Sveiki, skaitytojai,
Tęsiu 18 filmų iššūkį iki „Kino
pavasario“. Septintasis filmas.
Tiesą sakant, iš režisieriaus J.
Blackesono filmo „Man labai rūpi“ (kai kur verčiama „Nes jai labai
rūpi“) (angl. I Care a Lot) (2020) beveik nesitikėjau nieko,
išskyrus gero ir įdomaus aktorės Rosamund Pike pasirodymo. Trileris su tam
tikrais juodojo humoro prieskoniais mano vakaro filmo seanse tapo tikra
sensacija.
Šioje makabriškoje istorijoje
pasakojama kriminalinė istorija, kaip apsukri moteris vardu Marla, dirbanti direktore
privačioje savimi pasirūpinti nebegalinčių senukų priežiūros centre, įkūrė savo
nusikalstamą imperiją. Marla renka apie savo pacientus informaciją, ji
suinteresuota, kad pas ją patektų tik vieniši, palikuonių ir giminaičių
neturintys senukai, kurių turtu ji galėtų disponuoti kaip teismo paskirta
globėja. Netrunkame sužinoti, kad Marla iš to labai pelnosi ir netgi
manipuliuoja teisėsauga, tyčia ieškosi sau atpirkimo ožio, kol vieną dieną ji
apie savo pirštą apsuka turtingą senutę Dženifer Peterson. Galiausiai Marla ir
jos širdies draugė Frankė pakliūva į gangsterių nemalonę, prasideda interesų ir
šantažų karai...
Visgi šis smagus trileris iš
tikrųjų įtemptas reikalas. Ne kartą žiūrėdamas aikčiojau, kad taip negali būti,
kad veikėjai nesveiki, kad taip ar anaip neteisinga, tačiau tai nieko bendra su
realybe neturintis filmas. Na, nebent tas faktas, kad farmacija ir gydytojai
visame pasaulyje iš tikrųjų lobsta iš žmonių ligų ir negalavimų. Pagrindinė veikėja,
kaip tyčia, „labai madinga“, nes lesbietė ir atitinka „Oskarų“ ceremonijos kino
turinio prioritetus, tačiau tai nė kiek nepiktina, turint galvoje, kad tai siutina
didžiąją daugumą Lietuvos žiūrovų, todėl labai džiaugiuosi, kad filmas dar
labiau parodo, kokie homofobai besmegeniai... Visgi lesbiečių pora, kad ir
kokia korumpuota, manding, keisčiausi buvo Marlos ambicijos ir bebaimiškumas. Ji
absoliučiai nebijo vyrų ir gąsdinimų, toks įspūdis, kad kuo labiau ją gąsdina,
grasina ir spaudžia į kampą, tuo labiau jai patinka. Tai mazochizmas. Sutikime,
kad Marla yra tiesiog tikrų tikriausia psichopatė, kuri gauna adrenalino
grumdamasi su vyrais, o jos moralė beveik nekvestionuotina. Ir čia reikia
pažymėti, kad Rasamund Pike yra puiki, o jos šis vaidmuo kažkiek primena ją
kone labiausiai išgarsinusį vaidmenį filme „Dingusi“.
„Man labai rūpi“ iš tikrųjų mane
įtraukė, buvau tiesiogine to žodžio prasme, suvedžiotas ir įtrauktas į tą
dinamišką įvykių liūną, kad pamiršau ir laiką, ir užkandžius. Tiesą sakant, net
nesitikėjau, kad toks filmas dar gali man patikti, tačiau, matyt, po kelių „rimtuolių“
filmų šis toks dinamiškai spalvingas, ciniškai tarantiniškas filmas, sakyčiau,
buvo atgaiva. Filme mes neturime standartiškos kovos, kai blogiečiai nori
įveikti geriečius, čia veikia dvi skirtingos blogiečių stovyklos. Vienu metu
lyg ir sergi, kad Marla pagaliau gautų už savo aferas tai, ko nusipelniusi, o
kai kada imi ją palaikyti už tvirtą feministinę poziciją – toks dviprasmiškas
veikėjas, keliantis prieštaringus vertybinius klausimus. Bet juk kaip tik šis
filmas dėl to ir įdomus, kad neturime gėrio ir blogio kovos, tad žiūrovui,
nepaisant pramoginių siužetinių vingių, tenka rinktis tarp blogio ir truputį
mažesnio blogio, šiuo atveju, man atrodo, kad moteriškos lyties gudriosios atstovės
šiame filme veikia gana manipuliatyviai žiūrovų atžvilgiu.
Mano įvertinimas:
9/10
Kritikų vidurkis: 66/100
IMDb: 6.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą