Sveiki, skaitytojai,
Kai prieš dešimt metų
mačiau pirmą kartą „Berniukas dryžuota
pižama“ (angl. The Boy in the Striped
Pajamas) (2008) net neabejojau, kad filmas kaip ir „Šindlerio sąrašas“ ir
visi „holokaustiniai filmai“ taps tikra klasika. Praėjus dešimtmečiui, visgi
neklydau ir filmas tikrai tokiu tapo. Šiandien žiūrėdamas šį filmą vėl
prisiminiau, kaip tirtėjau pirmą kartą, nes istorija emocionaliai paveiki ir
jeigu nežiūrėjote anonso ir net niekada nesate matę ir girdėję šio filmo, manau,
verta jį pasižiūrėti nė nesidomint apie jį, nes nuostaba dėl siužetinio manevro
išlieka kur kas gilesnė, nei, tarkim, mano atveju, kai žiūrėjau antrąsyk.
Filmų apie dujų kameras
išties daug ir kasmet jų vis atsiranda vis įdomesnių, originalesnių ir vis
labiau jaudinančių. Aišku, epiškumu ir užmačiomis „Šindlerio sąrašo“ kol kas,
mano supratimu, niekas neišjudino, kaip, sakykime vengrų filmas „Sauliaus sūnus“,
kuris praktiškai panardina į lagerio gyvenimą ir sukuria kažin kaip būvimą
kartu su lagerio žmonėmis. Štai „Dievų miškas“ tarp tų gretų atrodo neužbaigtai
nukvėpęs ir nevertas gero filmo vardo – atleisk, Algimantai Puipa, bet „Vilniaus
getas“ kur kas geriau.
Kuo geras „Berniukas
dryžuota pižama“? Tuo, kad jį gali žiūrėti ir mokiniai, kurie gali susipažinti
su nacistiniu rėžimu. Istorija pasakojama iš aštuonmečio perspektyvos ir
nuosekliai veda prie šeimos tragedijos, kuri „suskamba“ visos žydų tautos
tragedijos fone kaip grįžtamasis ryšys. Visą filmą prasmunkančios
koncentracijos stovyklos detalės audrina jautresnio žiūrovo vaizduotę, nors
aiškių ir „didingų“ smurto protrūkių filme nerasite, viską filtruoja mažo
berniuko sąmonė per pasaulio pažinimą, tad net suaugusieji atrodo nesuprantami
ir dekoratyvus, aišku, iki tam tikros ribos. Šioji vaiko perspektyva kaip ir
filme „Gyvenimas yra gražus“ veikia kiek kitaip ir leidžia pajusti, koks
kartais gali būti nesuprantamas ir iškreiptas „civilizuotas“ nacionalistinis
pasaulis. Žinoma, filmo finalas yra tai, dėl ko susmūgiuoja žiūrovą, todėl visas
filmas yra ne tiek padariniams apmąstyti, kiek tiksliau paveikti žiūrovą
emociškai. Nesiginčysiu, filmui tai ir pavyksta padaryti, gal dėl refleksijos
trūkumo šis filmas kiek ir nusileidžia, tarkim, „Pano labirintui“.
Mano
įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 55/100
IMDb: 7.8
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą