Šiaip esu animacinių filmų visai šeimai mėgėjas. 2022
metais pasirodęs Pierre Perifel sukurtas filmas „Blogiukai“ buvo linksmas,
šmaikštus, dinamiškas ir nuotaikingas. Anuomet beveik neabejojau, kad filmas,
kaip dažnai tokiems ir nutinka, susilauks tęsinio. Ir tęsinys atkeliavo į kino
sales pavadinimu „Blogiukai 2“ (angl. The Bad Guys 2)
(2025), kurį vėlgi režisavo tas pats režisierius. Manau, gerai, kad projektas
vėl buvo patikėtas Perifel, nes antroji dalis ganėtinai išlaikė nuoseklią
kokybę ir tęstinumą.
Filmas toliau pasakoja apie tariamai blogiukų gyvenimą
po žiurkėno (blogio genijaus) įkalinimo. Gaujos vadeiva vilkas toliau vadovauja
įvairioms operacijoms, tačiau integruotis į ramų ir normalų socialinį gyvenimą
sužmogintiems gyvūnams sunku, jie netrukus įtraukiami į dar vieną kovą prieš
blogį: kažkas vagia ypatingo metalo artefaktus, o vagystės braižas primena
pačių blogiukų kažkada darytus variantus. Galiausiai vilkas, piranija,
tarantula, ryklys, vilkas, smauglys ir laputaitė gubernatorė atsiduria
prieštaringoje situacijoje: jie veikia gėrio labui, tačiau visuomenėje jie
pateikiami kaip nusikaltėliai.
Filmas komiškai dinamiškai, veiksmo čionai, kaip ir
pirmojoje dalyje, tikrai netrūksta. Ar filmas originalus? Tikrai ne. Jis komerciškai
tvarkingas, tinka daugmaž visai šeimai, veikėjai elementarūs, suskirstyti į
gerus ir blogus, veikia panašus gėrio-blogio principas kaip filmų serijoje „Bjaurusis
aš“. Manau, didžiausia šios besiplečiančios frančizės sėkmė yra gero ir blogo
žmogaus įvaizdis, tiksliau jo problematika – dažnai visuomenėje, viešojoje
erdvėje geri žmonės paverčiami monstrais, o tikrieji monstrai pateikiami kaip
altruistai ir itin humaniški žmonės. Tas neatitikimas yra viso filmo cinkelis,
varomoji probleminė jėga. Visa kita jau matyta pagal komikso žanro kanonus:
viso pasaulio auksą nori susirinkti nauja pašėlusi blogiukų komanda (kam tas
auksas, velniai rautų, filme neištransliuojama), tiesiog godumas dėl
godumo, paviršutiniška motyvacija. Visgi filme viskas itin elementaru, didelės
psichoanalizės pramoginiame žanriniame kine nesitikėkite, tik nuotykių, dinamikos
ir amerikietiško humoro kriminaliniame pasakojimo kontekste.
Kol visas pasaulis tik
kol kas dar laukia šiemet pasirodysiančio ketvirto „Oranžinė – tai nauja juoda“ (angl. Orange is the new Black) sezono, aš po sąmoningai padarytos
pertraukos surijau antrąjį sezoną. Vienas sėkmingiausių kanalo Netflix, kuris
nuo šiemet jau prieinamas ir Lietuvos vartotojams už atitinkamą mėnesinį
mokestį. Sakyčiau, puikus būdas nors šiek tiek kovoti su piratavimu. Antrasis
šio serialo taip pat jaudinantis ir įdomus, kaip ir pirmas. Trumpai pasidalysiu
savo įspūdžiais.
Žinote, tai tarsi
grįžimas į kalėjimą kaip į šeimą. Panašiai atsitinka, kai po pertraukos
prasineri į taip įtraukusį serialą. Patiko man šis sezonas, jis yra pirmojo
sezono tąsa ir iš esmės serialo kūrėjai toliau tęsia pasakojimą panašiu
principu – kiekviena serija skiriama kokios nors kalinės, dar neanalizuotos
praėjusiame sezone, gyvenimo istorijai, nepamirštant kalėjimo intrigų ir
realijų. Šįkart didelį vaidmenį sezone suvaidina vėžiu serganti moteris Mis
Roza, kuri ryžtasi šio sezono pabaigoje neįtikėtiniems žygdarbiams. Mažos
istorijos šįkart skiriamos būtent amžinajai kalėjimo nuotakai, furgono
vairuotojai Lornai (aktr. Yael Stone),
kuri šį sezoną dar labiau suvokia savo skaudžią tiesą, jog niekada nebus mylima
savo svajonio jaunikio Kristoferio. Taip pat papasakojama Teistės (akr.
Danielle Brooks) istorija, kuri smarkiai susijusi su nauju kalėjimu personažu,
jos globėja, kuri antrą kartą patenka į kalėjimą – Parker, dar kitaip vadinama,
ponia Vee. Parker išties įdomus personažas, įnešantis iš esmės naujus sraigtus
į šio sezono įvykių epicentrą, nes ji nori sugrąžinti juodaodžių moterų būrio
vadovavimą visame kalėjime. Ji kuo puikiausiai manipuliuoja, moka prisijaukinti
moteris, greitai sužino, kas kur ir kaip, viską sustato į savo vietas. Raudona,
buvusi virtuvės šefė, nebetekusi galios, randa naujos veiklos ir atsitiesia po
netekties. Išties ji randa naujų kelių kontrabandai platinti ir ponia Vee nori
jos galios šaltinio. Iš esmės šio sezono esmė yra tylus karas tdėl įtakos ir
kontrabandos, nuo virtuvės, šiltnamio ir marichuanos platinimo verslo, kurį
pradeda juodaodės kalinės. Šiaip labai įdomūs sprendimai, įtampos netrūksta...
Nereikia pamiršti, kad
visgi pasakojama Piper Chakman gyvenimo istorija, kuri sezono pradžioje
nuskraidinama į Čikagoje esančią moterų kalėjimą, kur vyksta jos teismas.
Naujos išdavystės, nauja vieta, stresas, bet po jos ji vis dar grįžta į savo
kalėjimą, kur maniusi nužudžiusi kalėjimo religinę fanatikę. Visgi labai
simpatingas Paper personažas šiame sezone gerokai papilkėjęs, daugiau pozicijų
užleidžiama juodaodžių moterų istorijoms ir kalėjimo įvykiams. O ir Piper
sugrįžusi iš Čikagos tampa lyg cementuota, mažiau jausmų, daugiau
šaltakraujiškumo, tačiau dramų jos gyvenime nestinga, nes jos vaikinas Laris
laisvėje susideda su geriausia jos drauge. Iš esmės šis meilės trikampis,
neskaitant Aleks, kuri šiame sezone gerokai nutolusi, primena muilo operos
scenarijų ir truputį net banaloka – Laris su geriausia Piper drauge. Kažkaip
net neskaniai nuspėjama, bet visas priėjimas ir susitarimas su Piper visgi
padarytas žmogiškai, nenutolus nuo realybės. Piper, nors, mano akimis, ir
praradusį dalį savo įdomumo, visgi išlieka įdomus personažas.
Staiga du vieniši žmonės ima ir suranda kažką artimo...
Miss Rosa gyvenimo istorija panaši į Boni ir Klaidą.
Aktyvi protestuotoja Brook Soso šiame sezone naujas veidas, tačiau jau spėjanti savo plepalais įgrįsti visoms iki kaulo.
Aktorė Uzo Aduba už kvailutės Siuzanos vaidmenį pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Tiesą sakant, sunkiausi prie šio personažo priprasti, jis toks unikalus ir bauginantis, kad tiesiog reikia paploti aktorei.
Kalėjimo valdžiai dienos suskaičiuotos.
Amžinoji kalėjimo nuotaka.
Memuarų autorė Piper Kerman yra tikroji Piper gyvenime.
Puošnios "Oranžinė - tai nauja juoda" aktorės.
Dar vienas aktorės Uzo Aduba triumfas apdovanojimuose.
Raudona niekada nepasiduoda. Praradusi virtuvę, ji įsikuria šiltnamyje.
Kalinės ruošiamos darbo pokalbio konkursui. Nepamirštamos ir socializavimosi pamokos.
Raudona prieš Parker.
Aktorė Taylor Schilling.
Šiame sezone be neteisėto
„verslo“ toliau plėtojamos ir kitos dramos – prižiūrėtojo ir nėščiosios kalinės
iš Lotynų Amerikos būrio, artėjantys skandalai dėl sugadintų dušų, plaunamų
pinigų ir kalėjimo vadovės griūties – nemažai iš veikėjų gauna tai, ką iš
tikrųjų nusipelno. O kur dar lesbietiškos intymios istorijos, Bū ir Niki „nuraškytų
mergaičių“ konkuravimas, kalėjimo laikraščio leidimas ir susirūpinęs Semas,
kuris imasi rengti „Saugios vietelės“ pasikalbėjimo seansus, bandydamas
išspręsti savo santykius su ruse žmona. Visiškai netikėtai buvo prižiūrėtojo Mendeso
sugrįžimas ir dar daug kitų dalykų...
