Sveiki!
Šungitas yra
viena paslaptingiausių ir seniausių Žemės uolienų, savo išvaizda primenanti
akmens anglį, tačiau pasižyminti unikalia molekuline struktūra. Mokslininkai
skaičiuoja, kad šiam mineralui yra apie du milijardus metų, o tai reiškia, kad
jis susiformavo dar tada, kai mūsų planetoje nebuvo jokios gyvybės, išskyrus
paprasčiausius mikroorganizmus. Geologiniu požiūriu tai yra tarpinė forma tarp
amorfinės anglies ir grafito, tačiau jos sudėtyje randami fulerenai – rutulio
formos anglies molekulės – daro šį akmenį išskirtinį visoje mineralogijoje.
Šio akmens susidarymo teorijos vis dar kelia karštas
diskusijas tarp mokslininkų. Vieni teigia, kad šungitas susiformavo iš
pirmykščių dumblių ir organinių nuosėdų, kurios milijardus metų buvo veikiamos
aukšto slėgio ir temperatūros Žemės gelmėse. Kita, kur kas egzotiškesnė
teorija, skelbia, kad šungitas gali būti milžiniško meteorito, atskriejusio iš
suirusios planetos Faetono, liekana. Ši kosminė versija grindžiama tuo,
kad fulerenų koncentracija šungite yra neįprastai didelė, o tokios struktūros
dažnai randamos būtent kosminiuose kūnuose.
Pagrindiniai ir didžiausi šungito telkiniai pasaulyje
randami Karelijoje, Rusijoje, netoli Onegos ežero esančiame Šungos kaime, nuo
kurio ir kilo mineralo pavadinimas. Išgavimas vyksta atviruoju būdu karjeruose,
kur uoliena skaldoma ir rūšiuojama pagal anglies kiekį. Vertingiausias yra
vadinamasis „elito“ arba taurusis šungitas, kuris sudaro tik nedidelę dalį viso
telkinio. Jis pasižymi stikliniu blizgesiu, netepa rankų ir jame anglies kiekis
siekia net 98 proc., tuo tarpu paprastas šungitas yra matinis, pilkšvas ir
labiau primena anglį.
Šungitas plačiai taikomas pramonėje kaip natūralus
sorbentas nuotekų valymui, metalurgijoje kaip reduktorius ir netgi statybose,
gaminant specialų laidų betoną. Tačiau didžiausią populiarumą jis pelnė vandens
filtravimo srityje. Daugelyje šalių jis parduodamas mažais skaldytais
akmenukais, skirtais vandens struktūrizavimui namų sąlygomis, arba kaip
papuošalai, piramidės ir plokštelės telefonams. Jo kaina svyruoja nuo kelių
eurų už maišelį paprasto skaldos iki šimtų eurų už stambų tauriąją šungito
gabalą, vertinamą kolekcininkų.
Ezoteriniame pasaulyje šungitas laikomas galingiausiu
„įžeminimo“ ir apsaugos akmeniu. Mistikai teigia, kad jis geba sugerti neigiamą
energiją ne tik iš žmogaus biolauko, bet ir iš aplinkos. Ezoterikai, tokie kaip
rusų litoterapeutė Sofija Blažko, pabrėžia, kad šis akmuo veikia kaip
savotiškas „juodoji skylė“, kuri sutraukia viską, kas svetima ir kenksminga
žmogaus dvasinei struktūrai. Tikima, kad šungitas sukuria nepramušamą skydą,
saugantį nuo magiško poveikio, nužiūrėjimo ar energetinio vampyrizmo.
Žinomas mistikas ir mineralų savybių tyrinėtojas Robertas
Simmonsas savo darbuose šungitą įvardija kaip „nulio taško“ akmenį. Anot
jo, šis mineralas padeda žmogui susigrąžinti pradinę, sveiką būseną, išvalant
dvasines apnašas. Ekstrasensas ir dvasinis mokytojas Alanas Čiumakas
savo laiku taip pat aukštino šungitą, teigdamas, kad jo vibracijos sutampa su
gyvybinės energijos srautu, todėl jis gali „perkrauti“ pavargusį žmogaus
organizmą. Mistikai pabrėžia, kad šungitas neduoda papildomos energijos, bet
pašalina blokus, kurie trukdo tekėti savajai.
Zodiako ženklų atžvilgiu šungitas laikomas universaliu
akmeniu, tačiau ezoterikai išskiria kelis ženklus, kuriems jis tiesiog būtinas.
Labiausiai jis tinka Skorpionams, kuriems padeda suvaldyti emocijų audras, ir
Ožiaragiams, sustiprindamas jų natūralų ryšį su žeme ir suteikdamas stabilumo.
Taip pat jis rekomenduojamas Šauliams ir Avinams, kaip balansuojanti jėga,
apsauganti nuo perdegimo. Mažiau tinkamas jis gali būti tik itin jautriems
Vėžiams, kuriems jo „sunki“ energija kartais sukelia laikiną melancholiją.
Viena iš labiausiai vertinamų šungito galių
ezoterikoje yra apsauga nuo elektromagnetinio smogo. Šiuolaikiniai mistikai,
pavyzdžiui, dvasinė gydūnė Judy Hall, teigia, kad šungitas yra
vienintelis mineralas, galintis neutralizuoti kenksmingą mobiliųjų telefonų,
Wi-Fi ir kitų prietaisų spinduliuotę nekeisdamas paties signalo kokybės. Ji
pataria laikyti šungito piramides prie kompiuterių ar klijuoti mažas plokšteles
prie telefonų, kad žmogaus aura nebūtų „skylėta“ nuo technologinio poveikio.
Šungito skalda, nešlifuota
Praktiniame naudojime populiariausias būdas yra
šungito vandens ruošimas. Ezoterikai pataria nuplautus akmenukus užpilti
vandeniu ir palikti tris paras tamsioje vietoje. Teigiama, kad toks vanduo
tampa biologiškai aktyvus, padeda valyti organizmą, gydo odos bėrimus ir netgi
stiprina plaukų šaknis. Tačiau mistikai įspėja, kad šungitą būtina reguliariai
„iškrauti“ po tekančiu vandeniu arba palaikyti saulės šviesoje, kad jis
atiduotų per laiką sukauptą informacinį „purvą“.
Kitas dažnas naudojimo būdas – meditacija laikant
šungito rutulius ar cilindrus rankose. Ezoterikai sako, kad tai padeda greitai
nurimti po streso, subalansuoja čakras, ypač apatinę – Muladharą, atsakingą už
išlikimą ir saugumą. Nešiojamas kaip pakabukas, šungitas turėtų būti arčiau
saulės rezginio, kad apsaugotų jautriausią energetinį centrą. Kai kurie
ekstrasensai rekomenduoja šungitą dėti po pagalve, jei kankina košmarai ar
neramus miegas, nes akmuo neva „susiurbia“ nakties baimes.
Taigi, šungitas vertinamas kaip tiltas tarp senovinės
Žemės išminties ir šiuolaikinio žmogaus poreikių. Nors mokslas dar nepatvirtino
visų ezoterinių teiginių, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje juo pasitiki kaip
natūraliu filtru ir energetiniu sargu. Nesvarbu, ar tikėsite meteoritine kilme,
ar fulerenų galia, šungitas išlieka vienu įdomiausių gamtos kūrinių, kurio
juoda spalva simbolizuoja ne tamsą, o begalinę gelmę ir ramybę, kurios taip
trūksta triukšmingame XXI amžiuje.
ŠUNGITAS IR LEMŪRIJA: KOKIOS ISTORIJOS IR
MITAI SIEJA ŠUNGITĄ SU LEMŪRIJA?
Šungito ir Lemūrijos sąsajos ezoteriniuose
pasakojimuose persipina per mistinę istoriją, kurioje šis juodas akmuo laikomas
ne paprastu mineralu, o aukštųjų senovės civilizacijų technologiniu bei
dvasiniu palikimu. Daugelis mistikų ir alternatyviosios istorijos tyrinėtojų,
tokių kaip Judy Hall ar Robertas Simmonsas, teigia, kad šungitas yra
tiesioginis legendinio nuskendusio Lemūrijos žemyno „inkuras“, išlikęs mūsų
laikuose kaip energetinė saugykla. Tikima, kad lemūriečiai, garsėję savo
ypatingu dvasiniu jautrumu ir gebėjimu valdyti kristalų energiją, naudojo šungitą
kaip pagrindinį įrankį savo aplinkos harmonizavimui bei vandens
struktūrizavimui, tad šiandieninis jo populiarumas laikomas senovinių žinių
prabudimu.
Viena įdomiausių teorijų, kurią plėtoja dvasiniai
mokytojai, pavyzdžiui, Drunvalo Melchizedekas, skelbia, kad šungitas yra
kosminės kilmės objektas, kurį lemūriečiai sąmoningai „pasodino“ tam tikrose
Žemės vietose kaip apsauginį skydą ateities kartoms. Šiame kontekste šungito
sudėtyje esantys fulerenai interpretuojami ne kaip cheminė anglies forma, o
kaip užkoduota kosminė informacija, skirta padėti žmonijai išlaikyti ryšį su
gamta technologijų amžiuje. Lemūrija pasakojimuose dažnai siejama su tyra,
aukšto dažnio šviesa, o juodasis šungitas laikomas idealia talpa šiai šviesai
sugerti ir išlaikyti fiziniame lygmenyje, taip sukuriant būtiną pusiausvyrą
tarp dvasios ir materijos.
Praktinėje ezoterikoje šungitas dažnai derinamas su
vadinamaisiais „Lemūrijos sėklos kristalais“ (skaidraus kvarco atmaina), nes
tikima, kad šie du mineralai sudaro vientisą energetinę sistemą. Kol kvarcas
transliuoja aukštas vibracijas ir dvasines įžvalgas iš prarastojo žemyno,
šungitas atlieka „įžeminimo“ funkciją, neleisdamas žmogaus energetiniam laukui
tapti nestabiliam dėl per didelio informacinio krūvio. Mistikai pabrėžia, kad
šis ryšys ypač stipriai pasireiškia per vandenį, kuris Lemūrijos kultūroje buvo
laikomas šventu elementu, todėl šungito gebėjimas valyti vandenį vertinamas
kaip tiesioginis lemūriečių dvasinės higienos tradicijų tęsinys.
Galiausiai šungitas ezoteriniuose pasakojimuose
įvardijamas kaip priemonė, padedanti šiuolaikiniam žmogui atkurti ryšį su savo
„lemūrietiška“ prigimtimi – intuicija, ramybe ir besąlygiška meile Žemei.
Tikima, kad laikant šį akmenį ar naudojant jo vandenį, pasąmonėje gali iškilti
vaizdiniai ar jausmai iš praėjusių gyvenimų šiame nuskendusiame žemyne, taip
gydant senas dvasines traumas. Taigi, mistiniame pasaulėvaizdyje šungitas nėra
tik akmuo iš Karelijos gelmių, bet gyva Lemūrijos dalelė, tarnaujanti kaip tiltas
tarp prarastosios utopijos ir dabartinės civilizacijos, siekiančios rasti
dvasinį stabilumą.
KITOS ŠUNGITO ISTORIJOS IR SĄSAJOS SU
MITOLOGIJA BEI KULTŪRINIAIS PASAKOJIMAIS
Faetono planetos pelenai
Viena populiariausių kosminių teorijų skelbia, kad
šungitas yra likutis iš hipotetinės planetos Faetono, kuri neva egzistavo tarp
Marso ir Jupiterio, bet subyrėjo dėl katastrofos (šiandien ten yra asteroidų
žiedas). Mistikai teigia, kad šungitas buvo tos planetos organinės gyvybės
pagrindas. Kai didžiulis Faetono fragmentas nukrito Karelijoje, jis atnešė
unikalią anglies formą – fulerenus, kurių natūraliai Žemėje beveik nėra. Todėl
šungitas vadinamas „kosminiu svečiu“ arba „žuvusios planetos ašaromis“, nešančiomis
informaciją apie nežemišką civilizaciją ir jos tragišką pabaigą.
