Tikriausiai jau
užkietėję kinomanai matė arba bent jau girdėjo apie filmą „Paauglės dienoraštis“ (angl. The
Diary of a Teenage) (2015), kuris kai ką, kaip teigia antraštės, šokiravo
ir pritrenkė savo intymumu. Tai gana jaunos amerikiečių režisierės Marielle
Heller puikus pilnametražis darbas, pasakojantis apie penkiolikmetę Minę iš
aštunto dešimtmečio vidurio, kuri savo kambaryje įrašinėja į juosteles erotines
istorijas apie mamos vaikiną. Išties filmas „nepatogus“ tampa jau po 10 pirmųjų
minučių, kai žiūrovui išties nepasirodė, jog tai ir bus neleistini santykiai
tarp paauglės ir jau gerokai jį peraugusio vyro, kuris tiktų jai į tėvus.
Filmas sodrus ir įdomus
ne vien dėl intriguojančios tematikos, bet ir dėl sodraus aštunto dešimtmečio
pajautos, The Beatles ir roko laikai, seksualinė revoliucija, cigaretės,
kokainas ir laisvas bohemiškas naujosios kartos gyvenimas. Filmas sodrus kaip
kokainas, laikmečio rekonstrukcija, spalvos, kostiumai, daiktai ir interjero
detalės – mėgstu, kai viskas labai kruopščiai patiekiama. Kitas dalykas –
pagrindinė aktorė Bel Powley, kuri atliko naiviosios Minės vaidmenį. Nestandartinio
sudėjimo mergina, didelės akys, išskirtinė vaidyba ir įtikinamas būvimas kadre
čia ir dabar. Gal nestandartiniai fiziniai duomenys jos ir buvo įdomiausias
dalykas – kaip tokia pilka pelė sugeba dulkintis su visais, kas tik kruta?
Labai patiko jos pasirodymas, šiuo metu aktorė kaip tik filmuojasi populiarios
knygos „Tarp pilkų debesų“ apie lietuvių tremtinius į Sibirą ekranizacijoje ir
tikriausiai ši aktorė tikrai užsitvirtins geros ir neeilinės aktorės statusą.
Puiki buvo ir aktorė Kristen Wiig, o ką jau sakyti apie visų numylėtinį
Alexander Skarsgard? Tiesiog žvaigždė.
Apskritai filmas
glumino tik pirmąsias 20 minučių, po to buvo daugmaž aišku, link kur mus veda
ši istorija ir kad geruoju visa tai nesibaigs. Įdomiausias dalykas, ką mums
pateikia istorija yra diskusija: ar paauglė sąmoningai mezgė romaną su
vyriškiu? Ar vyriškis ja pasinaudojo? Ar įvyko prieš mus seksualinio akto
nusikaltimas, ar visgi viską galima pateisinti? Atsakymai slypi kiekvieno
žmogaus sąžinėje ir jo suvokime.
Kol visas pasaulis tik
kol kas dar laukia šiemet pasirodysiančio ketvirto „Oranžinė – tai nauja juoda“ (angl. Orange is the new Black) sezono, aš po sąmoningai padarytos
pertraukos surijau antrąjį sezoną. Vienas sėkmingiausių kanalo Netflix, kuris
nuo šiemet jau prieinamas ir Lietuvos vartotojams už atitinkamą mėnesinį
mokestį. Sakyčiau, puikus būdas nors šiek tiek kovoti su piratavimu. Antrasis
šio serialo taip pat jaudinantis ir įdomus, kaip ir pirmas. Trumpai pasidalysiu
savo įspūdžiais.
Žinote, tai tarsi
grįžimas į kalėjimą kaip į šeimą. Panašiai atsitinka, kai po pertraukos
prasineri į taip įtraukusį serialą. Patiko man šis sezonas, jis yra pirmojo
sezono tąsa ir iš esmės serialo kūrėjai toliau tęsia pasakojimą panašiu
principu – kiekviena serija skiriama kokios nors kalinės, dar neanalizuotos
praėjusiame sezone, gyvenimo istorijai, nepamirštant kalėjimo intrigų ir
realijų. Šįkart didelį vaidmenį sezone suvaidina vėžiu serganti moteris Mis
Roza, kuri ryžtasi šio sezono pabaigoje neįtikėtiniems žygdarbiams. Mažos
istorijos šįkart skiriamos būtent amžinajai kalėjimo nuotakai, furgono
vairuotojai Lornai (aktr. Yael Stone),
kuri šį sezoną dar labiau suvokia savo skaudžią tiesą, jog niekada nebus mylima
savo svajonio jaunikio Kristoferio. Taip pat papasakojama Teistės (akr.
Danielle Brooks) istorija, kuri smarkiai susijusi su nauju kalėjimu personažu,
jos globėja, kuri antrą kartą patenka į kalėjimą – Parker, dar kitaip vadinama,
ponia Vee. Parker išties įdomus personažas, įnešantis iš esmės naujus sraigtus
į šio sezono įvykių epicentrą, nes ji nori sugrąžinti juodaodžių moterų būrio
vadovavimą visame kalėjime. Ji kuo puikiausiai manipuliuoja, moka prisijaukinti
moteris, greitai sužino, kas kur ir kaip, viską sustato į savo vietas. Raudona,
buvusi virtuvės šefė, nebetekusi galios, randa naujos veiklos ir atsitiesia po
netekties. Išties ji randa naujų kelių kontrabandai platinti ir ponia Vee nori
jos galios šaltinio. Iš esmės šio sezono esmė yra tylus karas tdėl įtakos ir
kontrabandos, nuo virtuvės, šiltnamio ir marichuanos platinimo verslo, kurį
pradeda juodaodės kalinės. Šiaip labai įdomūs sprendimai, įtampos netrūksta...
Nereikia pamiršti, kad
visgi pasakojama Piper Chakman gyvenimo istorija, kuri sezono pradžioje
nuskraidinama į Čikagoje esančią moterų kalėjimą, kur vyksta jos teismas.
Naujos išdavystės, nauja vieta, stresas, bet po jos ji vis dar grįžta į savo
kalėjimą, kur maniusi nužudžiusi kalėjimo religinę fanatikę. Visgi labai
simpatingas Paper personažas šiame sezone gerokai papilkėjęs, daugiau pozicijų
užleidžiama juodaodžių moterų istorijoms ir kalėjimo įvykiams. O ir Piper
sugrįžusi iš Čikagos tampa lyg cementuota, mažiau jausmų, daugiau
šaltakraujiškumo, tačiau dramų jos gyvenime nestinga, nes jos vaikinas Laris
laisvėje susideda su geriausia jos drauge. Iš esmės šis meilės trikampis,
neskaitant Aleks, kuri šiame sezone gerokai nutolusi, primena muilo operos
scenarijų ir truputį net banaloka – Laris su geriausia Piper drauge. Kažkaip
net neskaniai nuspėjama, bet visas priėjimas ir susitarimas su Piper visgi
padarytas žmogiškai, nenutolus nuo realybės. Piper, nors, mano akimis, ir
praradusį dalį savo įdomumo, visgi išlieka įdomus personažas.
Staiga du vieniši žmonės ima ir suranda kažką artimo...
Miss Rosa gyvenimo istorija panaši į Boni ir Klaidą.
Aktyvi protestuotoja Brook Soso šiame sezone naujas veidas, tačiau jau spėjanti savo plepalais įgrįsti visoms iki kaulo.
Aktorė Uzo Aduba už kvailutės Siuzanos vaidmenį pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Tiesą sakant, sunkiausi prie šio personažo priprasti, jis toks unikalus ir bauginantis, kad tiesiog reikia paploti aktorei.
Kalėjimo valdžiai dienos suskaičiuotos.
Amžinoji kalėjimo nuotaka.
Memuarų autorė Piper Kerman yra tikroji Piper gyvenime.
Puošnios "Oranžinė - tai nauja juoda" aktorės.
Dar vienas aktorės Uzo Aduba triumfas apdovanojimuose.
Raudona niekada nepasiduoda. Praradusi virtuvę, ji įsikuria šiltnamyje.
Kalinės ruošiamos darbo pokalbio konkursui. Nepamirštamos ir socializavimosi pamokos.
Raudona prieš Parker.
Aktorė Taylor Schilling.
Šiame sezone be neteisėto
„verslo“ toliau plėtojamos ir kitos dramos – prižiūrėtojo ir nėščiosios kalinės
iš Lotynų Amerikos būrio, artėjantys skandalai dėl sugadintų dušų, plaunamų
pinigų ir kalėjimo vadovės griūties – nemažai iš veikėjų gauna tai, ką iš
tikrųjų nusipelno. O kur dar lesbietiškos intymios istorijos, Bū ir Niki „nuraškytų
mergaičių“ konkuravimas, kalėjimo laikraščio leidimas ir susirūpinęs Semas,
kuris imasi rengti „Saugios vietelės“ pasikalbėjimo seansus, bandydamas
išspręsti savo santykius su ruse žmona. Visiškai netikėtai buvo prižiūrėtojo Mendeso
sugrįžimas ir dar daug kitų dalykų...
Iš esmės sezonas, kaip
ir sakiau, nėra kažkuo prastesnis už pirmąją, tačiau iš būsimo trečiojo sezono jau
norėtųsi dar kai ko daugiau, nežinau, gal net kokio labai svarbaus įvykio,
kuris apverstų viską aukštyn kojomis! Kol kas trečiąjį sezoną patausosiu
pavasariui, bet iš esmės laukiu nesulaukiu, kada galėsiu pažiūrėti, kas toliau
dedasi tame moterų kalėjimo pasaulyje. Išties įtraukiantis serialas.
Žiūrėjau vadinamąsias
populiariausias TV3 žinias Lietuvoje. Ką tik. Naujienų turinys: 1) Gaisras J.
Basanavičiaus mokykloje (baimė, greitoji pagalba, lakstantys vaikai, nuodingos
dujos); 2) Zika virusas ateina į Europą (panika, baimė, grėsmė, rizika); 3.
Turgavietė skęsta balose (pasipiktinimai, aimanos, įtūžis, bloga valdžia,
plaunami pinigai, neteisybė); 3) Du vyrai užduso ko gero nuo smalkių (netikėta
mirtis tikėtina be alkoholio, nuostaba, ne taip ir šiurpu lyg ir tarp kitko);
4) Iš globos namų pabėgusiam 26 m. vyrukui su protine negalia sustojo širdis
(ieškomi kalti, kuriamas detektyvinio atpirkimo siužetas); 5) Europoje siaučia
smurtu grįsta pabėgėlių kultūra (smurto reportažai, retušuoti keiksmai, prievarta,
agresija, pavojus, baimė). 6) Vašingtone ir Baku sniegas ir plikledis
suparalyžiavo gyvenimus (globaliniai kataklizmai, anomalijos, baimė, pasaulio
pabaiga). Tiesa, N. Šulija lyg ir apie orus kažką minėjo, bet nebesuvirškinau.
Nieko nuostabaus, nes tai buvo naujienos be kriminalinių skilties reportažų,
bet su tokiomis prastomis žiniomis, kad nebereikėjo net tų kriminalų, kas ką
užpuolė, apiplėšė, pasmaugė. Net mini reportažas apie beždžionėlę pabaigoje po
tokios informacijos nebeteko savo džiaugsmingo padažo. Nieko nuostabaus, kad
įsijungus žinias, žinai, kad sužinosi ką nors tikrai blogo, prasto ar
gąsdinančio. Nieko nuostabaus, kai mama paskambinusi ima dievagotis, kur ritasi
pasaulis ir neužsičiaupdama dalija patarimus, kaip nuo viso šito apsisaugoti.
Nepasisaugosi. Mažiau komercinių žinių. Štai kodėl geriau žiūrėti LRT žinias.
Rezultatas: 0:1. Bet vis tiek žmones traukia nelaimės ir siaubo filmai. Kodėl?
Todėl, kad reikia žinoti, kad pats gyveni geriau, nei kiti.
Esu ką tik po pirmosios
kultinio serialo „X failai“ serijos peržiūros. T. y. kaip ir 10 sezono pradžia,
po 15 metų pertraukos. Skali tikrai nesustorėjo ir yra tokio pat fizinio
sudėjimo, Malderio tik barzda žilstelėjo ir dar labiau užsirietė smakras.
Apskritai sveikinu drąsų ir gana nepopuliarų kūrėjų žingsnį po tiek laiko
sugrąžinti išties kultinį, į kraują įaugusį serialą, kurio laukdavau dar
vaikystėje prieš miegą. Nekantrauju pamatyti visą sezoną ir aprašyti detaliau.