Iš esmės sezonas, kaip
ir sakiau, nėra kažkuo prastesnis už pirmąją, tačiau iš būsimo trečiojo sezono jau
norėtųsi dar kai ko daugiau, nežinau, gal net kokio labai svarbaus įvykio,
kuris apverstų viską aukštyn kojomis! Kol kas trečiąjį sezoną patausosiu
pavasariui, bet iš esmės laukiu nesulaukiu, kada galėsiu pažiūrėti, kas toliau
dedasi tame moterų kalėjimo pasaulyje. Išties įtraukiantis serialas.
Taip jau nutiko, kad
seniai rekomenduotą serialą „Oranžinė –
tai nauja juoda“ (angl. Orange is the
New Black), kurį kai kas iš anglų kalbos siūlo versti kaip idiomą „Oranžinė madinga“ ir tai tikriausiai
būtų teisingiausia, bet pavadinimų atsiranda pačių įvairiausių, tai su
įvardžiuotinėmis formomis ir be, bet tikriausiai ne pavadinimas čia
svarbiausia, o tai, kad nebegalėjau sudėti bluosto dėl pirmojo šio serialo
sezono, kurį tiesiog suvartojau kaip kokius narkotikus per dvi dienas, praktiškai
skirdamas po šešias-septynias valandas kasdien. Ir tai buvo taip gerai, kad iki
šiol džiaugiuosi šiuo mažu atradimu, o dalis serialo siužetų ir personažų
tiesiog nusikėlė į manuosius sapnus...
Bet viską nuo pradžių,
paliekant emocijas nuošalyje. O viskas prasidėjo prieš daugel metų, kai į
kalėjimą pakliuvo tikroji Piper Kerman, kuri savo potyrius kalėjime labai
gražiai surašė ir sudėjo į autobiografinę knygą „Oranžinė – tai nauja juoda:
Mano metai moterų kalėjime“. Žodžiu, mūsų tikroji herojė, kuri dar ir baisiai
panaši į pagrindinę serialo aktorę, 1993 metais iš tikrųjų „praskalbė“
nešvarius su narkotikais susijusius pinigus, už kuriuos bausmę ji atliko 2004
metais. Šiuo metu nuo 2006 metų ji gyvena laisvėje su sutuoktiniu Lariu (tai
gali daug ką pasakyti apie serialo siužeto eigą) ir kas galėjo pagalvoti, kad
Piper istorija taps televizijos „Netflix“ kampanijos vienu geriausiu ir
sėkmingiausiu televiziniu serialu, jis, beje, tapo ir pačiu žiūrimiausiu „Netflix“
serialu. Šiuo metu jau filmuojamas ketvirtasis „Oranžinė – tai nauja juoda“
sezonas ir serialo reitingai išties puikūs, o nuolatinės nominacijos ir
laimėjimai „Emmy“, „Auksinio gaublio“ ir kituose apdovanojimuose taip pat,
manau, daug ką pasako.
Taigi, serialas pasakoja
apie sąžiningą blondinę Piper Kerman. Tiesa, kiek scenaristai keitė tikruosius
autobiografijos vingius, kiek juos gilino ir leido plėsti personažus, nes
serialas išties „tirštas“ ir kiekvienoje serijoje veiksmo ir istorijų yra
tikrai nemažai. Galėtume sakyti, jog tai moteriškasis „Ozo“ (dar vieno kultinio
serialo apie vyrų kalėjimo gyvenimą) moteriškasis variantas. Kiek jis turi sąsajų
su „Ozu“, nežinau, nes ano serialo nemačiau, bet įtariu, kad nemažai, pradedant
visa kalėjimo infrastruktūra, taisyklėmis ir baigiant homoseksualumo
paraiškomis. Lesbiečių šiame seriale iš tikrųjų netrūksta – tai drąsu,
novatoriška, bet iš kitos pusės tik mums lietuviams. Pagrindinės veikėjos Piper
seksualinė orientacija irgi nėra apibrėžta – ar ji lesbietė, ar biseksuali? Ilgą
laiką laisvėje susitikinėjusi su vyrais, ji, papuolusi į kalėjimą, sutinka seną
savo lesbietiškų laikų draugę Aleks, su kuria atnaujina intymius santykius – ar
iš noro turėti užnugarį, ar dėl to, kad kalėjime trūksta meilės ir romantikos,
o gal Piper iš tikrųjų reikia moters? Sunku atsakyti į šį klausimą, nes viską
dar motyvuoja tas faktas, kad Aleks davė parodymus prieš Piper ir yra jos
skundikė... Tai išties manipuliacinių veiksmų grandinė, kurią nulemia tiek
išoriniai (už kalėjimo esantys „liežuviai“), tiek kalėjimo žmonės.
Oranžinė iš tikrųjų Joms tinka...
Ar ilgai jis lauks sugrįžtančios Piper?
Viena įdomiausių personažų Raudona, sezono pabaigoje netradiciniu būdu įveiks ūsuočių.
Vienos iš aktorės tėvus ir brolį iš tikrųjų deportavo į Kolumbiją..
Aktorės prigavo Meryl Streep per apdovanojimus.
Pirmojo sezono personažas, kuriam nebelemta patekti į kitus sezonus.
Serialo vyrai atlieka daugiau apsaugininkų vaidmenis. Nemažiau įdomius.
Niekada nesakyk, kad valgis kalėjime apgailėtinas, jei nežinai, kas dirba virtuvėje...
Aktorė Taylor Schilling su tikrąja Piper Kerman.
Serialo veidai ryškūs ir įsimenantys.
Aleks ir Piper - amžina santykių dvikova.
Tinka ne tik oranžinė...
Sunku ką nors trumpai
ir esmingo pasakyti apie pirmojo sezono personažus. Istorija šokinėja
chronologiškai, pasakojama pagrindinė drama kalėjime, bet šalia eina ištisas
praeities inkliuzinis pasakojimas, kuris papildo faktais Piper biografiją ir
vis labiau atskleidžią ją kaip žmogų. Žinoma, kalėjime besą ištisų netipinių
personažų kolonija. Čia rasite ir lotynų amerikiečių „getą“, kurios turi savų
problemų – viena mergina tampa nėščia nuo vienakojo mielo sargybinio, čia
rasite ir juodaodžių aljansą, kurioms svarbu skaniai pavalgyti, gerti piliules,
kad palaikytų moteriškų hormonų apykaitą, čia yra ir baltųjų grupelė su
savosiomis problemomis. Bene labiausiai dygus pasirodo esąs ūsuotasis
apsauginis, kuris spaudžia valgyklos Raudonąją slavę tarpininkauti platinant
narkotikus po kalėjimą... Ir visa tai tėra tik šio didžiulio mechanizmo infrastruktūrinės
dalys, todėl moterų kalėjimas mums tampa ištisa nesibaigianti šou arena, kur
rodomi spektakliai. Ir tai nuostabu, jeigu mėgstate emocinę įtampą, nepatogias
scenas dėl seksualumo, nesibijote „paragauti“ kalėjimo gyvenimo ir t. t.
Kokie svarbiausi
įvykiai pirmajame sezone? Išties čia pristatomos kiekvienoje serijoje ir kitos
kalinės, jų gyvenimas prieš patenkant į šią įstaigą. Dažniausiai tai smarkiai
socialiai pažeminti žmonės, kurie buvo priversti užsiimti nešvariais
reikaliukais, todėl Aleks ir Piper jų kontekste atrodo išties kitokios. Taigi
susigyvenimas su kalėmis tampa pirmąja ir sunkiausia Piper užduotimi, vėliau
atsidūrimas Aleks ir savo sužadėtinio meilės trikampyje, atsuktuvo iš dirbtuvių
netyčinė vagystė, kuri serialo kontekste prilygsta atominės bombos sprogimui
ir, žinoma, katalikų šarlatanės, „Dievo patikėtinės“ sužvaigždėjimas... Yra ir
absoliučiai komedijai prilygstančių istorijų, pvz., vištos pasirodymas kalėjimo
zonoje. Tai išties verčia nusišypsoti visoje toje lesbietiškoje, pilnoje
brutalumo, nesaugumo pasaulėlyje, kurį mums „nupiešia“ šis serialas.
Apskritai „Oranžinė –
tai nauja juoda“ puikus serialas, valdai seriją po serijos ir nejauti, kaip
dingsta laikas, o apetitas, kaip sakoma, atsiranda bevalgant, todėl antrąjį
sezoną norėtųsi pažiūrėti kuo greičiau, bet vėlgi, galvoju, kad reikia prieš
tam „pasirašant“ atrasti ir naujų serialų. Žinoma, seriale pasirodo įspūdingų
charakterių, todėl yra nemažai galimybių pasireikšti ir pačioms aktorėms. Piper
Kerman vaidmuo buvo patikėtas sukurti Taylor Schilling – tokio malonaus
veiduko, vis svarstau, į kurią ji labiau panaši į Kate Perry blondinę ar į Emily
Blunt. O šiaip beveik visi aktoriai man buvo daugiau ar mažiau atradimas,
galbūt matyti kokio nors filmo antrame plane, bet toli gražu ne taip įsimenantys,
kaip šiame seriale.
Čia galite pasiklausyti
Regina Spektor dainą „You‘ve Got Time“, kuri, bent man, iš pradžių labai
nepatiko, o dabar tiesiog „priaugo“ prie serialo:
