Sveiki, skaitytojai,
Dar vienas galingas
fantastinio turinio kino projektas prašlavė pasaulines kino sales, o nuomonių
būta pačių įvairiausių. Filmo „Pakeleiviai“
(angl. Passengers) (2016)
scenarijaus geidė visas Holivudas, tačiau jį gavo „Vaizduotės žaidimas“ kūrėjas
Morten Tyldum – patikimas, įrodęs, kad geba dirbti su skirtingo pobūdžio
medžiaga, tačiau visos viltys išvysti stiprų filmą išlėkė į orą, kaip prieš
naktį užvalgius pupelių ir atsigėrus daug vandens...
Patrauklūs Holivudo
aktoriai turėjo velniai žino ką padaryti, kad šis filmas patiktų visiems,
tačiau ką jie gali padaryti, kai nėra medžiagos? Daugelis aikčiojo: vaje, koks
geras šis filmas, kaip byrėjo ašaros pabaigoje... Palaukit, arba aš nebeturiu
širdies, arba kažko iš šio filmo nesupratau, nes išlikau ganėtinai šaltai
abejingas. Apskritai sakant, skurdus šio filmo scenarijus, kuris laikosi ant
vienos vienintelės idėjos: kiek žmogus gali būti savanaudis ir pasmerkti kito
žmogaus laimę savo asmeninei laimei patenkinti ir kita ašis – kur pasibaigia
pyktis dėl neteisingo žmogaus poelgio ir užgimsta meilė. Taip, situacija
keliaujantiems kosmose itin nepavydėtina, tačiau aplinkiniai niuansai ir kitų
įvykių užpildymas pasibaisėtinai skurdus. Pamažu pradeda gesti laivo įranga ir
staiga herojams belieka tik viena misija – ataušinti erdvėlaivio reaktorių. Ak,
kaip iš kokio prasto fantastinio filmo, herojai didvyriškai pasiaukodami
leidžiasi gelbėti savo ir kitų skūros... Ir viskas? Nieko daugiau neparodė,
kaip iš kokio prasto 1985 metų fantastinio filmo? Atsiprašau, net Sovietų
Sąjungoje sukurtas „Soliaris“ šio filmo kontekste atrodo kaip kitoniškas ir
unikalus filmas dėl savo siužeto.
Tiesą sakant, neturėjimas
ką papasakoti, išskyrus jau matytus siužetinius ale pasiaukojimo iš meilės
liniją ir yra didžiausia šio filmo problema. Ilgoka ir nuobodi filmo pradžia –
praktiškai visą pirmąjį valandą nieko nevyksta, ko žiūrovas vienur ar kitur
nebūtų matęs ar regėjęs: visi herojų veiksmai nekelia ne tik nuostabos, bet ir
nuobodžiai atspėjami. Antroji filmo dalis perauganti į kylančią apokalipsinę
grėsmę taip pat per silpna ir nuobodi. Be romantinės atmosferos kūrimo, kūrėjui
nepavyko išspausti kažin ko daugiau, vien tik pasakojimo šablonus, o tos
kosmoso vienatvės ir žmogaus menkumo bei trapumo, kurio taip verkė filmo
tinkamai neįvertinę žiūrovai, tėra tik padrėki štrichai su romantinėmis
gairėmis. Štai filmas „Gravitacija“ yra apie kosmoso vienatvę arba tas pats
filmas „Mėnulis“ (2009), kuris pateikia stulbinamai netikėtą fantastinį
siužetą, o „Pakeleiviai“ gražus, blizgus, ryškių aktorių darbas beviltiškai
išsisėmusiame scenarijuje atrodo kaip musės pakliuvusios į tinklą – viskas beviltiškai
nuobodu ir kažkur jau matyta.
Mano
įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 41/100
IMDb: 7.0
Jūsų Maištinga Siela
Man tai čia pasirodė toks lengvas penktadienio vakaro filmas, kurį bežiūrint nieko baisaus nenutiktų, jei ir prisnūstum. Viską gadino tik juoką keliantis herojiškumas, kaip vienas žmogelis sugebėjo sutvarkyti erdvėlaivį, kurį 1000 inžinierių ko gero būtų mažiausiai metus tvarkę :D
AtsakytiPanaikinti