Filmas: "Insurgentė" / "Insurgent"

Sveiki,

Vis laikausi tradicijos neatsilikti nuo Holivudinio gyvenimo ir pažiūrėti kultinius jau serijomis tapusius filmus su specialiaisiais efektais. Tokių filmų po mūsų saule randasi daug, praūžus Hario Poterio ir Saulėlydžio, Bado žaidynių epopėjoms, į rinką vis braunasi kiti kultiniais filmais norinčios tapti ekranizacijos su super herojais, seksualiais aktoriais ir savitais skandalais. Regis, toks filmas turėjo tapti „Divergentės“ tęsinys, pavadintas „Insurgentė“ (angl. Insurgent) (2015) – šiuos literatūrinius kūrinius jau turime ir lietuviškai. Tiesa, nesidomėjau žodžio etimologija ir apskritai po šios dalies nelabai supratau, ar Insurgentė yra savotiška Divergentės aukštesnė pakopa? Iš filmo taip ir neaišku, nes niekur šis žodis nebuvo verčiamas...

Filmą žiūrėjau, kaip sakiau, dėl tradicijos ir, žinoma, dėl pamėgtosios aktorės Shailene Woodley. Visgi filmas tikriausiai nebus toks kultinis, kaip „Saulėlydžio“ saga ir jų aktoriai nesulauks tokios stulbinamos šlovės, nes filmo saga atrodo kaip nukvėpęs limonadas, o ir reitingai nėra tokie įspūdingi, kokių tikriausiai tikėjosi filmų kūrėjai. Šioji dalis akivaizdžiai atrodo kiek prastesnė nei pirmoji. Pirmoji šio filmo valanda migdanti ir, tiesą sakant, nuobodoka, nes skirta per daug dėmesio ištęstai herojės savigraužos dėl tėvų mirties dramai, kuri absoliučiai manęs nesujaudino. Mane kur kas labiau domino herojės pasaulis, socialinių klasių suskirstymas ir toji sistema, bet filmas pakrypo į specifinius herojės žaidybinius pasąmonės kambarius, kai mergina turi pereiti lygius, kad taptų dar didesnė didvyrė, nei yra iš tikrųjų. Kad mergina pereis, žiūrovams nekyla jokių abejonių, todėl filmas tampa dar neįdomesnis. Aišku, aktoriai daro savo, šoka pagal žanro dūdelę, vaidina didvyrius, aukojasi, išduoda ir tra lia lia ir vėl grįžta pas laimėtojus. Žavioji Kate Winslet kaip visada žavi, nors ir gauna kulką nuo Naomi Watts, todėl jos kitoje dalyje nesutiksime, o gaila...

Filmas, norėtųsi sakyti, „šiaip sau“, bet žiūrėti, patikėkite, tikrai galima visai smagiai, o ypač tada, kai užblokuoji, jog viskas turi vykti ta nuobodžia herojine vaga – priešas miršta, o herojus išgyvena, kad galėtų „prasitęsti“ kitoje dalyje, kažkuo net primina „Absoliutaus blogio“ nesibaigiančią Millos Jovovich kančią... Tik kodėl turėtųsi kankintis žiūrovas? Neturėtų, todėl tik jūsų valia, ar žiūrėti „Insurgentę“, nes nežiūrėti ir žiūrėti priežasčių, sakyčiau, yra kone po lygiai.

P. S. Gaila nebent pagrindinės aktorės nuostabiai gražių plaukų, kuriuos šioje dalyje ji nusirėžė, nors ir buvo matyti, kad tai perukas, o tikrosios herojinės dramos taip ir nepajutau.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela