Sveiki!
Nutariau pasidomėti plačiau, kas dedasi šiemet
Latvijos literatūros pasaulyje! Latvijos literatūrinis gyvenimas šiemet sukosi
apie svarbiausią šalies knygų apdovanojimą – Latvijos metų literatūros
apdovanojimą (Latvijas Literatūras gada balva – LALIGABA). Šių
metų laureatai (už 2025 m. išleistas knygas) buvo iškilmingai paskelbti balandžio
17 d. netradicinėje ir simboliškoje erdvėje – Rygos centrinio turgaus mėsos
paviljone, taip palaikant planus šią istorinę vietą ateityje pritaikyti menui
ir kultūrai. Kaip ir kiekvienais metais, apdovanojimai sujungė dvi
perspektyvas: profesionalios literatūrologų bei kritikų komisijos sprendimus
aštuoniose kategorijose ir visuomeninio transliuotojo portale LSM.lv vykusį
viešą skaitytojų balsavimą. Šių metų rinkimai išsiskyrė itin ryškiu intymumo,
asmeninės patirties ir žanrinių eksperimentų deriniu.
Pagrindinėje geriausio prozos kūrinio kategorijoje
triumfavo rašytojas, literatūros redaktorius ir vertėjas Vilis Kasims su
esė romanu „Svešuma grāmata“ („Svetimumo knyga“). Kūrinys pasižymi
hibridine, plūstančia forma, kurioje tikrovė susipina su vaizduote bei
literatūrinėmis refleksijomis. V. Kasims per asmeninę patirtį – kelią nuo tėvo
netekties iki momento, kai pats herojus tampa tėvu – tyrinėja egzistencinį
svetimumo jausmą nuolat kintančiame pasaulyje. Knyga išsiskiria meditatyviu
tonu, subtiliu kartų santykių nagrinėjimu ir literatūros kaip gyvenimo
palydovės apmąstymu.
Geriausios poezijos knygos titulą pelnė vienas
ryškiausių šiuolaikinės latvių poezijos balsų, žurnalo „Punctum“ redaktorius Artis
Ostups už penktąjį savo rinkinį „Patiesība“ („Tiesa“). Jei
ankstesniuose kūriniuose A. Ostups dažniau pasitelkdavo konceptualių formų
žaidimus, tai „Tiesoje“ jis atsiveria kur kas asmeniškiau, atsisakydamas
principo „menas menui“. Rinkinys išsiskiria ramiu, susitaikančiu žvilgsniu į
pasaulį, kuriame kasdienės aplinkos detalės, dedikacijos artimiesiems ir
biografiniai motyvai persipina su fonine karo Ukrainoje įtampa bei bandymu
suvokti trapią žmogiškąją tikrovę.
Ryškiu šių metų rinkimų akcentu tapo jaunosios kartos
kūrybiškumas ir drąsa žaisti kalba. Metų debiuto prizas atiteko
tarpdisciplininiam menininkui ir grupės „Alejas“ muzikantui Kirilui Ēciui
už eilėraščių rinkinį „Te nu ir tā vasariņa“ („Štai ir ta vasarėlė“). Jo
tekstai patraukė komisiją ambivalentišku šiuolaikiškumu – gebėjimu sujungti
nuoširdų lyrizmą su ironija, kasdienybės tiesmukumu bei šmaikščiais kalbiniais
eksperimentais. Tuo tarpu geriausios knygos vaikams kategorijoje laimėjo poetas
ir literatūrologas Ivars Šteinbergs su debiutine knyga mažiesiems „Ams,
ams, ams!“ (iliustruota Jurijo Tatarkino). Šis rinkinys išsiskyrė tuo, kad
autorius nesistengė vaikams „palengvinti“ pasaulio: eilėraščiuose žodžiai
verčiami vaidinti jiems neįprastus vaidmenis, žaidžiama moksliniais terminais
ir žargonu, o šalia šmaikščių situacijų drąsiai paliečiamos ir šiuolaikinės
šeimos bei suaugusiųjų kasdienybės temos.
Visuomenės ir kritikų skoniai šiemet savotiškai
papildė vienas kitą – Skaitytojų simpatijų prizą portalo LSM.lv balsavime
laimėjo rašytoja ir žurnalistė Inese Ķestere už šiltą žiemos pasaką
vaikams „Pirkstainītis, Dūrainītis“ („Pirštuotoji, Kumštinė“). Tai jautri
istorija apie vienišą pamestą pirštuotą pirštinę, kuri ieško, ką galėtų
sušildyti, ir susidraugauja su ant sniego senio rankos gyvenančia kumštine.
Knyga pavergė skaitytojų širdis paprasta, bet universalia žinute apie
draugystę, skirtingumų priėmimą ir tai, kad kiekvienas pasaulyje turi savo
vietą. Be pagrindinių kategorijų, šiemet taip pat buvo įvertinta Ingos
Gailės pjesė „Sliktā māte“ („Bloga motina“), Paulo Daijos literatūrologijos
studija apie vėlyvojo Švietimo epochos baltvokiečių pastorius latvių raštijoje
bei Māros Poļakovos iš ukrainiečių kalbos išverstas Maiko Johanseno
modernistinis romanas.
Kalbant apie bendrą latvių skaitomumo kultūrą,
pastarieji Nacionalinės bibliotekos ir statistikos tyrimai atskleidžia
dviprasmišką, tačiau labai įdomų paveikslą. Nors literatūriniai apdovanojimai
ir knygų mugės sulaukia didelio žiniasklaidos bei bendruomenės dėmesio, bendras
skaitančiųjų skaičius šalyje pastaraisiais metais šiek tiek traukiasi:
naujausiais duomenimis, apie 31 proc. Latvijos gyventojų per pastaruosius metus
neperskaitė ir neišklausė nė vienos knygos (2017 m. tokių buvo 23 proc.).
Didžioji dalis skaitančiųjų per metus įveikia vidutiniškai 2–5 knygas, o
pagrindinė motyvacija atsiversti knygą yra malonumas bei poilsis (tai nurodo 82
proc. apklaustųjų).
Latvių skaitymo įpročiuose išryškėja ir stiprūs
demografiniai bei socialiniai skirtumai. Moterys Latvijoje skaito gerokai
aktyviau nei vyrai – spausdintas knygas renkasi 68 proc. moterų ir tik 45 proc.
vyrų (neskaitančių vyrų dalis siekia net 41 proc.). Taip pat ryški išsilavinimo
įtaka: tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų knygas skaito daugiau nei
70 proc., o tarp turinčių tik pagrindinį išsilavinimą – vos trečdalis. Įdomu
tai, kad nors jaunoji karta aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, Latvijoje
knygų pasirinkimui „BookTok“ ar „Goodreads“ platformos daro menką įtaką (vos
1–2 proc.) – net 41 proc. latvių knygas vis dar renkasi pagal draugų, artimųjų
rekomendacijas arba tiesiog naršydami knygynuose.
Maištinga Siela