Atlantidos „Juodasis skydas“
Nors Lemūrija siejama su emocijomis ir vandeniu,
Atlantida siejama su technologine galia ir kristalų valdymu. Ezoterikai,
pavyzdžiui, Edgaras Cayce (nors tiesiogiai šungito neminėjo, jo
pasekėjai tai interpretuoja), kalbėjo apie „Didįjį kristalą“, kuris teikė
energiją atlantams. Kai kurios šiuolaikinės mistinės teorijos sako, kad
šungitas buvo naudojamas kaip šio kristalo „izoliatorius“ arba „stabilizatorius“.
Tikima, kad atlantai suprato, jog milžiniška kristalų energija gali būti
pavojinga žmogaus kūnui, todėl šungitas tarnavo kaip energetinis filtras,
sugeriantis perteklinę spinduliuotę – lygiai taip pat, kaip šiandien mes jį
naudojame apsaugai nuo Wi-Fi.
Hiperborėjos šiaurinis paveldas
Kadangi pagrindinis šungito telkinys yra Karelijoje
(Rusijos šiaurėje), jis glaudžiai siejamas su Hiperborėja – mitine šiaurės
šalyje gyvenusių „pusdievių“ civilizacija. Rusų mistikai ir istorikas Valerijus
Diominas kėlė hipotezes, kad Hiperborėja buvo būtent dabartinėje Karelijos
ir Kolos pusiasalio teritorijoje. Pasakojama, kad šungitas buvo šios
civilizacijos „šventasis akmuo“, naudojamas jų šventyklose dvasiniam
apsivalymui. Hiperborėjiečiai neva žinojo apie šungito gebėjimą ilginti
gyvenimą, todėl Karelijos ežerų vanduo, tekantis per šungito klodus, buvo
laikomas „gyvuoju vandeniu“.
Šambalos „Juodasis akmuo“ (Chintamani)
Yra teorijų, siejančių šungitą su paslaptinguoju
Chintamani akmeniu iš budistų ir hinduistų tradicijų. Pasakojama, kad dalis šio
dangiškojo akmens (kuris neva pildo norus ir saugo pasaulį) buvo saugoma
slaptoje Šambalos karalystėje Tibete, o kita dalis buvo išsiųsta į šiaurę
saugoti Žemės ašies. Ezoterikai, besiremiantys Nikolajaus Rericho mokymu,
kartais užsimena, kad juodasis, spindintis šungitas gali būti būtent ta
„šiaurinė atšaka“, kuri stabilizuoja planetos magnetinį lauką ir saugo dvasinę
pusiausvyrą didžiųjų pokyčių metu.
Merkurijaus ir Alchemikų „Pirmoji
materija“
Viduramžių alchemijos interpretuotojai šungitą kartais
vadina Prima Materia (pirmąja materija). Alchemikai tikėjo, kad norint sukurti
Filosofinį akmenį, reikia rasti medžiagą, kurioje susijungia visi elementai:
žemė, vanduo, ugnis ir oras. Kadangi šungitas yra mineralas (žemė), turintis
savyje ugnies (anglies), valantis vandenį ir, kaip manoma, turintis eterio
savybių, mistikai jį laiko gamtos paruoštu „alcheminiu ruošiniu“. Jis siejamas
su planeta Merkurijumi, nes geba greitai transformuoti ir perduoti informaciją.
Dvasinė evoliucija ir „Anglies-12“
perėjimas
Šiuolaikiniai New Age judėjimo atstovai kalba
apie žmonijos perėjimą iš anglies pagrindu sukurtos biologijos į kristalinę
(silicio) biologiją. Šiame pasakojime šungitas vaidina pagrindinį vaidmenį kaip
„tiltas“. Kadangi jis yra gryna anglis, bet turinti sferinę (kristalinę) fulerenų
struktūrą, jis neva padeda žmogaus kūnui „persikoduoti“ naujai dvasinei
epochai. Tikima, kad nešiojant šungitą, mūsų ląstelės „mokosi“ prisitaikyti
prie kintančių Žemės vibracijų.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą