Sveiki,
Ką darytumėte, jeigu žinotumėte, kad
Kalėdų dieną jus pasitiktų apokalipsė? Tai ne tie veikėjai, kurie klaustų šio
klausimo filme „Tyli naktis“ (angl. Silent Night) (2021), nes jie
mažų mažiausiai buki, pernelyg arogantiški ir ... komiški. Jau tiek daug filmų
mačiau su tuo „Tyli naktis“ pavadinimu (turime netgi lietuvišką!), kad kaskart
vis jie man kitokie, beveik nei žanriškai, nei tematiškai nesusieti. Po ilgų
diskusijų dėl filmo „Nežiūrėk aukštyn“ vėl imama gvildenti aktuali humoro tema.
Kas tas humoras? Kodėl vieniems juokinga, o kitiems ne? Galbūt, kad tas filmas
dėl savo populiarumo pralaužė ilgus dešimtmečius „Vienas namuose“ nusistovėjusius
komedijos stereotipus masiniam žiūrovui, o šis pamatęs kitokią pateiktį,
jaučiasi sutrikęs, netgi nesupratęs, kad ir kokia man asmeniškai „Nežiūrėk
aukštyn“ atrodė juokinga. Visgi britiškoji „Tyli naktis“ taip pat kunkuliuoja
ir miksuoja žanrais. Filmas prasideda kaip draminė komedija, kai susirenka seni
geri pažįstami, bendrauja savo lėkštais būdais, lepina savo atžalas ir visais
atžvilgiais atrodo šiurkštūs, atgrasūs ir nemėgstami žmonės.
Režisierė nusprendė surizikuoti ir
tose komedijos klišėse papasakoti kiek kitokią istoriją. Link susirinkusiųjų
artėja apokaliptinis baisus radioaktyvus ir toksiškas audros štormas, todėl per
šventę visi turi išgerti mirties piliulę, nes kitaip visi mirs ne tokia oria mirtimi,
o baisiose kruvinose konvulsijose. Kas gi nebijo skausmo? Visi. Todėl banalūs
pasišnekučiavimai (kaip panašu į amerikietiškas komedijas!) apie praeities
pasidulkinimus ir išdavystes veda prie baisiosios tiesos: kaip tą piliulę
sugirdyti savo vaikams? Kitą vertus, filmas toks netikroviškas, kad tas
kontrastas tiesiog tampa arba filmo cinkeliu (tokiu pabrėžtinai eklektišku),
todėl vieniems tai patiks, o kitiems atrodys totali nesąmonė. Jau vien ką
reiškia tėvų ir vaikų santykiai, kurie primena paikas pamočių, įseserių ir tikrųjų
biologinių vaikų santykius „Pelenės“ pasakose (įžūlūs besikeikiantys sūneliai
ir išlepinta princesė dukrelė). Nusižudymo momentai taip pat komiškai
perteikiami, nors suskamba itin dramatiškai, bet vėlgi, šiame filme veikia
apgaulingai dviprasmiškai.
Kai kas yra pasakęs, kad jeigu nori
parašyti gerą ir rimtą knygą apie gyvenimą, būtinai jame turi būti humoro.
Paskutinieji filmai apie apokalipses (ar tai būtų „Tyli naktis“, ar „Nežiūrėk
aukštyn“), savaip linksmai bandoma prabilti apie civilizacijos mirtį. Gal tai
koks naujas naujametinių filmų bumas? Sunku pasakyti, tačiau žiūrisi keistai,
bet nepasakyčiau, kad neįtraukiančiai. Visgi tai naujos kultūros perteikimo
matas. Kas žino, gal po 50 metų per savo laidotuves organizuosime klounų cirką
ar striptizo šokėjas(-us). Juokas juokais, bet pasaulyje tai jau vyksta!
Mirsime, todėl apsimeskime, kad to neįvyks iki paskutinės akimirkos.
Mano įvertinimas: 5.5/10
Kritikų vidurkis: 52/100
IMDb: 5.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą