Haulitas: haulito akmens istorija, sandara, spalva ir savybės

 

MOKSLAS IR ISTORIJA APIE HAULITĄ

Haulitas yra moksliškai vertingas silikatų klasės mineralas, kurio atradimo istorija prasidėjo XIX amžiaus antrojoje pusėje. Šį mineralą 1868 m. Naujojoje Škotijoje, Kanadoje, pirmasis aptiko ir aprašė chemikas bei geologas Henris Hau. Vietiniai gipso kasyklų darbininkai jam pranešė apie neįprastus, itin kietus mazgelius, kurie trukdė įprastiems kasybos darbams. Hau atliko išsamius radinio tyrimus, nustatė naują cheminę sudėtį ir vėliau šis mineralas jo garbei oficialiai buvo pavadintas haulitu.

Cheminiu požiūriu haulitas klasifikuojamas kaip kalcio borosilikato hidroksidas. Tai gana retas boratinis mineralas, priklausantis monoklininei kristalų sistemai. Nors laboratorinėmis sąlygomis, naudojant stiprius mikroskopus, galima įžiūrėti mažyčius, plokščius šio mineralo kristalus, natūralioje gamtoje jis beveik niekada neaptinkamas pavieniais kristalais. Dažniausiai haulitas formuojasi kaip masyvios, mazginės arba inkstų formos agregatų masės, kurios savo išorine tekstūra labai primena kalafioro galvą.

Natūrali haulito spalva dažniausiai varijuoja nuo pieno baltumo iki šviesiai pilkos, o jo paviršių beveik visada raižo tamsiai rudi, pilki arba visiškai juodi gyslelių tinklai. Šios gyslelės yra ne kas kita, o kitų mineralų, pavyzdžiui, molio ar kvarco, intarpai, įsiterpę haulitui formuojantis. Pagal Mooso kietumo skalę šis mineralas yra palyginti minkštas, pasiekiantis tik apie 3.5 balo kietumą, todėl jį lengva mechaniškai apdirbti, pjaustyti ir poliruoti. Šviežiai nulaužtas arba nupoliruotas jo paviršius pasižymi švelniu porcelianiniu arba pusiau stiklišku blizgesiu.

Geologiškai šis mineralas formuojasi specifinėse nuosėdinėse aplinkose, kuriose vyko intensyvus vandens garavimas. Tai dažniausiai būna senoviniai druskų baseinai arba išdžiūvusių ežerų vietos dykumų regionuose, kur kaupiasi boratai. Pagrindiniai ir ekonomiškai svarbiausi haulito telkiniai šiandien yra išsidėstę Kalifornijos ir Nevados valstijose Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jis randamas kartu su kitais borato mineralais. Taip pat kokybiškų pavyzdžių vis dar išgaunama jo istorinėje tėvynėje Kanadoje, o mažesnių telkinių užfiksuota Vokietijoje, Serbijoje bei Turkijoje.

Mokslo ir pramonės pasaulyje haulitas vertinamas ne tik kaip borato žaliava, bet ir dėl savo fizinės struktūros ypatybių, ypač didelio porėtume. Kadangi mineralas yra porėtas, jis itin lengvai sugeria įvairius dažus, o tai aktyviai naudojama taikomojoje dailėje bei juvelyrikoje. Pavyzdžiui, nudažytas mėlyna spalva haulitas tampa vizualiai sunkiai atskiriamas nuo kur kas brangesnio turkio, o nudažytas raudonai – imituoja koralą. Visgi geologinėje diagnostikoje jį labai lengva identifikuoti atliekant paprastą tankio testą arba naudojant druskos rūgštį, su kuria haulitas, kitaip nei kalcitai, reaguoja labai lėtai ir neišskiria dujų burbuliukų.

Ezoterikoje ir dvasinėse praktikose haulitas yra laikomas vienu stipriausių ramybės bei emocinės pusiausvyros akmenų. Tikima, kad šio mineralo skleidžiamos subtilios vibracijos veikia tarsi emocinis kempinė, sugerianti pyktį, susierzinimą, pavydą ir kitas negatyvias energijas – tiek paties žmogaus, tiek sklindančias iš aplinkos. Ezoterikai jį dažnai rekomenduoja žmonėms, susiduriantiems su dideliu kasdieniu stresu ar linkusiems į impulsyvias, karštakošiškas reakcijas. Laikomas arti kūno ar tiesiog delne, šis akmuo, tikima, padeda „nuleisti garą“ ir skatina reaguoti į konfliktines situacijas išmintingai bei ramiai.

HAULITO REIKŠMĖ ASTROLOGIJOJE, EZOTERIKOJE

Žymūs ekstrasensai ir dvasiniai mokytojai haulitą dažnai įvardija kaip puikų pagalbininką meditacijose ir dvasinėse kelionėse. Jų teigimu, balta akmens spalva simbolizuoja grynumą, o tamsių gyslelių tinklas – gilią pasąmonės išmintį ir ryšį su praėjusiais gyvenimais. Teigiama, kad šis akmuo padeda nutildyti nuolatinį proto triukšmą, o tai leidžia lengviau pasiekti gilią meditacinę būseną, išgirsti savo intuiciją ir užmegzti ryšį su aukštesniaisiais dvasiniais vedliais. Kai kurie ekstrasensai naudoja šį mineralą siekdami atverti blokus, trukdančius suvokti savo tikrąjį gyvenimo kelią ir dvasinę paskirtį.

Alternatyviosios medicinos atstovai ir kristalų terapeutai (litoterapeutai) haulitui priskiria nemažai fizinį kūną stiprinančių savybių, kurias simboliškai sieja su jo chemine sudėtimi. Kadangi haulitas yra kalcio borosilikatas, litoterapijoje tikima, kad energetiniu lygmeniu jis padeda organizmui geriau įsisavinti kalcį. Dėl šios priežasties jį rekomenduojama turėti šalia tiems, kas nori sustiprinti kaulus, dantis ar pagerinti plaukų ir nagų būklę. Taip pat manoma, kad švelnus akmens poveikis padeda atpalaiduoti raumenų įtampą ir siunčia kūnui signalus, jog laikas pailsėti bei atkurti jėgas.

Viena populiariausių haulito pritaikymo sričių alternatyviojoje medicinoje yra kova su nemiga ir miego sutrikimais, kylančiais dėl per didelio minčių srauto. Medikai-holistai rekomenduoja prieš miegą palaikyti šį akmenį rankose arba tiesiog pasidėti jį po pagalve, kad jo raminantis laukas padėtų sulėtinti širdies ritmą ir nuramintų įsiaudrinusią nervų sistemą. Tikima, kad toks ritualas ne tik padeda lengviau užmigti, bet ir apsaugo nuo naktinių košmarų bei dovanoja gilų, atstatantį poilsį, po kurio žmogus prabunda pailsėjęs ir emociškai stabilesnis.

Astrologijoje haulitas neturi griežtai apibrėžto vieno valdovo, tačiau dažniausiai yra siejamas su oro stichija ir Dvynių ženklu, kuriam būdingas nuolatinis protinis aktyvumas, skubėjimas bei polinkis į nerimą. Astrologai teigia, kad haulitas padeda Dvyniams sulėtinti tempą, sukoncentruoti dėmesį ir apsaugo nuo dvasinio išsekimo. Taip pat šis akmuo labai tinka po Mergelės ir Svarstyklių ženklais gimusiems žmonėms, nes stiprina jų natūralų poreikį harmonijai, padeda rasti kompromisus ir skatina toleranciją bei kantrumą bendraujant su kitais.

Galiausiai, energetinių centrų teorijoje haulitas yra glaudžiai susijęs su viršugalvio (karūnos) čakra, kuri atsako už mūsų dvasinį sąmoningumą bei ryšį su visata. Uždėtas ant šios srities meditacijos metu, akmuo, tikima, valo energetinius kanalus, plečia suvokimo ribas ir padeda integruoti naujas žinias bei idėjas. Manoma, kad haulitas pažadina stiprų žinių troškimą ir padeda lavinti atmintį, todėl ezoterikai jį pataria nešiotis studentams ar kūrybinių profesijų atstovams, ieškantiems įkvėpimo ir norintiems išlaikyti šviesų bei skaidrų protą.

Maištinga Siela

Lazuritas: lazurito akmuo, akmens savybės, istorija, ezoterika, zodiako ženklai, mėlyna spalva, reikšmė ir sąsajos su senovės Egiptu

 

Sveiki!

 

Tęsiu straipsnius apie akmenis ir mineralus. Ši tema mane domino nuo pat vaikystės, kai tik pradėjau rinkti įvairius akmenis.

 

Lazuritas, kurį senovės lotynai ir arabai vadino Lapis Lazuli – „mėlynuoju akmeniu“, nėra tiesiog mineralas, tai sudėtinga uoliena, savyje talpinanti visą visatos dramą. Pagrindinis jo ingredientas yra lazuritas, suteikiantis tą neįtikėtiną, gilią ultramarino spalvą, tačiau tikrąją magiją sukuria priemaišos: auksinio pirito grūdeliai, žėrintys tarsi tolimos galaktikos, ir balto kalcito gyslos, primenančios plaukiančius debesis. Šis akmuo formuojasi kontaktinio metamorfizmo metu, kai karšta magma įsiterpia į kalkakmenį, sukurdama ne tik cheminį junginį, bet ir vizualų šedevrą, kuris tūkstantmečius buvo laikomas paties dangaus atspindžiu žemėje.

 

Šio brangakmenio istorija prasideda aukštai Hindukušo kalnuose, Afganistano Badachšano provincijoje, kur Sar-e-Sang kasyklos veikia jau daugiau nei septynis tūkstančius metų. Tai viena seniausių kasybos vietų žmonijos istorijoje, iš kurios lazuritas keliaudavo tūkstančius kilometrų „Lazurito keliu“ iki Mesopotamijos, Egipto ir Indo slėnio civilizacijų. Senovės prekybininkai šį akmenį vertino labiau už auksą, nes jis buvo retenybė, prieinama tik patiems turtingiausiems ir galingiausiems – faraonams, šumerų karaliams ir vyriausiesiems žyniams, kurie tikėjo, kad lazuritas yra sustingusi dievų išmintis.

 

Senovės Egipte lazuritas užėmė centrinę vietą religinėje simbolikoje, nes jo spalva buvo siejama su naktiniu dangumi, kuriuo keliauja saulės dievas Ra. Faraonų mirties kaukės, amuletai-skarabėjai ir prabangūs papuošalai buvo gausiai inkrustuojami lazuritu, tikint, kad jis atveria dvasines akis ir apsaugo sielą kelionėje per Duatą (pomirtinį pasaulį). Aukščiausieji teisėjai Egipte nešiodavo lazurito pakabukus su teisybės deivės Maat atvaizdu, taip pabrėždami, kad jų sprendimai yra įkvėpti aukštesnės, dangiškos tiesos, o ne žemiškų aistrų.

 

Viduramžiais lazuritas atrado naują, beveik sakralią paskirtį Europoje, kai iš jo pradėtas gaminti pigmentas – ultramarinas. Procesas buvo neįtikėtinai varginantis: akmuo buvo malamas, maišomas su dervomis ir aliejais, kol likdavo tik gryniausia mėlyna spalva. Šis pigmentas buvo toks brangus, kad dailininkai jį naudodavo tik pačių švenčiausių figūrų, dažniausiai Mergelės Marijos, apsiaustams tapyti. Renesanso genijai, tokie kaip Mikelandželas ar Rafaelis, savo kūriniuose paliko lazurito pėdsakus, kurie per penkis šimtus metų neprarado nė lašo savo intensyvumo, įrodydami, kad šis akmuo savyje neša amžinybės kodą.

 

Ezoteriniu požiūriu lazuritas yra laikomas „sąmonės raktu“, kuris tiesiogiai veikia Trečiosios akies (Adžna) čakrą, esančią kaktos srityje. Jis skatina gilią introspekciją, padeda žmogui pamatyti savo vidinę tiesą ir priimti save be iliuzijų bei kaukių, kurias užsidedame visuomenėje. Skirtingai nei malachitas, kuris „ištraukia“ emocines nuosėdas į paviršių, lazuritas veikia per intelektualinį ir dvasinį nušvitimą – jis ne tik rodo problemą, bet ir suteikia išminties suprasti jos priežastis bei rasti sprendimą aukštesniame lygyje.

 

Mistikai pabrėžia, kad lazuritas yra puikus bendravimo akmuo, nes jis valdo ir Gerklės (Višudha) čakrą, padėdamas mintis paversti aiškiais, prasmingais žodžiais. Tai ypač aktualu tiems, kurie jaučia baimę viešai kalbėti ar išreikšti savo nuomonę, nes akmuo suteikia vidinio autoriteto pojūtį ir pasitikėjimą savo tiesa. Nešiojant lazuritą, protas tampa skaidrus, pagerėja atmintis ir gebėjimas koncentruotis, todėl jis nuo seno vadinamas studentų, mokslininkų ir rašytojų globėju, padedančiu pasiekti intelektualinį piko būvį.

 

Legenda apie Lemūriją ir Atlantidą teigia, kad lazuritas buvo naudojamas kaip informacijos saugykla, panaši į šiuolaikinius optinius diskus ar kristalines laikmenas. Tikima, kad Atlantidos gyventojai lazurito piramidėse koduodavo dvasines žinias ir kosminius dėsnius, kurie vėliau turėjo būti perduoti ateities kartoms, o patys akmenys tarnavo kaip telepatinio ryšio stiprintuvai. Kai kurie dvasiniai mokytojai teigia, kad lazurito auksiniai pirito intarpai yra ne kas kita, kaip užkoduoti saulės šviesos impulsai, padedantys žmogaus DNR prisiminti savo kosminę kilmę ir ryšį su Sirijaus žvaigždžių sistema.

 Senovės Egipto faraonų kapavietėse rasti lazurito dirbiniai liudija apie neįtikėtiną šio akmens vertę, prilygusią auksui: garsiausioji Tutanchamono mirties kaukė bei prabangūs antkrūtiniai (pektoraliai) yra gausiai inkrustuoti giliu, „dieviškuoju“ ultramarinu, kuris egiptiečiams simbolizavo naktinį dangų ir amžinąją sielos kelionę per žvaigždes. Kadangi šis akmuo nebuvo išgaunamas Egipte, kiekviena skeveldra turėjo įveikti tūkstančius kilometrų iš Afganistano kalnų, todėl lazuritas faraono ižde buvo ne tik papuošalas, bet ir galingas valdžios bei tiesioginio ryšio su dievais simbolis, turėjęs užtikrinti dvasinį regėjimą pomirtiniame pasaulyje.

Astrologinėje plotmėje lazuritas yra didingasis Šaulio palydovas, suteikiantis šiam ugnies ženklui filosofinio gylio ir ramybės jų nuolatiniuose ieškojimuose. Jis taip pat labai palankus Vandeniams, nes padeda jiems įžeminti savo futuristines vizijas ir paversti jas realiais pokyčiais, bei Žuvims, kurioms suteikia dvasinį stuburą ir apsaugo nuo per didelio pasidavimo kitų įtakai. Nors Jaučiams lazuritas gali atrodyti per daug „lengvas“, jis jiems padeda pamatyti, kad už materialaus stabilumo slypi kur kas didesni dvasiniai turtai, kurių negalima nusipirkti.

 

Gydomosiose praktikose lazuritas vertinamas dėl savo vėsinančio poveikio – tikima, kad jis padeda mažinti uždegimus, ramina nervų sistemą ir mažina kraujospūdį. Senovės litoterapijos specialistai lazurito vandenį naudodavo akių infekcijoms gydyti ir bendram organizmo stiprinimui, o meditacija su šiuo akmeniu ant kaktos padėdavo įveikti migreną ir lėtinį nuovargį. Svarbiausia jo funkcija fiziniame lygmenyje yra harmonizavimas – jis padeda kūnui susikalbėti su siela, pašalindamas blokus, kurie trukdo natūraliai gyvybinės energijos tėkmei.

 

Šiuolaikinėje juvelyrikoje lazuritas išlieka intelektualios prabangos simboliu, tačiau reikalauja ypatingos priežiūros, nes jo kietumas nėra didelis. Jis jautrus stipriam karščiui, rūgštims ir netgi pernelyg dažnam kontaktui su vandeniu, todėl lazurito papuošalus patariama valyti tik minkšta šluoste ir saugoti nuo cheminių medžiagų. Energetikai rekomenduoja lazuritą valyti ne vandenyje, o sausoje druskoje arba paliekant jį nakčiai mėnulio šviesoje, kuri atgaivina jo dangiškąją prigimtį ir vėl „įžiebia“ auksines pirito žvaigždes.

 

Nešioti lazuritą reiškia nešiotis dalelę nakties dangaus ir priminimą apie savo begalinę dvasinę prigimtį šiame laikiname žemiškame kelyje. Tai akmuo tiems, kurie nebijo pažvelgti į savo sielos gelmes ir ten rasti ne tamsą, o ryškias, vedančias žvaigždes, kurios visada rodo kelią namo, į vidinę ramybę ir aukščiausiąją tiesą. Lazuritas moko, kad tikroji galia slypi ne dominuojant prieš kitus, o valdant savo protą ir suvokiant, kad mes visi esame viena didelė, kosminė sąmonė.

 

Maištinga Siela

Šungitas: šungito akmuo, gydomosios savybės, struktūra ir atsiradimo istorija, mineralų apsauga zodiako ženklams, sąsajos su Šambala ir Lemūrija

 

Sveiki!

 

Šungitas yra viena paslaptingiausių ir seniausių Žemės uolienų, savo išvaizda primenanti akmens anglį, tačiau pasižyminti unikalia molekuline struktūra. Mokslininkai skaičiuoja, kad šiam mineralui yra apie du milijardus metų, o tai reiškia, kad jis susiformavo dar tada, kai mūsų planetoje nebuvo jokios gyvybės, išskyrus paprasčiausius mikroorganizmus. Geologiniu požiūriu tai yra tarpinė forma tarp amorfinės anglies ir grafito, tačiau jos sudėtyje randami fulerenai – rutulio formos anglies molekulės – daro šį akmenį išskirtinį visoje mineralogijoje.

 

Šio akmens susidarymo teorijos vis dar kelia karštas diskusijas tarp mokslininkų. Vieni teigia, kad šungitas susiformavo iš pirmykščių dumblių ir organinių nuosėdų, kurios milijardus metų buvo veikiamos aukšto slėgio ir temperatūros Žemės gelmėse. Kita, kur kas egzotiškesnė teorija, skelbia, kad šungitas gali būti milžiniško meteorito, atskriejusio iš suirusios planetos Faetono, liekana. Ši kosminė versija grindžiama tuo, kad fulerenų koncentracija šungite yra neįprastai didelė, o tokios struktūros dažnai randamos būtent kosminiuose kūnuose.

 

Pagrindiniai ir didžiausi šungito telkiniai pasaulyje randami Karelijoje, Rusijoje, netoli Onegos ežero esančiame Šungos kaime, nuo kurio ir kilo mineralo pavadinimas. Išgavimas vyksta atviruoju būdu karjeruose, kur uoliena skaldoma ir rūšiuojama pagal anglies kiekį. Vertingiausias yra vadinamasis „elito“ arba taurusis šungitas, kuris sudaro tik nedidelę dalį viso telkinio. Jis pasižymi stikliniu blizgesiu, netepa rankų ir jame anglies kiekis siekia net 98 proc., tuo tarpu paprastas šungitas yra matinis, pilkšvas ir labiau primena anglį.

 

Šungitas plačiai taikomas pramonėje kaip natūralus sorbentas nuotekų valymui, metalurgijoje kaip reduktorius ir netgi statybose, gaminant specialų laidų betoną. Tačiau didžiausią populiarumą jis pelnė vandens filtravimo srityje. Daugelyje šalių jis parduodamas mažais skaldytais akmenukais, skirtais vandens struktūrizavimui namų sąlygomis, arba kaip papuošalai, piramidės ir plokštelės telefonams. Jo kaina svyruoja nuo kelių eurų už maišelį paprasto skaldos iki šimtų eurų už stambų tauriąją šungito gabalą, vertinamą kolekcininkų.

 

Ezoteriniame pasaulyje šungitas laikomas galingiausiu „įžeminimo“ ir apsaugos akmeniu. Mistikai teigia, kad jis geba sugerti neigiamą energiją ne tik iš žmogaus biolauko, bet ir iš aplinkos. Ezoterikai, tokie kaip rusų litoterapeutė Sofija Blažko, pabrėžia, kad šis akmuo veikia kaip savotiškas „juodoji skylė“, kuri sutraukia viską, kas svetima ir kenksminga žmogaus dvasinei struktūrai. Tikima, kad šungitas sukuria nepramušamą skydą, saugantį nuo magiško poveikio, nužiūrėjimo ar energetinio vampyrizmo.

 

Žinomas mistikas ir mineralų savybių tyrinėtojas Robertas Simmonsas savo darbuose šungitą įvardija kaip „nulio taško“ akmenį. Anot jo, šis mineralas padeda žmogui susigrąžinti pradinę, sveiką būseną, išvalant dvasines apnašas. Ekstrasensas ir dvasinis mokytojas Alanas Čiumakas savo laiku taip pat aukštino šungitą, teigdamas, kad jo vibracijos sutampa su gyvybinės energijos srautu, todėl jis gali „perkrauti“ pavargusį žmogaus organizmą. Mistikai pabrėžia, kad šungitas neduoda papildomos energijos, bet pašalina blokus, kurie trukdo tekėti savajai.

 

Zodiako ženklų atžvilgiu šungitas laikomas universaliu akmeniu, tačiau ezoterikai išskiria kelis ženklus, kuriems jis tiesiog būtinas. Labiausiai jis tinka Skorpionams, kuriems padeda suvaldyti emocijų audras, ir Ožiaragiams, sustiprindamas jų natūralų ryšį su žeme ir suteikdamas stabilumo. Taip pat jis rekomenduojamas Šauliams ir Avinams, kaip balansuojanti jėga, apsauganti nuo perdegimo. Mažiau tinkamas jis gali būti tik itin jautriems Vėžiams, kuriems jo „sunki“ energija kartais sukelia laikiną melancholiją.

 

Viena iš labiausiai vertinamų šungito galių ezoterikoje yra apsauga nuo elektromagnetinio smogo. Šiuolaikiniai mistikai, pavyzdžiui, dvasinė gydūnė Judy Hall, teigia, kad šungitas yra vienintelis mineralas, galintis neutralizuoti kenksmingą mobiliųjų telefonų, Wi-Fi ir kitų prietaisų spinduliuotę nekeisdamas paties signalo kokybės. Ji pataria laikyti šungito piramides prie kompiuterių ar klijuoti mažas plokšteles prie telefonų, kad žmogaus aura nebūtų „skylėta“ nuo technologinio poveikio.

Šungito skalda, nešlifuota

Praktiniame naudojime populiariausias būdas yra šungito vandens ruošimas. Ezoterikai pataria nuplautus akmenukus užpilti vandeniu ir palikti tris paras tamsioje vietoje. Teigiama, kad toks vanduo tampa biologiškai aktyvus, padeda valyti organizmą, gydo odos bėrimus ir netgi stiprina plaukų šaknis. Tačiau mistikai įspėja, kad šungitą būtina reguliariai „iškrauti“ po tekančiu vandeniu arba palaikyti saulės šviesoje, kad jis atiduotų per laiką sukauptą informacinį „purvą“.

 

Kitas dažnas naudojimo būdas – meditacija laikant šungito rutulius ar cilindrus rankose. Ezoterikai sako, kad tai padeda greitai nurimti po streso, subalansuoja čakras, ypač apatinę – Muladharą, atsakingą už išlikimą ir saugumą. Nešiojamas kaip pakabukas, šungitas turėtų būti arčiau saulės rezginio, kad apsaugotų jautriausią energetinį centrą. Kai kurie ekstrasensai rekomenduoja šungitą dėti po pagalve, jei kankina košmarai ar neramus miegas, nes akmuo neva „susiurbia“ nakties baimes.

 

Taigi, šungitas vertinamas kaip tiltas tarp senovinės Žemės išminties ir šiuolaikinio žmogaus poreikių. Nors mokslas dar nepatvirtino visų ezoterinių teiginių, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje juo pasitiki kaip natūraliu filtru ir energetiniu sargu. Nesvarbu, ar tikėsite meteoritine kilme, ar fulerenų galia, šungitas išlieka vienu įdomiausių gamtos kūrinių, kurio juoda spalva simbolizuoja ne tamsą, o begalinę gelmę ir ramybę, kurios taip trūksta triukšmingame XXI amžiuje.

 

ŠUNGITAS IR LEMŪRIJA: KOKIOS ISTORIJOS IR MITAI SIEJA ŠUNGITĄ SU LEMŪRIJA?

 

Šungito ir Lemūrijos sąsajos ezoteriniuose pasakojimuose persipina per mistinę istoriją, kurioje šis juodas akmuo laikomas ne paprastu mineralu, o aukštųjų senovės civilizacijų technologiniu bei dvasiniu palikimu. Daugelis mistikų ir alternatyviosios istorijos tyrinėtojų, tokių kaip Judy Hall ar Robertas Simmonsas, teigia, kad šungitas yra tiesioginis legendinio nuskendusio Lemūrijos žemyno „inkuras“, išlikęs mūsų laikuose kaip energetinė saugykla. Tikima, kad lemūriečiai, garsėję savo ypatingu dvasiniu jautrumu ir gebėjimu valdyti kristalų energiją, naudojo šungitą kaip pagrindinį įrankį savo aplinkos harmonizavimui bei vandens struktūrizavimui, tad šiandieninis jo populiarumas laikomas senovinių žinių prabudimu.

 

Viena įdomiausių teorijų, kurią plėtoja dvasiniai mokytojai, pavyzdžiui, Drunvalo Melchizedekas, skelbia, kad šungitas yra kosminės kilmės objektas, kurį lemūriečiai sąmoningai „pasodino“ tam tikrose Žemės vietose kaip apsauginį skydą ateities kartoms. Šiame kontekste šungito sudėtyje esantys fulerenai interpretuojami ne kaip cheminė anglies forma, o kaip užkoduota kosminė informacija, skirta padėti žmonijai išlaikyti ryšį su gamta technologijų amžiuje. Lemūrija pasakojimuose dažnai siejama su tyra, aukšto dažnio šviesa, o juodasis šungitas laikomas idealia talpa šiai šviesai sugerti ir išlaikyti fiziniame lygmenyje, taip sukuriant būtiną pusiausvyrą tarp dvasios ir materijos.

 

Praktinėje ezoterikoje šungitas dažnai derinamas su vadinamaisiais „Lemūrijos sėklos kristalais“ (skaidraus kvarco atmaina), nes tikima, kad šie du mineralai sudaro vientisą energetinę sistemą. Kol kvarcas transliuoja aukštas vibracijas ir dvasines įžvalgas iš prarastojo žemyno, šungitas atlieka „įžeminimo“ funkciją, neleisdamas žmogaus energetiniam laukui tapti nestabiliam dėl per didelio informacinio krūvio. Mistikai pabrėžia, kad šis ryšys ypač stipriai pasireiškia per vandenį, kuris Lemūrijos kultūroje buvo laikomas šventu elementu, todėl šungito gebėjimas valyti vandenį vertinamas kaip tiesioginis lemūriečių dvasinės higienos tradicijų tęsinys.

 

Galiausiai šungitas ezoteriniuose pasakojimuose įvardijamas kaip priemonė, padedanti šiuolaikiniam žmogui atkurti ryšį su savo „lemūrietiška“ prigimtimi – intuicija, ramybe ir besąlygiška meile Žemei. Tikima, kad laikant šį akmenį ar naudojant jo vandenį, pasąmonėje gali iškilti vaizdiniai ar jausmai iš praėjusių gyvenimų šiame nuskendusiame žemyne, taip gydant senas dvasines traumas. Taigi, mistiniame pasaulėvaizdyje šungitas nėra tik akmuo iš Karelijos gelmių, bet gyva Lemūrijos dalelė, tarnaujanti kaip tiltas tarp prarastosios utopijos ir dabartinės civilizacijos, siekiančios rasti dvasinį stabilumą.

 

KITOS ŠUNGITO ISTORIJOS IR SĄSAJOS SU MITOLOGIJA BEI KULTŪRINIAIS PASAKOJIMAIS

 

Faetono planetos pelenai

 

Viena populiariausių kosminių teorijų skelbia, kad šungitas yra likutis iš hipotetinės planetos Faetono, kuri neva egzistavo tarp Marso ir Jupiterio, bet subyrėjo dėl katastrofos (šiandien ten yra asteroidų žiedas). Mistikai teigia, kad šungitas buvo tos planetos organinės gyvybės pagrindas. Kai didžiulis Faetono fragmentas nukrito Karelijoje, jis atnešė unikalią anglies formą – fulerenus, kurių natūraliai Žemėje beveik nėra. Todėl šungitas vadinamas „kosminiu svečiu“ arba „žuvusios planetos ašaromis“, nešančiomis informaciją apie nežemišką civilizaciją ir jos tragišką pabaigą.

 

Atlantidos „Juodasis skydas“

Nors Lemūrija siejama su emocijomis ir vandeniu, Atlantida siejama su technologine galia ir kristalų valdymu. Ezoterikai, pavyzdžiui, Edgaras Cayce (nors tiesiogiai šungito neminėjo, jo pasekėjai tai interpretuoja), kalbėjo apie „Didįjį kristalą“, kuris teikė energiją atlantams. Kai kurios šiuolaikinės mistinės teorijos sako, kad šungitas buvo naudojamas kaip šio kristalo „izoliatorius“ arba „stabilizatorius“. Tikima, kad atlantai suprato, jog milžiniška kristalų energija gali būti pavojinga žmogaus kūnui, todėl šungitas tarnavo kaip energetinis filtras, sugeriantis perteklinę spinduliuotę – lygiai taip pat, kaip šiandien mes jį naudojame apsaugai nuo Wi-Fi.

 

Hiperborėjos šiaurinis paveldas

 

Kadangi pagrindinis šungito telkinys yra Karelijoje (Rusijos šiaurėje), jis glaudžiai siejamas su Hiperborėja – mitine šiaurės šalyje gyvenusių „pusdievių“ civilizacija. Rusų mistikai ir istorikas Valerijus Diominas kėlė hipotezes, kad Hiperborėja buvo būtent dabartinėje Karelijos ir Kolos pusiasalio teritorijoje. Pasakojama, kad šungitas buvo šios civilizacijos „šventasis akmuo“, naudojamas jų šventyklose dvasiniam apsivalymui. Hiperborėjiečiai neva žinojo apie šungito gebėjimą ilginti gyvenimą, todėl Karelijos ežerų vanduo, tekantis per šungito klodus, buvo laikomas „gyvuoju vandeniu“.

 

Šambalos „Juodasis akmuo“ (Chintamani)

 

Yra teorijų, siejančių šungitą su paslaptinguoju Chintamani akmeniu iš budistų ir hinduistų tradicijų. Pasakojama, kad dalis šio dangiškojo akmens (kuris neva pildo norus ir saugo pasaulį) buvo saugoma slaptoje Šambalos karalystėje Tibete, o kita dalis buvo išsiųsta į šiaurę saugoti Žemės ašies. Ezoterikai, besiremiantys Nikolajaus Rericho mokymu, kartais užsimena, kad juodasis, spindintis šungitas gali būti būtent ta „šiaurinė atšaka“, kuri stabilizuoja planetos magnetinį lauką ir saugo dvasinę pusiausvyrą didžiųjų pokyčių metu.

 

Merkurijaus ir Alchemikų „Pirmoji materija“

 

Viduramžių alchemijos interpretuotojai šungitą kartais vadina Prima Materia (pirmąja materija). Alchemikai tikėjo, kad norint sukurti Filosofinį akmenį, reikia rasti medžiagą, kurioje susijungia visi elementai: žemė, vanduo, ugnis ir oras. Kadangi šungitas yra mineralas (žemė), turintis savyje ugnies (anglies), valantis vandenį ir, kaip manoma, turintis eterio savybių, mistikai jį laiko gamtos paruoštu „alcheminiu ruošiniu“. Jis siejamas su planeta Merkurijumi, nes geba greitai transformuoti ir perduoti informaciją.

 

Dvasinė evoliucija ir „Anglies-12“ perėjimas

 

Šiuolaikiniai New Age judėjimo atstovai kalba apie žmonijos perėjimą iš anglies pagrindu sukurtos biologijos į kristalinę (silicio) biologiją. Šiame pasakojime šungitas vaidina pagrindinį vaidmenį kaip „tiltas“. Kadangi jis yra gryna anglis, bet turinti sferinę (kristalinę) fulerenų struktūrą, jis neva padeda žmogaus kūnui „persikoduoti“ naujai dvasinei epochai. Tikima, kad nešiojant šungitą, mūsų ląstelės „mokosi“ prisitaikyti prie kintančių Žemės vibracijų.

 

Maištinga Siela

Kamaninis jaspis – geltoni ir gražūs akmenys iš Indonezijos (Bumblebee Jasper)

 Sveiki,

 

Kamanės jaspis (angl. Bumblebee Jasper), kurį matote nuotraukoje, yra išties išskirtinis ir akį traukiantis mineralas. Jo ryškios spalvos ir unikali kilmė pasakoja apie gamtos kūrybiškumą, o pats akmuo yra retas ir vertingas. Tai sudėtingas geologinis darinys, kurio išvaizda yra tiesiogiai susijusi su jo mineraline sudėtimi ir vulkanine kilme. Nors jis vadinamas jaspio vardu, geologiškai tai nėra tikrasis jaspis, kuris yra kietesnė silicio dioksido atmaina.

 

Šis kamanės jaspis buvo atrastas palyginti neseniai, devintajame dešimtmetyje, Indonezijoje, Vakarų Javos saloje. Jo radimvietė glaudžiai susijusi su aktyviu Papandajano ugnikalniu, kurio šlaitai tapo vienintele vieta pasaulyje, kur galima rasti šios unikalios uolienos. Nors tiksli atradimo data nėra plačiai dokumentuota, šis jaspis yra gana retas, lyginant su kitais plačiai paplitusiais mineralais, kas suteikia jam dar daugiau vertės.

 

Šio akmens spalvų paletė, dėl kurios jis ir gavo savo pavadinimą, yra išties įspūdinga. Jame susipina sodriai geltonos, oranžinės, juodos ir baltos juostos, primenančios kamanės raštą. Šias spalvas lėmė sudėtis: ryškiai geltonas ir oranžines spalvas suteikia sieros bei arseno junginiai, juodos juostos susiformuoja iš mangano oksidų, o balta spalva rodo kalcio karbonato buvimą.

 

Šio akmens susiformavimo procesas yra tiesiogiai susijęs su Papandajano ugnikalnio fumarolių, arba angų, pro kurias veržiasi karštos dujos ir garai, veikla. Karštos, mineralais prisotintos dujos ir skysčiai, verždamiesi iš žemės gelmių, nusėda ant ugnikalnio šlaitų ir pamažu sukietėja. Šis lėtas, daugiasluoksnis procesas suformuoja skirtingų mineralų sluoksnius, kurie ir sukuria nepakartojamą raštą. Dėl šių specifinių vulkaninių sąlygų akmuo yra randamas tik vienoje vietoje pasaulyje.

 

Dėl savo išskirtinės išvaizdos kamanės jaspis yra itin vertinamas juvelyrikos ir rankdarbių pramonėje. Iš jo gaminami įvairūs papuošalai, tokie kaip pakabukai ir auskarai, taip pat poliruoti palmstones akmenys, kurie patogūs laikyti rankoje. Nors jo kietumas pagal Moso skalę yra gana mažas, juvelyrai vertina jo ryškumą ir gebėjimą patraukti dėmesį. Be to, šis akmuo yra populiarus tarp mineralų kolekcininkų bei tų, kurie tiki jo dvasinėmis savybėmis.

 

Energetinėje srityje kamanės jaspis yra siejamas su teigiama energija, džiaugsmu ir drąsa. Manoma, kad jis padeda įveikti baimes, stiprina pasitikėjimą savimi ir skatina kūrybiškumą, todėl dažnai naudojamas meditacijai ir dvasiniam balansavimui. Tačiau svarbu prisiminti, kad dėl sudėtyje esančio arseno ir sieros junginių, nors nupoliruoti akmenys yra visiškai saugūs, neapdorotus mineralus reikia liesti atsargiai, o dulkes, atsirandančias apdorojimo metu, būtina tvarkyti itin atsargiai. Tad mėgaukitės šiuo gamtos stebuklu, bet visuomet būkite atsargūs.

 

Maištinga Siela

Akmenys: pusbrangakmeniai, mineralai, uolienos

Sveiki visi,

Kai buvau vaikas, nuolat rinkdavau įvairiausius akmenis ir kraudavau jas į lentynas. Buvau užsikrėtęs vienu metu ir fosilijų medžiokle, buvau radęs suakmenėjusią žuvies fosiliją su griaučiais, tiesa, jau nebeatsimenu, kur nukišau tą radinį, tikriausiai mama išmetė, nes jai nuolat patinkdavo išmetinėti mano kolekcijas. Rinkdavau įvairiausius mineralus, gražius akmenukus iš žvyro ir kažkokį ryšį turėjau su mineralais. Vėliau įsigyjau pusbrangaakmeniais vadinamų spalvotų akmenukų. Kurį laiką po kaklu nešiojau malachitą, vėliau ametistą, bet visi mineralai būdavo „ant juoko“ pritaisyti, tai po kurio laiko greitai iškrisdavo iš įtvirtinimų, bet jeigu tikėsime minetalų veiksmingumu, galbūt jie patys „atitarnavę“ atsikabindavo ir kažkur pasimesdavo... Kad mineralai turi tam tikrą ryšį su žmogumi ir sąveikauja energetiškai, tikriausiai niekam nėra paslaptis. Astrologai taip pat įvairius brangakmenius ir pusbrangakmenius skiria į tam tikrus zodiakui būdingas savybes ir skirsto į tam tikras kūno vietas, kad šie padėtų suharmonizuoti žmogaus bioenergetiką, emocijas ir pan. Žinoma, galime būti skeptiški ir tokiais dalykais netikėti ir nešioti akmenis kaip papuošalus, tiesiog dėl grožio, bet aš linkęs tikėti mineralų skleidžiama energija.

Čia noriu trumpai supažindinti su man asmeniškai gražiausiais pusbrangakmeniais, kuriuos galite įsigyti įvairiuose mineralų, papuošalų, siuvenyrų parduotuvėlėse. Būtų kvaila dabar kiekvieną akmenį apibūdinti, iš kur jis gaunamas ir kokias savybes skleidžia arba koks akmuo kokiems zodiako ženklams tinka, viską puikiai galite sužinote apsilankę puikiame ir, mano galva, informatyviame saite www.akmensmagija.lt

Na, o dabar kviečiu tiesiog pasigrožėti akmenimis ir bent iš nuotraukų pajusti jų grožį. Slidų akmens paviršius yra išgaunamas svidinimo būdu. Svidinimas – tai specialus poliravimo būdas, kada mineralų gabaliukai uždaromi su žvyru, po to vis smulkesniais biraus tipo žemėmis ir uždaryti talpyklose ilgai vartomi, kol nusigludina ir įgauna skaidrumą.

Lazuritas, keik žinau, jį labai mėgo senovės egiptiečiai. Įdomus dėl savo mėlynumo. 

Snieginis obsidianas gali tapti gražiu papuošalu.

Haulitas paprastai būna baltas su pilkom gyslelėm, tačiau pasitaiko ir kitų spalvų.

Agatas - jų būna pačių įvairiausių ir dar įvairesnių raštų bei spalvų - samaninis agatas, raudonasis agatas, mėlynasis agatas, Meksikos agatas ir t.t.

Ametistas - kvarcinės kilmės, būna nuo švelniai violetinio iki tamsaus violetinio.

Jaspis - dažniausiai raudonas, bet jis kaip ir agatas turi ištisą spalvų paletę.

Malachitas - nuostabiai žalios spalvos, dėl savo žieduotumo ypač gražiai tviska nusvidintas.

Šiltas ir jaukus karneolis.

Unakitas.

Heliotropas arba Kraujo akmuo vadinamas taip dėl savo raudonų krešuliukų.

Tigro akis - labai jaukus ir šiltas.

Labrodoritas primena žuvies blizgę.

Rožinis kvarcas.

Akvamarinas.

Azūritas.

Turkis.

Mėnulio akmuo.

Rodonitas.

Turmalinas.

Jūsų Maištinga Siela