu ja pasaulinio lygio žvaigžde kartu jau su smarkiai išpopuliarėjusiu Fernando Colunga.

„Apgavysčių“ titulinė daina, kurią atliko garsi meksikiečių popgrupė „Pandora“, tapo neatsiejama šio kultinio serialo dalimi. Prodiuseriai pasirinko šį kūrinį siekdami pabrėžti serialo dramatiškumą ir įtampą, nes „Pandoros“ atlikėjų balsų harmonija suteikė istorijai elegancijos bei gilaus emocinio svorio, tinkančio sudėtingai Paulinos ir Paolos kovai. Daina puikiai įsiliejo į serialo estetiką, nes jos tekste užkoduotas pasiaukojimas, meilės ieškojimas ir likimo vingiai tiesiogiai atspindėjo pagrindinės herojės Paulinos pastangas išgyventi svetimą gyvenimą, saugant savo orumą. Šis muzikinis sprendimas buvo strategiškai taiklus – melodinga, tačiau dramatiška kompozicija ne tik sujungė skirtingus siužeto aspektus, bet ir tapo emociniu tiltu tarp žiūrovo bei sudėtingos herojų dramos, taip visam laikui įsirėždama į lotynų amerikiečių televizijos istoriją.


Nors serialas „Apgavystės“ tapo milžiniška sėkme ir įtvirtino Gabrielos Spanic bei Fernando Colungos karjeras, oficialios informacijos apie didelius gamybinius skandalus, kurie būtų viešai aptarinėjami kaip įtakoję patį kūrimo procesą, nėra. Tais laikais „Televisa“ studijoje vyravo itin griežta disciplina, o projektai buvo valdomi labai struktūrizuotai, todėl net jei užkulisiuose kildavo kūrybinių nesutarimų ar asmeninių įtampų tarp aktorių, jie retai pasiekdavo viešumą ar turėdavo įtakos galutiniam produkto rezultatui.

 

Didžiausias dėmesys visuomet buvo skiriamas profesionaliam darbo atlikimui ir reitingų užtikrinimui, todėl „Apgavystės“ išliko vienu tų „švarių“ projektų, kurie savo sėkmę grindė aktorių meistriškumu ir stipriu scenarijumi, o ne skandalais. Dažniausiai aptariami faktai po daugelio metų susiję tik su pačios Gabrielos Spanic itin sunkiu darbo grafiku, nes dvigubas vaidmuo pareikalavo milžiniškų fizinių ir emocinių pastangų, tačiau tai buvo profesinis iššūkis, o ne gamybinis skandalas.


Deja, kažkokių įdomesnių detalių man nepavyko iškapstyti interneto platybėse, bet tikiuosi, kad prisiminėte, jei jau žiūrėjote ir kažką naujo sužinojote.





Jūsų Maištinga Siela

P.S. Kaip visada galite siūlyti savo variantą dėl serialų, apie kuriuos norėtumėte čia paskaityti.