Sveiki!
Argentiniečių
serialas „Pirato siela“ (ispn. Alma pirata), kuris
Lietuvoje BTV eteryje pasirodė maždaug 2006 metais, yra vienas ryškiausių to
meto „Cris Morena Group“ kūrybos pavyzdžių. Serialo produkciją įgyvendino garsi
prodiuserė Cris Morena, kuri buvo laikoma tikra paauglių ir jaunimo auditorijai
skirtų televizijos projektų „krikštamote“ Lotynų Amerikoje. Jos studija,
garsėjusi itin aukšta technine kokybe, spalvingais dekoracijų sprendimais ir
muzikiniais intarpais, stengėsi kiekviename projekte pakelti kartelę aukštyn.
„Pirato siela“ nebuvo išimtis – tai buvo ambicingas projektas, kuriame buvo
derinami nuotykių, magijos ir romantikos elementai, o pati gamyba vyko
Argentinos sostinėje Buenos Airėse, naudojant moderniausias to meto
technologijas, leidusias sukurti vizualiai patrauklų ir dinamišką pasaulį.
Pamenu šį serialą, žiūrėdavau, kaip skirtą daugiau jaunimui, tačiau po to
kažkas atsitiko su BTV televizija ir, atrodo, serialą nutraukė (o gal perkėlė nepatogų
laiką?). Sudėtinga beprisiminti, tačiau serialo taip ir nepabaigiau, nors jis
vienas iš retesnių, kuris patiko iš Lotynų Amerikos rinkos. Tai net ne muilo
opera, o labiau „Muškietininkų“ įkvėptas mistifikuotas trileris.
Pagrindine
serialo sumanytoja ir režisiere (prodiusere) tapo pati Cris Morena,
kurios kūrybinis stilius pasižymėjo gebėjimu kurti mitologizuotus pasaulius,
kuriuose gėris kovoja su blogiu. Idėja sukurti šį serialą kilo po to, kai jos
ankstesnis projektas „Floricienta“ (Lietuvoje rodytas kaip „Pelenės istorija“)
sulaukė fenomenalios sėkmės ne tik Argentinoje, bet ir visame pasaulyje. Morena
siekė sukurti kažką naujo, kas būtų „tamsiau“ ir paslaptingiau nei
„Floricienta“, todėl ji įkvėpimo sėmėsi iš nuotykių literatūros, piratų legendų
ir mistikos, tačiau tai pritaikė moderniam, urbanistiniam Argentinos jaunimo
kontekstui, kur magija susipina su kasdieniais iššūkiais.
Aktorių
atranka buvo vykdoma itin kruopščiai, siekiant suformuoti komandą, kuri
sugebėtų įtikinamai perteikti tiek nuotykių, tiek gilias romantines emocijas. Į
pagrindinius vaidmenis buvo pakviesti jau tada žinomi jaunosios kartos
Argentinos talentai, tokie kaip Mariano Martínezas ir Luisana
Lopilato, kurių populiarumas buvo neįtikėtinas. Atrankos procese buvo
ieškoma ne tik vaidybos patirties turinčių jaunuolių, bet ir aktorių,
pasižyminčių charizma bei muzikine klausa, nes muzika seriale užėmė itin
svarbią vietą, o daugumai aktorių teko ne tik vaidinti, bet ir dainuoti garso
takelio dainas, kurios vėliau tapo atskirais hitais.
Serialo
idėja buvo sukurti „šiuolaikinius piratus“, kurie neplaukioja jūromis, bet
kovoja dėl teisingumo ir meilės miesto džiunglėse, saugodami paslaptis ir
istorinius palikimus. Tai buvo tarsi savotiška metafora apie jaunuolius, kurie
ieško savo vietos pasaulyje ir kovoja prieš korporatyvinį blogį bei godumą.
Pagrindinė varomoji jėga buvo „Piratų sielos“ koncepcija – idėja, kad žmonės
yra susieti per amžius ir kad jie turi atlikti misiją, susijusią su jų
protėviais. Ši mistinė gija buvo tai, kas skyrė šį serialą nuo įprastų
telenovelės žanro produktų ir suteikė jam unikalumo bei gylio.
Kai
Argentinoje ir kitose šalyse buvo svarstoma apie šį serialą, daugelis jį lygino
su „Floricienta“. „Pirato siela“ atėjo po „Floricientos“ bangos, todėl
auditorija tikėjosi panašios nuotaikos ir lengvumo, tačiau serialas greitai
parodė savo „balsą“. Nors konkurencija dėl eterio laiko buvo milžiniška, „Pirato
siela“ sugebėjo išsiskirti savo tamsesniu vizualumu ir sudėtingesniu siužetu.
Kitose šalyse, įskaitant Lietuvą, serialas buvo priimtas labai palankiai, nes
jis pasiūlė kitokią naratyvinę struktūrą nei tradicinės muilo operos, kurios
buvo įprastos tų metų televizijos tinkleliuose.
Konkuravimas
su kitais serialais buvo intensyvus, ypač su tais, kurie buvo skirti
paaugliams. Tačiau „Pirato siela“ turėjo pranašumą – Cris Morenos prekės
ženklą. Rinkodaros strategija buvo nukreipta ne tik į patį serialą, bet ir į
visą „Pirato sielos“ ekosistemą: albumus, koncertinius turus ir prekių
atributiką. Tai leido serialui išlikti matomu ir aktualiu net ir tada, kai
paties siužeto eiga sulėtėdavo. Konkurentai dažnai stengėsi kopijuoti Morenos
modelį, tačiau „Pirato sielos“ atveju būtent muzikos ir nuotykių sintezė buvo
tai, kas privertė žiūrovus likti prie ekranų.
Patys
serialo aktoriai vėlesniuose interviu dažnai pabrėždavo, kad darbas šiame
projekte buvo vienas įsimintiniausių jų karjeros etapų. Jie minėjo, kad
filmavimo aikštelėje tvyravo ypatinga bendrystė, kurią skatino intensyvus darbo
grafikas ir bendras muzikinis ruošimasis. Luisana Lopilato ir Mariano
Martínezas ne kartą akcentavo, kad „Pirato siela“ jiems leido išbandyti save
visiškai kitokiuose amplua nei ankstesniuose vaidmenyse. Aktoriai vertino tai,
kad scenarijus juos vertė „augti“, o ne tik kartoti sėkmingus šablonus, kurie
buvo išbandyti kituose Morenos projektuose.
Cris
Morena ir kiti kūrybinės grupės nariai apie serialą kalbėjo kaip apie vieną
techniškai sudėtingiausių savo darbų. Jie pripažino, kad ambicijos sukurti
„magišką nuotykių pasaulį“ reikalavo milžiniškų investicijų į scenografiją ir
specialiuosius efektus, kurie tų metų televizijoje nebuvo itin dažni. Kūrėjai
jautė spaudimą po „Floricientos“ sėkmės, tačiau, anot Morenos, būtent šis
spaudimas privertė komandą mąstyti kūrybiškiau ir ieškoti netradicinių
sprendimų, kurie vėliau tapo „Pirato sielos“ vizitine kortele.
Serialo
sėkmę taip pat lėmė puikiai suderintas muzikos ir vaizdo ryšys. Kiekviena
daina, skambanti seriale, buvo kuriama taip, kad papildytų veikėjų vidinius
monologus ar pabrėžtų siužeto posūkius. Tai buvo revoliucinis požiūris, kuris
vėliau tapo standartu daugelyje Lotynų Amerikos jaunimo serialų. Dainų tekstai
buvo pilni simbolikos, o jų atlikimas per gyvus koncertus padėjo išlaikyti ryšį
su auditorija net ir tada, kai serialo rodymas televizijoje baigdavosi. Tai
buvo puikus būdas pratęsti projekto gyvavimo laiką.
Baigiant
apie produkciją ir idėją, svarbu paminėti, kad „Piratų siela“ išliko kaip
kultūrinis reiškinys, kuris pakeitė supratimą apie tai, koks turėtų būti
jaunimo serialas. Nors jis nepasiekė „Floricientos“ populiarumo viršūnių visame
pasaulyje, jis įrodė, kad žiūrovai yra pasirengę priimti sudėtingesnius,
mistika persunktus pasakojimus. Serialas tapo tramplinu daugeliui aktorių, o
Cris Morenai – dar vienu įrodymu, kad ji geba valdyti auditorijos emocijas per
televizijos ekranus, nesvarbu, kokio žanro kūrinį ji nuspręstų pasiūlyti.
TRUMPAS
SERIALO „PIRATO SIELA“ SIUŽETAS
Serialo
siužetas prasideda, kai keturi jaunuoliai – Benas (Benicio), Ivánas, Kruzas ir
Alegra – netikėtai sužino apie mistišką paslaptį, siejančią jų šeimas per
daugelį kartų. Paaiškėja, kad jie yra paskirtieji „Pirato sielos“ globėjai,
turintys atlikti istorinę misiją ir atgauti prarastą palikimą. Šis atradimas
juos suveda į vieną komandą, priverčiančią mesti iššūkį galingiems ir godiems
žmonėms, kurie siekia pasisavinti šią senovinę paslaptį.
Siužeto
epicentre – paslaptingas „Pirato sielos“ objektas, kurio ieškodami veikėjai
turi įveikti daugybę kliūčių, galvosūkių ir pavojų. Jų veikla vyksta moderniame
mieste, kur kasdienybė susipina su magija, o kiekvienas žingsnis reikalauja ne
tik drąsos, bet ir tikėjimo „piratų“ kodu – garbės, ištikimybės ir drąsos
siekti teisingumo. Ši kova tampa ne tik fiziniu iššūkiu, bet ir vidine
transformacija kiekvienam iš jų.
Benas,
Alegra, Ivánas ir Kruzas privalo išmokti pasitikėti vienas kitu, nepaisant tarp
jų kylančių romantinių nesutarimų ir asmeninių paslapčių. Jų tarpusavio
dinamika yra įtempta, nes kiekvienas į komandą įneša skirtingą patirtį, tačiau
tik bendros pastangos leidžia jiems atskleisti vis naujus užuominų sluoksnius.
Ši bendrystė yra esminė, norint įveikti pagrindinius antagonistus, kurie nuolat
bando sugriauti jų planus.
Pasakojimo
eigoje atsiskleidžia gilios šeimyninės dramos ir praeities klaidos, kurios
tiesiogiai veikia dabartinį veikėjų gyvenimą. Kiekvienas jų suvokia, kad šis
nuotykis nėra tik atsitiktinumas, o neišvengiamas likimas, kurį jie turi
priimti, norėdami apsaugoti ne tik savo artimuosius, bet ir ateities kartas.
Tai tampa kovos tarp tamsiųjų jėgų, trokštančių valdžios, ir „Pirato sielos“
saugotojų, siekiančių šviesos, ašimi.
Galiausiai,
siužetas vystosi link kulminacijos, kurioje veikėjai privalo priimti
sunkiausius sprendimus, galinčius pakeisti jų visų likimus. Jie supranta, kad
„Piratų siela“ – tai ne tik materialus lobis, o dvasinė jėga, glūdinti juose
pačiuose. Kova dėl tiesos ir teisingumo tampa jų gyvenimo tikslu, įrodančiu,
jog net ir moderniame pasaulyje yra vietos paslapčiai, didvyriškumui ir tikrai
meilei.
SKANDALAI?
Aktorius
Mariano Martínezas, atlikęs pagrindinį Benicio vaidmenį seriale „Pirato siela“,
iš projekto pasitraukė serialo viduryje dėl asmeninių priežasčių, susijusių su
didžiuliu darbo krūviu ir noru imtis kitų profesinių iššūkių. Tuo metu
Argentinos žiniasklaidoje buvo plačiai aptariamas aktoriaus nuovargis nuo itin
intensyvaus kasdienio filmavimo grafiko, kuris būdingas „Cris Morena Group“
kuriamiems projektams, reikalaujantiems ne tik ilgų valandų filmavimo
aikštelėje, bet ir nuolatinio dalyvavimo muzikinėse repeticijose bei
reklaminiuose renginiuose.
Aktoriaus
išėjimas tapo netikėtu iššūkiu kūrybinei komandai, nes jo įkūnytas personažas
Benas buvo vienas iš pagrindinių siužetinių variklių, aplink kurį vystėsi tiek
nuotykių linija, tiek pagrindinė romantinė drama su Alegra. Siekiant užpildyti
aktoriaus paliktą tuštumą, scenarijus buvo operatyviai koreguojamas, įvedant
naujus personažus arba perrašant siužeto eigą taip, kad „Pirato sielos“ paieškų
misija tęstųsi be Beno, o jo pasitraukimas būtų paaiškintas dramatiškomis
aplinkybėmis pačiame serialo pasakojime.
Mariano
Martínezo ir Luisanos Lopilato romanas, įsižiebęs serialo „Pirato siela“
filmavimo aikštelėje, tapo tikra aukso gysla to meto Argentinos bulvarinei
spaudai. Aktoriai buvo viena populiariausių porų šalyje, tad jųdviejų meilės
istorija buvo nuolat aptarinėjama, o gerbėjai su didžiuliu susidomėjimu sekė
kiekvieną poros žingsnį. Tačiau šis viešumo spaudimas tapo dviašmeniu kardu –
intensyvus darbas projekte, kuriame jų personažai turėjo nuolat demonstruoti
stiprų emocinį ryšį, tapo nepakeliamas, kai realūs santykiai pradėjo byrėti.
Išsiskyrimas,
įvykęs serialo filmavimo metu, sukėlė įtampą ne tik tarp pačių aktorių, bet ir
kūrybinėje komandoje. Kolegos pasakojo, kad atmosferoje tvyrojo nejaukumas, o
profesionalumo išlaikymas prieš kameras tapo tikru iššūkiu, kai privatus
gyvenimas tapo viešų spekuliacijų objektu. Nors viešai aktoriai stengėsi
išvengti aštrių komentarų, akivaizdu, kad emocinis krūvis prisidėjo prie
Mariano sprendimo palikti serialą – dirbti artimoje aplinkoje su buvusia
mylimąja jam tapo emociškai pernelyg varginančia patirtimi.
Ši
istorija tapo pamokomu pavyzdžiu apie tai, kaip „Cris Morena Group“ kuriamų
projektų intensyvumas ir populiarumas gali paveikti aktorių asmeninį gyvenimą.
Nors serialas sėkmingai tęsėsi ir po Mariano pasitraukimo, būtent šis
„užkulisių skandalas“ daugelio atmintyje liko kaip vienas ryškiausių „Pirato
sielos“ elementų, nustelbusiu net pačius siužetinius posūkius. Tai buvo
klasikinė istorija apie tai, kaip realybės ir fikcijos susiliejimas gali tapti
tiek sėkmės varikliu, tiek profesionalaus darbo stabdžiu.
TOP
10 FAKTŲ APIE SERIALĄ „PIRATO SIELA“
Magijos
elementai buvo eksperimentas: Cris Morena seriale norėjo įnešti daugiau magijos
ir mistikos nei įprastai. „Piratų siela“ buvo jos pirmas bandymas sujungti
„telenovelės“ žanrą su fantastiniais elementais (kaip „Piratų sielos“
objektai), kas tuo metu Argentinos televizijoje buvo labai rizikinga.
Kūrėjos
ambicija dėl „Piratų sielos“ objekto: Kiekvienas iš keturių pagrindinių veikėjų
seriale turėjo savo „objektą“ (kaukę, lėlę, knygą ir t.t.), kurie turėjo savo
magišką prasmę. Šiuos rekvizitus kūrėjai gamino specialiai ir skyrė jiems tiek
pat dėmesio, kiek ir dekoracijoms, nes jie turėjo atrodyti lyg tikri istoriniai
artefaktai.
Muzika
kaip siužeto dalis: Skirtingai nei kituose serialuose, kur dainos skamba tik
kaip fonas, „Piratų sieloje“ dainų tekstai buvo tiesiogiai susiję su veikėjų
likimais ir užuominomis, kurias jie turėjo iššifruoti. Dainų tekstus dažnai
rašė pati Cris Morena, įkvėpta būtent tų epizodų scenarijų.
Mariano
Martínezo „pabėgimas“ pakeitė visą serialo toną: Aktoriui palikus projektą,
serialas tapo gerokai „tamsesnis“. Kūrėjai turėjo greitai perrašyti scenarijų,
todėl pirminė šviesi nuotykių idėja buvo pakeista labiau dramatiška ir
melancholiška pasakojimo linija, kas buvo gana reta tokio tipo paauglių
serialuose.
Luisana
Lopilato profesionalumas: Nepaisant visų gandų apie asmeninius skandalus ir
išsiskyrimą su Mariano, Luisana liko seriale iki pat pabaigos. Kolegos dažnai
pabrėždavo, kad jos atsidavimas darbui buvo neįtikėtinas – net ir po skyrybų
filmavimo aikštelėje ji niekada nerodė pykčio ar neprofesionalumo.
Serialo
„gyvenimas“ po transliacijos: „Piratų siela“ buvo vienas iš pirmųjų serialų,
kuris tokia apimtimi išnaudojo internetą. Argentinos žiūrovai galėjo ieškoti
„paslėptų kodų“ serialo oficialiame puslapyje, kurie vėliau būdavo pritaikomi
kitų serijų siužetuose – tai buvo vienas pirmųjų „interaktyvių“ serialų
Argentinoje.
Koncertų
turas ir tikri „piratai“: Serialo sėkmė buvo tokia didelė, kad buvo surengtas
grandiozinis koncertinis turas visoje Argentinoje. Įdomu tai, kad aktoriai
scenoje vaidino ne tik dainininkus, bet ir savo serialo personažus, o gerbėjai
į koncertus eidavo apsirengę kaip „piratai“, taip tapdami tarsi serialo
pasaulio dalimi.
Benjamín
Rojas vaidmens reikšmė: Po Mariano pasitraukimo, Benjamínas Rojasas (kūręs Cruz
vaidmenį) tapo pagrindiniu vyrišku serialo varikliu. Nors jis iš pradžių buvo
antras planas, jam teko didžiulė atsakomybė „tempti“ serialą, ir daugelis
kritikų vėliau pripažino, kad būtent jo vaidyba serialo pabaigoje suteikė
projektui reikalingą emocinį svorį.
Šalutinis
poveikis kitiems projektams: „Piratų siela“ buvo tarsi „laboratorija“ kitiems
Cris Morenos projektams. Kai kurie scenarijaus elementai, kurie dėl Mariano
pasitraukimo nebuvo iki galo išplėtoti, vėliau tapo pagrindiniais siužetiniais
elementais jos kitame milžiniškame hite – „Casi Ángeles“ (liet. „Beveik
angelai“).
Lietuviškas
kontekstas: Nors BTV serialą rodė gana populiariai, jis vis tiek buvo šiek tiek
„nustelbtas“ prieš tai rodyto „Pelenės istorijos“ (Floricienta) kulto. Vis
dėlto, būtent „Piratų siela“ Lietuvoje suformavo didelį gerbėjų ratą, kurie iki
šiol prisimena šį serialą kaip „tą kitokį, paslaptingąjį serialą“, kuris
skyrėsi nuo visų tuo metu rodytų meksikietiškų muilo operų.
