Sveiki,
Žinote
tuos vėlyvus vakarus, kada atsigulus į lovą renkamės tokį filmą, kurį žiūrint
nebūtų gaila prisnūsti, o gal ir visai užmigti? Būtent to ir tikėjausi
pasirinkęs Mimi Cave režisuotą siaubo trilerį su komedijos elementais „Šviežia“
(angl. Fresh) (2022). Istorija pasakoja apie jauną merginą, kuri
nekenčia pasimatymų, tačiau vaikšto į juos ir kaskart nusivilia, bet vieną
vakarą ji daržovių skyriuje sutinka malonųjį Stivą, su kuriuo ima susitikinėti.
Galiausiai Stivas nusiveža į atokią vietą jai parodyti savo viengungiško būsto,
nė neįtardama, kad galbūt gali niekada ir nebegrįžti...
Gerai!
Labai gerai! Miegas labai greitai dingo, nes šį filmą buvo tiesiog labai įdomu
žiūrėti, tiesą sakant, jis mane prarijo. Visų pirma, puiki toji aktorė Daisy
Edgar-Jones, kuri atliko pagrindinį Nojos vaidmenį. Scenarijus įtraukiančiai
puikus, o pasirinktas pasakojimo tonas, atmosfera atrodo visumoje ganėtinai
originaliai. Garso takelis, meilės dainos ir kaskart apipjaustomos moterys
sukuria makabrišką skerdiko Donžuano siaubą. Tai tikrai geriau, nei „Pjūklas“.
Žiūrėdamas vis galvojau, kur tos elegantiškos vakarienės su žmogienos kepsniais
prie žvakių šviesos, kalbant inteligentiškai, bet su pabrėžtina psichologine
įtampa, man matytos? Ogi būtent per „Kanibalą“, kai A. Hopkinso sukurtas
veikėjas šakute kabina dar gyvo vyruko smegenis ir jomis mėgaujasi. Visgi
pagrindinis veikėjas Stivas neprimena žmogėdros, jis iš pažiūros netgi komiškai
humaniškas, tikras žmogaus mėsos gurmanas.
Ieškodamas,
su kuo dar galėčiau palyginti šio filmo keistumą ir žanrinį mikstūrą,
prisiminiau ir per Kino pavasarį rodytą prancūzų režisierės Julia Ducournau
filmą „Šviežiena“ (2016), kur jauna mergina negali atsispirti žmogienai. Visgi „Šviežia“
kiek kitoks, tai kartu ir įkaitų drama. Merginos rūsyje po kiekvienos
operacijos netenka vis daugiau kūno, todėl išnykimo būsena, jog tavo organus ir
audinius pardavinėja seksualus pagrobėjas, atrodo neįtikėtinai. Nepaisant to,
kad man labai nepatiko pabėgimo finalas, kuris priminė tipinius „Helovyno“
filmo „bėgu-rėkiu-krentu“ klišes, nereikia pamiršti, kad filmas kartu perauga į
finalinę tokių filmų parodiją. Ir tai keista, nes ką tik pasiekta filmo įtampa ir
kulminacija keičia kryptį ir išskysta, tampa net nuspėjama. Bet vis tiek filmas
geras ir įtraukiantis, neprailgo nė viena minutė.
Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 66/100
IMDb: 6.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą