Filmas: "Man labai rūpi" / "Nes jai labai rūpi" / "I Care a Lot"

Sveiki, skaitytojai,

Tęsiu 18 filmų iššūkį iki „Kino pavasario“. Septintasis filmas.

 

Tiesą sakant, iš režisieriaus J. Blackesono filmo „Man labai rūpi“ (kai kur verčiama „Nes jai labai rūpi“) (angl. I Care a Lot) (2020) beveik nesitikėjau nieko, išskyrus gero ir įdomaus aktorės Rosamund Pike pasirodymo. Trileris su tam tikrais juodojo humoro prieskoniais mano vakaro filmo seanse tapo tikra sensacija.

 

Šioje makabriškoje istorijoje pasakojama kriminalinė istorija, kaip apsukri moteris vardu Marla, dirbanti direktore privačioje savimi pasirūpinti nebegalinčių senukų priežiūros centre, įkūrė savo nusikalstamą imperiją. Marla renka apie savo pacientus informaciją, ji suinteresuota, kad pas ją patektų tik vieniši, palikuonių ir giminaičių neturintys senukai, kurių turtu ji galėtų disponuoti kaip teismo paskirta globėja. Netrunkame sužinoti, kad Marla iš to labai pelnosi ir netgi manipuliuoja teisėsauga, tyčia ieškosi sau atpirkimo ožio, kol vieną dieną ji apie savo pirštą apsuka turtingą senutę Dženifer Peterson. Galiausiai Marla ir jos širdies draugė Frankė pakliūva į gangsterių nemalonę, prasideda interesų ir šantažų karai...

 

Visgi šis smagus trileris iš tikrųjų įtemptas reikalas. Ne kartą žiūrėdamas aikčiojau, kad taip negali būti, kad veikėjai nesveiki, kad taip ar anaip neteisinga, tačiau tai nieko bendra su realybe neturintis filmas. Na, nebent tas faktas, kad farmacija ir gydytojai visame pasaulyje iš tikrųjų lobsta iš žmonių ligų ir negalavimų. Pagrindinė veikėja, kaip tyčia, „labai madinga“, nes lesbietė ir atitinka „Oskarų“ ceremonijos kino turinio prioritetus, tačiau tai nė kiek nepiktina, turint galvoje, kad tai siutina didžiąją daugumą Lietuvos žiūrovų, todėl labai džiaugiuosi, kad filmas dar labiau parodo, kokie homofobai besmegeniai... Visgi lesbiečių pora, kad ir kokia korumpuota, manding, keisčiausi buvo Marlos ambicijos ir bebaimiškumas. Ji absoliučiai nebijo vyrų ir gąsdinimų, toks įspūdis, kad kuo labiau ją gąsdina, grasina ir spaudžia į kampą, tuo labiau jai patinka. Tai mazochizmas. Sutikime, kad Marla yra tiesiog tikrų tikriausia psichopatė, kuri gauna adrenalino grumdamasi su vyrais, o jos moralė beveik nekvestionuotina. Ir čia reikia pažymėti, kad Rasamund Pike yra puiki, o jos šis vaidmuo kažkiek primena ją kone labiausiai išgarsinusį vaidmenį filme „Dingusi“.

 

„Man labai rūpi“ iš tikrųjų mane įtraukė, buvau tiesiogine to žodžio prasme, suvedžiotas ir įtrauktas į tą dinamišką įvykių liūną, kad pamiršau ir laiką, ir užkandžius. Tiesą sakant, net nesitikėjau, kad toks filmas dar gali man patikti, tačiau, matyt, po kelių „rimtuolių“ filmų šis toks dinamiškai spalvingas, ciniškai tarantiniškas filmas, sakyčiau, buvo atgaiva. Filme mes neturime standartiškos kovos, kai blogiečiai nori įveikti geriečius, čia veikia dvi skirtingos blogiečių stovyklos. Vienu metu lyg ir sergi, kad Marla pagaliau gautų už savo aferas tai, ko nusipelniusi, o kai kada imi ją palaikyti už tvirtą feministinę poziciją – toks dviprasmiškas veikėjas, keliantis prieštaringus vertybinius klausimus. Bet juk kaip tik šis filmas dėl to ir įdomus, kad neturime gėrio ir blogio kovos, tad žiūrovui, nepaisant pramoginių siužetinių vingių, tenka rinktis tarp blogio ir truputį mažesnio blogio, šiuo atveju, man atrodo, kad moteriškos lyties gudriosios atstovės šiame filme veikia gana manipuliatyviai žiūrovų atžvilgiu.

 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Elis Kryd dingimas" / " The Disappearance of Alice Creed"

Sveiki, 

Kaip seniai bežiūrėjau tiesiog paprastą trilerį! Tiesa, apie pagrobimą jų sukurta itin daug, todėl pasirinkimą nulėmė kritikų vertinimai ir aktoriai – „Elis Kryd dingimas“ (angl. The Disappearance of Alice Creed) (2009). Šis trileris gana minimalistinis, nes jame pasirodo viso labo tik trys aktoriai, todėl gali pasirodyti kiek mažabiudžetis, sukurtas skurdžiai, tačiau bent man to nesijautė, nes trileryje svarbiausia daug netikėto veiksmo ir, žinoma, nepatogių ir gluminančių situacijų, ko šiame filme lyg ir netrūksta.

Filmas prasideda steriliai – du vyrukai ruošiasi pagrobimui, tačiau nieko apie juos nežinome, tik pamažu filme atskleidžiamos jų biografinės nuotrupos, kurios padeda formuoti bendrą vaizdą. Tai kuria ir netikėtumo efektą – moteris prirakinta prie lovos, smurtas, gėjiška meilė, purvini pinigai... Nedera, sakyčiau, tik preciziškas pasiruošimas, kuris pavaizduotas labai profesionaliai, o veikėjų tolimesni veiksmai labiau primena neprityrusius komediantus, ypač, kai iš tualeto vaikinas tiesiog praryja kulką, kad tik jo partneris nepastebėtų išdavystės. Gerai, kad bent jau įtampos netrūksta ir be pagrobimo siužeto vystomi ir tarpasmeniniai veikėjų santykiai, kurie driekėsi iki pagrobimo, tačiau viskas atskleidžiame ne retrospektyviai, o čia ir dabar, todėl žiūrovas tik gali įsivaizduoti, kokie šie veikėjai atrodo kitoje terpėje.

Visgi filmo finalas ganėtinai tipinis ir nuspėjamas – išlieka pats pažeidžiamiausias, nes, pasirodo, blogis susinaikina pats. Tai gana tipiška tokiuose trileriuose, todėl daug ką gelbsti aktorė Gemma Arterton, kuri, nors atlikdama tipinį aukos vaidmenį, kažkaip sugebėjo tai perteikti ganėtinai jusliškai įtikinamai, todėl nuo jos nesinorėjo nuleisti akių, gal dar ir dėl to, kad ji jau žinoma aktorė, pagarsėjusi skirtingais vaidmenimis. Visumoje galiu pasakyti, kad tai tiesiog neblogas trileris laiko praleidimui – nei daugiau, nei mažiau.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela