Sveiki, skaitytojai,
Šįkart noriu pasidalyti
britų režisieriaus James Kent sukurta romano „Jaunystės pažadas“ (angl. Testament
of Youth) (2015) ekranizacijos įspūdžiais. Na, su britų kostiumų dramomis
ir apie XX a. pirmąją pusę viskas yra labai gerai – tai, sakyčiau, ko gero
geriausi šio žanrų pagal kokybę ir turinį kūrėjai, todėl visai nenustebino šio
filmo konstrukcija ir režisūra.
Kad filmas geras ir
pavykęs, tai tikriausiai daugeliui aišku, tačiau jis, režisūrine prasme, neturi
kažkokių reikšmingų inovacijų, praktiškai gerai ekranizuotas, atitinkantis
paskutiniuosius 10 metų režisūrines madas ir braižą. Aišku, režisierius turėjo
gerą scenarijų – realios moters parašytus memuarus apie Pirmojo pasaulinio karo
metus. Gal kiek stebino veikėjų naivumas, kai jie troško to karo, kaip
aštuoniolikmečiai iš kažkokios beprasmės idilės ir heroizmo veržėti į frontus,
manydami, kad elgiasi teisingai (aišku, pagrindinė filmo veikėja po to viską
filmo pabaigoje gražiai apibendrina, stovėdama ant platformos), tačiau yra
apmąsto sąsajų ir su šiomis dienomis. Tą aš dabar ir matau, kai jaunas žmogus
prifarširuojamas idėjų apie tėvynę, apie pasiaukojimą dėl žemės lopo, aukština
militaristinį didvyriškumą ir pan., aišku, jie nesuvokia, kas tas karas, kas
yra žudymas ir kad nėra teisingo karo, yra tik politinės jėgos, o visa kita tik
išplautos smegenys apie tėvynę ir t. t.
Aišku, esama ir subtili
meilės istorija, kuri, tiesą sakant, manęs nė kiek nejaudino ir ji man nebuvo
įdomi – tipinė to metų sustabarėjusios Viktorijos laikų kultūros sukaustyti
santykiai. kur kas man įdomiau buvo stebėti pagrindinės herojus bandymus tapti
rašytoja ir sąmoningas apsisprendimas studijuoti universitete. Didžiules
pagyras drįstu išsakyti pagrindinei aktorei Alicia Vikander, kuri paskutiniu
metu kuria kine skirtingus fantastiškai gerus ir stiprius vaidmenis ir jau
greitai nutrins tą savo fizinį panašumą į Natalie Portman. Kit Harington – „Sostų
karų“ žvaigždė mėgina vis skirtingus vaidmenis kine ir šis bandymas buvo tikrai
geras, tik ar ne jam reikės kaip „Hario Poterio“ aktoriui nuolat įrodinėt, kad
nėra vieno vaidmens atlikėjas. Aišku, filme šmėkšteli ir kitos gerai žinomos
kino žvaigždės, tačiau jie sukuria tik antraeilius vaidmenis.
Apskritai filmas
patiko, kaip minėjau, dėl aktorės vien jau galima žiūrėti. Daug poetinių gražių
intarpų, kurie atliepia pagrindinės veikėjos dvasines būsenas ir Pirmojo
pasaulinio karo mechanizmą. Tai tikriausiai bus vienas geriausių šių metų britų
filmas, prieinamas plačiajai auditorijai, tad nepraleiskite progos.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis:
76/100
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą