Rodomi pranešimai su žymėmis Inese Ķestere. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Inese Ķestere. Rodyti visus pranešimus

2026 m. lapkričio 20 d., penktadienis

LALIGABA 2026 – Latvijos geriausių knygų apdovanojimai: laureatai, knygos, kūrybos temos

 

Sveiki!

 

Nutariau pasidomėti plačiau, kas dedasi šiemet Latvijos literatūros pasaulyje! Latvijos literatūrinis gyvenimas šiemet sukosi apie svarbiausią šalies knygų apdovanojimą – Latvijos metų literatūros apdovanojimą (Latvijas Literatūras gada balva – LALIGABA). Šių metų laureatai (už 2025 m. išleistas knygas) buvo iškilmingai paskelbti balandžio 17 d. netradicinėje ir simboliškoje erdvėje – Rygos centrinio turgaus mėsos paviljone, taip palaikant planus šią istorinę vietą ateityje pritaikyti menui ir kultūrai. Kaip ir kiekvienais metais, apdovanojimai sujungė dvi perspektyvas: profesionalios literatūrologų bei kritikų komisijos sprendimus aštuoniose kategorijose ir visuomeninio transliuotojo portale LSM.lv vykusį viešą skaitytojų balsavimą. Šių metų rinkimai išsiskyrė itin ryškiu intymumo, asmeninės patirties ir žanrinių eksperimentų deriniu.

 

Pagrindinėje geriausio prozos kūrinio kategorijoje triumfavo rašytojas, literatūros redaktorius ir vertėjas Vilis Kasims su esė romanu „Svešuma grāmata“ („Svetimumo knyga“). Kūrinys pasižymi hibridine, plūstančia forma, kurioje tikrovė susipina su vaizduote bei literatūrinėmis refleksijomis. V. Kasims per asmeninę patirtį – kelią nuo tėvo netekties iki momento, kai pats herojus tampa tėvu – tyrinėja egzistencinį svetimumo jausmą nuolat kintančiame pasaulyje. Knyga išsiskiria meditatyviu tonu, subtiliu kartų santykių nagrinėjimu ir literatūros kaip gyvenimo palydovės apmąstymu.


 

Geriausios poezijos knygos titulą pelnė vienas ryškiausių šiuolaikinės latvių poezijos balsų, žurnalo „Punctum“ redaktorius Artis Ostups už penktąjį savo rinkinį „Patiesība“ („Tiesa“). Jei ankstesniuose kūriniuose A. Ostups dažniau pasitelkdavo konceptualių formų žaidimus, tai „Tiesoje“ jis atsiveria kur kas asmeniškiau, atsisakydamas principo „menas menui“. Rinkinys išsiskiria ramiu, susitaikančiu žvilgsniu į pasaulį, kuriame kasdienės aplinkos detalės, dedikacijos artimiesiems ir biografiniai motyvai persipina su fonine karo Ukrainoje įtampa bei bandymu suvokti trapią žmogiškąją tikrovę.

 

Ryškiu šių metų rinkimų akcentu tapo jaunosios kartos kūrybiškumas ir drąsa žaisti kalba. Metų debiuto prizas atiteko tarpdisciplininiam menininkui ir grupės „Alejas“ muzikantui Kirilui Ēciui už eilėraščių rinkinį „Te nu ir tā vasariņa“ („Štai ir ta vasarėlė“). Jo tekstai patraukė komisiją ambivalentišku šiuolaikiškumu – gebėjimu sujungti nuoširdų lyrizmą su ironija, kasdienybės tiesmukumu bei šmaikščiais kalbiniais eksperimentais. Tuo tarpu geriausios knygos vaikams kategorijoje laimėjo poetas ir literatūrologas Ivars Šteinbergs su debiutine knyga mažiesiems „Ams, ams, ams!“ (iliustruota Jurijo Tatarkino). Šis rinkinys išsiskyrė tuo, kad autorius nesistengė vaikams „palengvinti“ pasaulio: eilėraščiuose žodžiai verčiami vaidinti jiems neįprastus vaidmenis, žaidžiama moksliniais terminais ir žargonu, o šalia šmaikščių situacijų drąsiai paliečiamos ir šiuolaikinės šeimos bei suaugusiųjų kasdienybės temos.

 

Visuomenės ir kritikų skoniai šiemet savotiškai papildė vienas kitą – Skaitytojų simpatijų prizą portalo LSM.lv balsavime laimėjo rašytoja ir žurnalistė Inese Ķestere už šiltą žiemos pasaką vaikams „Pirkstainītis, Dūrainītis“ („Pirštuotoji, Kumštinė“). Tai jautri istorija apie vienišą pamestą pirštuotą pirštinę, kuri ieško, ką galėtų sušildyti, ir susidraugauja su ant sniego senio rankos gyvenančia kumštine. Knyga pavergė skaitytojų širdis paprasta, bet universalia žinute apie draugystę, skirtingumų priėmimą ir tai, kad kiekvienas pasaulyje turi savo vietą. Be pagrindinių kategorijų, šiemet taip pat buvo įvertinta Ingos Gailės pjesė „Sliktā māte“ („Bloga motina“), Paulo Daijos literatūrologijos studija apie vėlyvojo Švietimo epochos baltvokiečių pastorius latvių raštijoje bei Māros Poļakovos iš ukrainiečių kalbos išverstas Maiko Johanseno modernistinis romanas.



 

Kalbant apie bendrą latvių skaitomumo kultūrą, pastarieji Nacionalinės bibliotekos ir statistikos tyrimai atskleidžia dviprasmišką, tačiau labai įdomų paveikslą. Nors literatūriniai apdovanojimai ir knygų mugės sulaukia didelio žiniasklaidos bei bendruomenės dėmesio, bendras skaitančiųjų skaičius šalyje pastaraisiais metais šiek tiek traukiasi: naujausiais duomenimis, apie 31 proc. Latvijos gyventojų per pastaruosius metus neperskaitė ir neišklausė nė vienos knygos (2017 m. tokių buvo 23 proc.). Didžioji dalis skaitančiųjų per metus įveikia vidutiniškai 2–5 knygas, o pagrindinė motyvacija atsiversti knygą yra malonumas bei poilsis (tai nurodo 82 proc. apklaustųjų).

 

Latvių skaitymo įpročiuose išryškėja ir stiprūs demografiniai bei socialiniai skirtumai. Moterys Latvijoje skaito gerokai aktyviau nei vyrai – spausdintas knygas renkasi 68 proc. moterų ir tik 45 proc. vyrų (neskaitančių vyrų dalis siekia net 41 proc.). Taip pat ryški išsilavinimo įtaka: tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų knygas skaito daugiau nei 70 proc., o tarp turinčių tik pagrindinį išsilavinimą – vos trečdalis. Įdomu tai, kad nors jaunoji karta aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, Latvijoje knygų pasirinkimui „BookTok“ ar „Goodreads“ platformos daro menką įtaką (vos 1–2 proc.) – net 41 proc. latvių knygas vis dar renkasi pagal draugų, artimųjų rekomendacijas arba tiesiog naršydami knygynuose.

 

Maištinga Siela